Prieš pat Naujuosius metus Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba Teisės aktų informacinėje sistemoje įregistravo Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kuriomis keičiamas tarnybos pavadinimas į Medicinos priežiūros tarnybą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius keturis mėnesius tai jau būtų septintoji Sveikatos sistemos įstatymo pataisa ir vien dėl pavadinimo kreiptis į Seimą vargu ar yra racionalu. Tad kam iš tiesų tokio pokyčio reikia?
„Praktiškai niekas neatsimena viso tarnybos pavadinimo ir realybėje mūsų niekas taip nevadina. O kas ne iš medicinos srities, mus dar kartais painioja ir su Akreditavimo biuru, kurio pagrindinė veikla iš tiesų yra akreditavimas, o dabar dar jie yra prisijungę ir Standartizacijos departamentą“, – tikino Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorius Tadas Žentelis.
Mūsų niekas taip nevadina
Kaip su pataisomis pateiktame projekto aiškinamajame rašte nurodo pati Akreditavimo tarnyba, pavadinimą būtina keisti dėl to, kad esamas pavadinimas yra ilgas, sudėtingas ir tik iš dalies atspindi įstaigos vykdomas funkcijas. Visas įstaigos pavadinimas skamba taip: Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
Kaip „Lietuvos sveikatai“ komentavo tarnybos direktorius Tadas Žentelis, priežasčių, kodėl reikia keisti įstaigos pavadinimą, ne viena. Pirmoji – visiškai buitinė, kad pavadinimas iš tiesų yra ilgas, sunkiai įsimenamas, o kartais ir klaidinantis.
„Visada, kai prisistatai, iš kur esi, perklausia, iš kur mes, tai vėl iš naujo reikia kartoti. Praktiškai niekas neatsimena viso tarnybos pavadinimo ir realybėje mūsų niekas taip nevadina. O kas ne iš medicinos srities, mus dar kartais painioja ir su Akreditavimo biuru, kurio pagrindinė veikla iš tiesų yra akreditavimas, o dabar dar jie yra prisijungę ir Standartizacijos departamentą“, – tikino tarnybos direktorius Tadas Žentelis.
Visgi pavadinimo keitimo esmė, pasak tarnybos direktoriaus, yra ta, jog dabartinis pavadinimas neatitinka įstaigos veiklos pobūdžio. Mat akreditavimas – tik viena nedidelė tarnybos vykdoma funkcija. „Buvo laikotarpių, dar iki man ateinant, kai tarnyba apskritai nieko neakredituodavo. Ateityje akreditavimo veiklą planuojame plėsti, tačiau vis tiek tai niekada nebus tarnybos pagrindinė funkcija“, – komentavo tarnybos direktorius.
Kitos priežastys, skatinančios tarnybos pavadinimą keisti dabar, yra planuojamas įgyvendinti didžiulis projektas, sudarytas iš trijų dalių. Pirmoji dalis, kuri jau pradėta įgyvendinti ir kuriai renkama darbuotojų komanda, susijusi su užsienyje gyvenančių ir dirbančių lietuvių, kurie yra sveikatos priežiūros specialistai, pritraukimu. Antroji dalis skirta asmenų, kurie turi sveikatos priežiūros veiklos licencijas, bet dėl įvairių priežasčių veiklos nepraktikuoja, grąžinimu į praktinę veiklą. Trečioji skirta užsienio specialistams, kurie yra mokęsi ar šiuo metu studijuoja sveikatos priežiūros mokslus Lietuvoje ir norėtų čia likti dirbti. Jais būtų galima iš dalies padengti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą šalyje. Šį trijų dalių projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų rugpjūčio.
„Norėtume, kad pradėjus projektą, mus atpažintų ir identifikuotų pagal daug tikslesnį mūsų pavadinimą, kad jis priliptų ateičiai“, – viltimis dalijosi T.Žentelis.
Pertvarkos jau įgyvendintos
Valstybinių įstaigų pavadinimų keitimai neretai kelia įtarimų, kad po tuo gali slypėti restruktūrizacijos užmojai, neplanuoti darbuotojų atleidimai, komandos narių keitimai vadovybei palankesniais. Tarnybos direktorius patikino, kad restruktūrizacija nėra planuojama, o dalis tarnybos struktūros pakeitimų, funkcijų perskirstymo jau yra padaryta nuo 2022 metų lapkričio, kai tik jis stojo vadovauti įstaigai.
