Aukšti rodikliai
Per liepos mėnesį Alytaus poliklinika jau pasiekė daugiau nei 80 proc. ankstesniojo darbo krūvio, kaip ir nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimuose. Pasak įstaigos vadovo, nebuvo taip, kad atėjęs į darbą spaustų kolegas „šiandieną pasieksime 50, rytoj 60 procentų“. Visi paslaugų atnaujinimo etapai, kaip pažymi jis, buvo sėkmingai praeiti su gydytojų kolektyvo pagalba.

„Džiugu, kad mūsų planinių paslaugų teikimo rodikliai yra aukšti. Visgi jaučiame gyventojų nepasitenkinimą dėl nepakankamo paslaugų prieinamumo, negalėjimo prisiskambinti ir registruotis vizito pas gydytoją. Žmonių sąmonėje vis dar įsišaknijusi tradicija, kad gydytojas ne tik gydo, bet teikia ir psichologines paslaugas. Jei pacientas atėjo siuntimo ar recepto, jis dar nori pabendrauti su gydytoju, priešingu atveju, jausis blogai. Ypač vyresnio amžiaus pacientai mėgsta prisiminti tarybinius laikus, kuomet esą būdavo geriau. Kadangi gyvenau šalia gydymo įstaigos, matydavau, kaip septintą valandą ryto prie jos durų nusidriekdavo didžiulės eilės. Tad, ar tikrai anksčiau būdavo geriau?“ - klausia Alytaus poliklinikos direktorius Marius Jasaitis, pridurdamas, kad yra daroma viskas, idant paslaugų prieinamumas alytiškiams būtų kuo geresnis.

 
Anot jo, pastaruoju laikotarpiu padaugėjo ne tik chaoso, bet ir nepagarbos gydytojui iš pacientų pusės. Šiems atrodo, kad gydytojas nubėgs ir išspręs bet kurią problemą, netgi pataisys užstrigusią e.sveikatos sistemą, priims atitinkamus teisės aktus, idant pacientui būtų geriau. 
Alytaus poliklinikos vadovas buvo paskirtas ir mobiliojo punkto administratoriumi. Šis tebeveikia, tik mažesnėmis apimtimis. Darbuotojus, dirbusius mobiliajame punkte, taip pat Karščiavimo klinikoje (pastaroji buvo įkurta šalimais esančioje privačioje sveikatos įstaigoje, kadangi poliklinika neturėjo rentgeno), administracija paskatino priedais prie atlyginimų.
 
„Kadangi privati įstaiga teikė antrinio lygio paslaugas, karantino laikotarpiu buvo priversta užsidaryti, tad patalpos liko laisvos. Tad pasikalbėjus su įstaigos vadovais ir šiems sutikus, ten persikėlė mūsų medicininis personalas su reikiamomis apsaugos priemonėmis. Jų buvo tik rentgenas ir laborantas. Karščiavimo klinikos laikotarpį mums pavyko gražiai pergyventi. Jos veiklą nutraukėme nuo birželio 17 dienos, kadangi nebuvo daug besikreipiančiųjų – maždaug dvidešimt keturi dvidešimt šeši žmonės. Gerai turėti atskiras patalpas, kad būtų atskirti karščiuojančiųjų srautai. Mat uždaryti įstaigą būtų buvusi didelė problema“, - sako M.Jasaitis.


 
Telefonai netilo
Karantino laikotarpiu Alytaus poliklinikoje buvo teikiama tik būtinoji pagalba, įskaitant ir odontologines paslaugas, šeimos gydytojai bei specialistai konsultacijas pacientams pirmiausia teikė nuotoliniu būdu.
„Man, kaip vadovui, buvo didelis iššūkis. Turėjau laiko pasižiūrėti, kada Lietuvoje buvo kas nors panašaus, radau informacijos, kad 1918-1920 metais siautė ispaniškasis gripas. Supratau, kad gydytojams bus didelis iššūkis dirbti. Paskui atsirado teisės aktai, kurie nuolat kisdavo, per dieną pasikeisdavo kelis kartus. Nors iššūkių buvo daug, susitvarkėme. Žinoma, darbuotojams reikėjo moralinio palaikymo. Buvo pasakyta, kokia yra situacija ir kokiomis sąlygomis reikės dirbti. Suprantama, buvo ir tokių, kurie sakė nedirbsią. Nepaisant to, kad tu esi medikas ir toks yra tavo darbas: negali rinktis, kada nori priimti pacientą, o kada – ne. Gaisrininkas irgi nesirenka, kada jam patogu važiuoti gaisro gesinti“, - sako M.Jasaitis.
 
Pasak įstaigos vadovo, medikams buvo šokas, kai atsikeli ryte ir supranti, jog nuo šiol turėsi dirbti visai kitaip, nei esi įpratęs. Vyresnieji gydytojai iš pradžių nelabai suprato, kas yra „konsultacija nuotoliniu būdu“, stebėjosi, kaip gali apžiūrėti pacientą jo gyvai nematęs. Tačiau Alytaus medikai puikiai susitvarkė su kilusiais iššūkiais.
„Pirmą dieną, atsimenu, Skambučių centre buvo gauta per septynis tūkstančius skambučių. Jauti, kad fiziškai nebepajėgi atsiliepti, jau ir ryšio linija išsijunginėja. Žmonės vėlgi piktinosi, kad gydytojai nedirba, jiems sunku prisiskambinti. Su tuo nelabai norėčiau sutikti. Tokia situacija susidarė todėl, kad visi nori pirmadienį tiek prisiskambinti, tiek gauti kontaktinę konsultaciją. Žiūrėjau statistiką, pirmadienį būna penki tūkstančiai skambučių, antradienį – per du tūkstančius, o penktadienį – tūkstantis du šimtai. Sakome, gerbiamieji, skambinkite ir kitomis dienomis. Bet žmonėms nelabai suprantama, kodėl turi planuoti laiką ir taikytis prie gydytojo. Arba, kai ateina prisirašyti prie šeimos gydytojo ir būna įspėti, kad šio apylinkė didelė, tad reikės ilgai laukti vizito, atkerta: girdėjome, kad jis labai geras – jei reikės, lauksime!“ O kitą dieną jau skundžiasi, jog neįmanoma prisiskambinti gydytojui. Reikia suprasti, kad gydytojas - ne aštuonkojis: jis turi teikti ir nuotolinę paslaugą, ir priimti kontaktiniam vizitui, ir vaistus, ir siuntimus išrašyti. Ir visi visko nori vienu metu“, - sako M.Jasaitis.
 
Kadangi praėjusią savaitę priimtas Vyriausybės teisės aktas, jog nuotolinės paslaugos jau nebe prioritetinės, įstaigoje dabar daugiau teikiama kontaktinių paslaugų. Nuotolinių, ypač išrašant vaistus ir medicinos pagalbos priemones, elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, nebus visiškai atsisakyta. Be to, medikai iš senjorų pusės pastebėjo gerą tendenciją, jog šie mato nuotolinių konsultacijų privalumus. „Dabar tik daktarytei paskambini dėl recepto, nueini į vaistinę su pasu ir gauni vaistus“, - džiaugiasi jie.
„Galvoju, kad reikėtų bendrai Lietuvos kontekste atsigręžti į telemediciną. Nors pakalbi su vyresniais gydytojais, jie į tai žiūri skeptiškai. Bet koks skirtumas, ar jus matau per monitorių ir jūs mane, ar sėdintį prie stalo. Gal daugiau viskas priklauso nuo specialisto, pas kurį esi siunčiamas, kadangi ne visos apžiūros galimos nuotoliniu būdu. Be to, svarbus mokėjimas naudotis informacinėmis technologijomis“, - sako M.Jasaitis.


 
Pirko protingomis kainomis
Karantino pradžioje poliklinika buvo apsirūpinusi apsaugos priemonėmis.
„Kai yra įprastinė situacija, atrodo, tie kiekiai tokie, kad užtektų ilgam. Kada prasideda reali situacija ir kiekvieną dieną matai, jog užsikrėtimų skaičiai vis auga, automatiškai ir apsauginių veido kaukių atsargos greičiau senka. Be to, nežinai, kiek jų reikia turėti. Mums padėjo steigėjas – Alytaus miesto savivaldybė. Per socialinius tinklus su verslininkų pagalba pavyko apsirūpinti reikiamų apsaugos priemonių kiekiu. Po dviejų savaičių šių jau gaudavome iš valstybės rezervo.
Kaip tik šiandien iš steigėjo gavome pavedimą pasižiūrėti, kiek turime apsaugos priemonių. Iš ministerijos irgi atėjo raštas, jog šių privalome turėti mėnesiui į priekį. Kalbėjau su slaugos administratore, vertinant šiandienines tendencijas, mėnesiui ir netgi ilgiau jų neturėtume pristigti“, - sakė M.Jasaitis.
 
Kai reikėjo pirkti priemones, kainos buvo gan įdomios.
„Jeigu tau reikia priemonių po trijų ar keturių savaičių, viena kaina, o jeigu reikia rytoj – jau išauga iki penkiolikos ir septyniolikos eurų. Esame pirkę už dešimt eurų, bet priemonių reikėjo „čia“ ir „dabar“. Vėliau pirkome mažesnėmis kainomis. Kaip žinome, tuo metu buvo aktualu pervesti avansą. Jį buvome pervedę vienai įmonei. Ėjo dienos, mums jau turėjo pristatyti priemones ir matome, kad jų nepristato. Galvojome, kad tik nebūtume pakliuvę į sukčių pinkles. Laimei, mums grąžino pinigus.
Tokioje krizinėje situacijoje neturėtų vykti biznis. Tiek pačiam verslininkui reikia apsauginės kaukės, tiek gydytojui, tiek pensininkui. Vyriausybės vadovai buvo pradėję kalbėti, kad reikia priimti teisės aktą, kuris įpareigotų, jog esant ekstremalioms situacijoms apsaugos priemonių kainos nekistų“, - sako M.Jasaitis.
 
Poliklinika aktyviai vykdė gydytojų testavimą dėl COVID-19, bendradarbiavo su laboratorijomis. Kaip pasakoja personalas, buvo galimų kontaktų su užsikrėtusiais, bet jie buvo tolimi. Siekdama riziką sumažinti iki nulio, įstaigos administracija nusprendė per kelis taškus izoliuoti gydytojus ir slaugytojus, idant visiems būtų saugiau ir ramiau.
„Su kilusiais šūkiais pavyko sklandžiai susitvarkyti. Aišku, izoliavomės, kaip priklauso, kaip teisės aktai įpareigojo. Mieste, jei neklystu, buvo apie dvidešimt septyni dvidešimt aštuoni užsikrėtimo atvejai, vienas jų baigėsi mirtimi.
Laimei, virusas nepaplito. Negalime sakyti, kad galbūt gyvename strategiškai geroje vietoje ar labiau laikėmės higienos reikalavimų. Galbūt daug ką lėmė ir gyventojų sąmoningumas, saugojimasis bei apsaugos reikalavimų laikymasis“, - svarsto M.Jasaitis.


 
Atnaujino odontologinę įrangą
Karantino metu Alytaus poliklinikoje dirbo ir gydytojai odontologai, žinoma, pacientams teikdami tik būtinąją pagalbą. Į valstybinę įstaigą pacientus siuntė ir privatūs odontologų kabinetai, kadangi sustabdžius planines paslaugas šie buvo priversti užverti duris.
„Labai įdomi situacija. Žmonės įsitikinę, kad poliklinikoje odontologinės paslaugos prastesnės. Nors, kaip sakau, medžiagos tokios pačios, odontologinė įranga dar ne visur yra geresnė, odontologai tuos pačius universitetus baigė, tik pas mus dar ir kainos mažesnės negu privatininkų“, - sakė M.Jasaitis, pridūręs, jog įstaigoje buvo atnaujinta odontologinė įranga, nupirktos net penkios modernios odontologinės kėdės su viziografu.
„Labai patenkintas nauja įranga. Ši daug patogesnė, galima monitoriuje matyti rentgeno vaizdus. Pacientai sako, kad jiems šioje kėdėje sėdėti daug maloniau“, - sako gydytojas odontologas Ahmad el Oreibi iš Libano, kuris Alytaus poliklinikoje dirba bemaž trejus metus.
 
Medikas Lietuvoje gyvena jau dvylika metų. Čia atvyko studijuoti mediciną Kauno universitete ir pasiliko. Paklaustas, kaip įsidarbino Alytaus poliklinikoje, medikas pasakojo, kad jam pasiūlė pabandyti viena pažįstama, kadangi čia itin trūko gydytojų odontologų.
„Pacientai kartais slaugytojos paklausia, kaip su daktaru kalbėti – lietuviškai ar angliškai. Bet su pacientais tikrai gerai sutariame.
Poliklinikoje geros darbo sąlygos, draugiški kolegos. Vieni kitiems padedame. Administracija dar labiau gerina mūsų darbo sąlygas“, - atsidžiaugti negali gydytojas odontologas.
Įstaigos vadovas pridūrė, jog rezidentūrą Kaune baiginėja ir Ahmado brolis, tad tikisi kitais metais jo sulaukti kaip chirurgo.
 
Diena, kai sutriko e.sveikata
Kai užliejus Registrų centro serverines sustojo e.sveikata, tiek informatikai, tiek įstaigos vadovas suprato, jog sistemos nepavyks atkurti per vieną dieną.
„Žmonės nemoka planuoti laiko. Ryte tabletę išgeria ir skambina į polikliniką paskutinę akimirką: daktariuk, išrašyk man vaistų, aš baigiau pakuotę. Tad, kai sutriko sistema, didžioji dauguma neturėjo kompensuojamųjų vaistų knygelių, atsirado problema dėl lipdukų. Aišku, gydytojai tuos pacientus myli, rašė receptus. Šią savaitę pas kažkurį gydytoją buvau užėjęs ir mačiau, kad ant palangės guli krūva ligos istorijų, kurių duomenys dar nesuvesti į e.sveikatą. Už visus darbuotojus galvos negali guldyti, per daug būtų drąsu. Bet ką mačiau šiandieninėje situacijoje, kai buvo sutrikusi e.sveikata, tikrai nuoširdžiai sakau, galiu tik kiekvieną apkabinti ir pasakyti, kad laikykimės. Dabar yra sudėtinga situacija valstybėje, mums reikia tikėtis, kad ji su laiku gerės. Ar bus antroji viruso banga, vertinti sunku, bet pagal požymius jai ruošiamės“, - sakė M.Jasaitis.

---

 
Komentaras
Šeimos gydytoja Ramunė Balčienė:

- Karantino metu daugiau darbo buvo telefonu. Ligonių atėjimas buvo apribotas dėl suprantamų priežasčių, ir juos, ir mus saugant, idant neišplistų infekcija. Aišku, yra iššūkis telefonu susigaudyti, kokia yra žmogaus patologija, ar pagalba turi būti suteikiama tuoj pat, ar ją galima atidėti. Mūsų tikslas buvo atsakyti į visus skambučius. Supratome, kad žmonėms yra blogai, jie yra išsigandę, nes negali pas mus tiesiogiai patekti. Tad atsakinėjome visais telefonais: ir stacionariu, ir dviem mobiliaisiais. Kai vakare grįžti namo, randi mobiliajame telefone dar praleistų po dvidešimt skambučių. Tikrai suvokėme, kad ligoniui yra baisu ir jam reikia padėti.
Pavyzdžiui, skambina man telefonu iš lėktuvo: aš iš Anglijos, man negera. Vėlgi turi diferencijuoti, ar jį siųsti dėl COVID-19 ar apžiūrėti įstaigoje.
O dabar yra pacientų cunamis. Todėl, kad karantino laikotarpiu jie nepateko pas gydytoją, pavyzdžiui, reikėjo pas onkologą, okulistą. Be to, dar yra pacientų, kurie susirgo dabar. Bandome išlaviruoti.