„Mums nei jokių naujų funkcijų duoda, nei ką sujungia ar prijungia, dėl ko gal būtų irgi prasmė keisti pavadinimą. Mano vadovavimo laikotarpiu esame turėję tik vieną struktūrinę reformą, kuri buvo labiau praktinė. Iki tol tarnyboje buvo netolygūs skyriai: vienuose dirbo tik po kelis žmones, kitur – keliolika. Pati vadybos schema buvo tokia, kad dalį padalinių kuruodavo pavaduotojas, dalies – ne. Dėl to išplokštinome maksimaliai struktūrą: šiuo metu visi padaliniai tiesiogiai pavaldūs man, nes tai nėra didelė įstaiga, šiuo metu tarnyboje dirba apie 80 darbuotojų“, – pokyčius tarnyboje vardijo T.Žentelis.
Šios pertvarkos nors ir netiesiogiai, tačiau leido sutaupyti dalį tarnybos lėšų ir tuo būdu pakelti darbuotojams algas. Tarnyboje atlyginimai kasmet vidutiniškai didėja apie 9-10 procentų, tačiau tam įtakos turi puokštė įvairių veiksnių. „Papildomų lėšų darbo užmokesčiui gaudavome minimaliai, tad reikėjo ieškoti kitų būdų“, – komentavo tarnybos direktorius. Tiesa, įstaigoje algos išlieka gana kuklios – vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius tesiekia 2 tūkstančius eurų.
Įstatymas keičiamas septintą kartą
Gyvybės mokslų teisės ekspertas, European Life Science and Knowledge Institute partneris Andrej Rudanov „Lietuvos sveikatai“ komentavo, jog šis Sveikatos sistemos įstatymo pataisų projektas, kuriuo keičiamas Akreditavimo tarnybos pavadinimas į Medicinos priežiūros tarnybą, nėra kuo nors ypatingas, jis nesukelia specifinių teisinių pasekmių pacientams ir visuomenei, specialistams, gydymo įstaigoms ar medicinos priemonių gamintojams bei tiekėjams. Be to, siūlomas naujas pavadinimas iš tiesų yra lengviau skaitomas, paprasčiau įsimenamas ir greičiausiai bus patogesnis tiek oficialioje, tiek neoficialioje komunikacijoje.
„Tačiau visuomet ir visur gali būti „bet“... Šioje situacijoje tas „bet“ susijęs su aukščiausios teisėkūros institucijos – Lietuvos Respublikos Seimo – laiko ir administracinio resurso (tiek Seimo narių, tiek Sveikatos reikalų komiteto biuro) naudojimu. Nors jokių formalių prieštaravimų projekte tikrai nėra, būtų gerokai prasmingiau keisti įstatymą ne tik dėl tarnybos pavadinimo pakeitimo, bet ir dėl kitų to paties Sveikatos sistemos įstatymo nuostatų. Atkreipiu dėmesį, kad vien tik 2025 metų IV ketvirtį Sveikatos apsaugos ministerija parengė ir paskelbė derinti 6 skirtingus Sveikatos sistemos įstatymo atskirų straipsnių pakeitimų projektus (keičiant po kelis straipsnius). Žvelgiant iš teisėkūros pusės, kuomet turi būti užtikrintas vientisos, nuoseklios, darnios ir veiksmingos teisės sistemos sukūrimas bei taikymas, toks įstatymų rengimo ir keitimo procesas nėra gerosios praktikos pavyzdys“, – pabrėžė Gyvybės mokslų teisės ekspertas, European Life Science and Knowledge Institute partneris Andrej Rudanov.
Su tokia kritika sutinka ir pats tarnybos direktorius, tačiau, pasak jo, yra ir kita medalio pusė – galima pavadinimo keitimą prijungti prie kitų planuojamų Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimų, tačiau kiti projektai gali pristabdyti pavadinimo keitimą arba priešingai, pavadinimo keitimo klausimas gali kišti koją viso likusio paketo priėmimui. „Visiška tiesa, kad tų pakeitimų ir be mūsų pavadinimo yra apstu. Tačiau šitas klausimas atskirtas dėl praktinių priežasčių, kad dėl jo nestrigtų rimtesni įstatymų paketai. Tačiau šis klausimas irgi eis greičiausiai su paketu, jis nebus tiesiog vienas išskirtas klausimas. Dabar projektas nukeliavo į Vyriausybę, iš ministerijos pritarimą gavome, iš kitų institucijų esminių pastabų nebuvo, kaip ir niekam nekliūva, kad pavadinimas keisis“, – tikino tarnybos direktorius.
Jo tikinimu, labai realu, kad įstaiga Medicinos priežiūros tarnyba oficialiai ims vadintis jau nuo ateinančio rugpjūčio.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: