Šaukštai po pietų
 
Šalies Vyriausybei pritarus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymams nuo šių metų liepos sumažinti ligoninėms iškeltą stacionarinių akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugų teikimo reikalavimų kartelę, naujiena priimta su kartėliu. Didžiumai rajoninių ligoninių sprendimai, turėję atverti kelius veikti, dabar – šaukštai po pietų.
 
Šalčininkų ligoninės direktorė Valentina Vaitkienė sako, jog po to, kai rajoninėms ligoninėms primesti skyrių atliekamų paslaugų skaičiai, joms teko prie to prisitaikyti – paslaugas sutraukti negrįžtamai.
 

„Neatitikome tuometinių skaičių, tad neliko nieko kito, kaip reformai pasiduoti. Mažinome paslaugas, uždarėme chirurgiją, taip pat teko galvoti ir apie Vaikų ligų skyriaus stacionaro uždarymą. O dabar, kai kartelė sumažinta, viskas yra post faktum – kalbėti apie tokių skyrių atgaivinimą nebegalime. Iš ligonių kasos gauti sutartį šioms paslaugoms šansų neturėtume. O Vaikų ligų skyriaus paslaugos yra itin aktualios“, – dėl šviežiai uždarytų skyrių apmaudo neslepia Šalčininkų ligoninės direktorė Valentina Vaitkienė.

 
Šalčininkų ligoninėje skaudulys ir dėl paslaugų. Tenka naikinti ir jas. Kaip aiškina vadovė, uždarius Vaikų ligų, taip pat Akušerijos ir ginekologijos, Chirurgijos skyrius, jie yra priversti uždaryti ir intensyvią terapiją. Mat jai keliami reikalavimai pareikalauja didelių investicijų, kurios rajonui tampa per didelės.
 
„Jei būtume žinoję, kad reikalai pasisuks tokia linkme, galbūt gyvenimą būtume organizavę kitaip. Laimėjo tie rajonai, kurie laikėsi savo ir nepaisė ministerijos primestų skaičių, kurie išliko ir dabar gavo teisę veikti toliau. Gyvenimas parodė, kad prieš trejus metus deklaruoti reforminiai siekiai, nustatyti rodikliai tapo kitokie. Eilinį kartą sveikatos politikoje neturime nuoseklumo“, – nusivylimo neslėpė ligoninės vadovė, Jos vertinimu, rajonams palankūs sprendimai priimti pavėluotai.
 
Skyrių nebesusigrąžinsi
 
Kad sprendimai priimti pavėluotai, įsitikinusi ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė. Ji sako, jog didelė dalis rajonų dėl iškeltos aukštos kartelės buvo priversti uždaryti ypač reikšmingus skyrius.
 
„Iš rajoninių ligoninių gimdymo skyriai jau atimti. O kai kurie jų per metus turėjo ir tris šimtus gimdymų. Ministerijos klausiau: ką dabar darysime? Sugrąžinsime dabar tuos gimdymo skyrius, kurie buvo uždaryti? Tas pats ir su vaikų ligų skyriais. Gal šiandien daug vaikų ir neturime, bet valstybės stengiasi, kad didėtų gimstamumas, jis yra skatinamas papildomomis išmokomis, pagalbiniu apvaisinimu, o vaikų ligų skyrius uždarinėjame. Ką darysime, kai gimstamumas padidės ir vaikų skyrių prireiks? Grąžinsime juos? Nebegrąžinsime“, – sako L.Šukytė-Korsakė, pasidžiaugdama skyriais, kurie į reformų gniaužtus patekti nespėjo.
 
Anot jos, tai, kad norėta nutraukti sutartis su rajoninėmis gydymo įstaigomis, o vietinius gyventojus priversti išvardintų paslaugų važiuoti į didžiuosius centrus, būtų buvę nelogiška.
 
„Centrai nuo pacientų dūsta, o regioninės ligoninės yra užgožtos – iš jų norėta paslaugas atimti. Chirurgija rajonuose yra ypač svarbi. Kalbėta, esą kojų venų operacijos atliekamos dėl grožio ir taip vagiamos lėšos, bet tai nesuteikia teisės visai nutraukti kojų venų operacijų, kurios yra ypač aktualios. Kol neturime atlikę kontrolės, kuri parodytų, kiek tos paslaugos yra aktualios, negalime jų atimti“, – rajonų pusėn stojo parlamentarė.
 
Rajoninėms ligoninėms pergalę išplėšti pavyko tik įsikišus šalies prezidentui Gitanui Nausėdai. Suvaldytas skyrių uždarymas, anot L.Šukytės-Korsakės, – pastarojo sprendimas.
 
„Prieš mėnesį pas prezidentą šiais klausimais lankėmės su ministre ir Jurbarko meru Skirmantu Mockevičiumi. Kadangi prezidentas Seimo komitetų pirmininkų į susitikimus nelabai linkęs kviesti, tąkart atvykusi turėjau progą išsakyti visus sveikatos sistemos skaudulius, pasikalbėti ir apie dienos chirurgiją. Matome, kad jis išgirdo, ir šiandien turime rezultatą“, – teigė pašnekovė.
 
„Prezidentui aiškiai pasakiau – miestai statėsi ant sveikatos, švietimo ir kultūros pamatų, tad tai turime išlaikyti ir puoselėti, ypač regionuose, nes jie per paskutinius valdymo metus negauna dėmesio. Viskas yra sukišta į Vilnių ir Kauną. Bet tai ne visa Lietuva. Yra ir Tauragė, ir Šiauliai, kiti rajonai. Neduok Dieve, atėjus dienai X neturėsime čia gydytojų. Turime sutelkti visas jėgas, kad rajonuose ligoninės išliktų stiprios“, – poziciją dėstė L.Šukytė-Korsakė.
 
Deda riebų pliusą
 
Į reformos girnas neįsisukusios rajoninės ligoninės džiūgauja.
 
„Džiaugiamės, kad skyrius pavyko išlaikyti ir dabar jų netenka uždaryti. Dėkui Dievui, kad mūsų niekas neardo ir nedrasko. Galime dirbti toliau“, – geromis emocijomis dalinasi Šilutės ligoninės direktorius Algis Starkus, ministerijai pasirašius minėtas pataisas.
 
„Mūsų veikla ir užimtumas puikiai sustyguotas bei orientuotas į vieninius pacientus: tiek reanimacija, intensyvi terapija, tiek chirurginės paslaugos, tiek Vaikų ligų skyrius. O kad operacinės nestovėtų tuščios, dirbame ir platesniu mastu: atliekame sudėtingas sąnario keitimo operacijas, turime stiprių atvažiuojančių traumatologų, tad personalas užimtas visada“, – kad ministerijos sprendimas rajoninėms ligoninėms yra ypač reikšmingas, tikina A.Starkus.
 

„Jei būtų priimti dirbtinai iškelti reikalavimai, paremti mistiniais skaičiais, tai būtų buvęs gydymo įstaigų naikinimas. Pasirodo, ministerijoje galima ir protingus sprendimus priimi. Gyvenant tokioje geopolitikoje ir deklaruojant, jog rajonai yra remiami, pradėti naikinti gydymo įstaigas būtų buvę nežmoniška. Fantazija buvo sustabdyta, laimėjo racionalus protas. Skaičiai, kuriais buvo remtasi, ir įsivaizdavimas, kaip gyvuoja rajonai, su realiu gyvenimu prasilenkia.
Rajone reikia pagyventi, kad būtų galima suprasti, kaip čia sudėtingai vyksta gyvenimas ir kaip nelengva yra išlaikyti gyvybingą ligoninę“, – sako Šilutės ligoninės direktorius Algis Starkus.

 
„Norisi, kad ministerija mums ne pagalius į ratus kištų, o padėtų. Šiuo atveju galiu tik pasidžiaugti priimtu ministerijos ir ligonių kasos sprendimu. Be rajoninių ligoninių išgyventi būtų sudėtinga – trys penkios didžiosios ligoninės adekvačių sveikatos paslaugų suteikti gyventojams negalėtų“, – sako Šilutės ligoninės vadovas, valdžiai dedantis didelį riebų pliusą.
 
Veikė su savivaldybių asociacija
 
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas ministeriją už minėtus sprendimus sveikina visos asociacijos vardu: „Situacija buvo išties grėsminga, pasekmės rajonams galėjo būti itin skaudžios, tad reikia lenkti galvą prieš ministerijos sprendimus ir atliktą darbą – įrodyti Vyriausybei, kad rajoninės ligoninės yra reikšmingos gyventojams. Jei sprendimai būtų priešingi, nebūtų galima kalbėti apie regioninę plėtrą. Į rajonus pagaliau atsisuko, nes privati medicina daugeliui rajono gyventojų yra nepakeliama.“
 
Jis neslepia: tai – ir aktyvaus Ligoninių asociacijos narių, t.y. gydymo įstaigų vadovų, darbo rezultatas.
 
„Ligoninių vadovai aktyviai kėlė problemas, tad malonu, jog į mūsų asociacijos veiklą atkreiptas dėmesys. Siekėme, kad į mūsų problemas atsisuktų ir su mumis pagaliau imtų kalbėtis. Mes nepretenduojame nei į neurologiją, nei į kardiochirurgiją, o kalbame apie elementarią chirurgiją, diagnostiką, kuri rajonams yra ypač aktuali.“
 
Padėką G.Ramanauskas siunčia ir rajonų merams, kurie buvo suinteresuoti, kad ligoninių skyriai išliktų: „Dabartinę situaciją pasiekėme Savivaldybių asociacijos dėka. Buvęs jos vadovas Mindaugas Sinkevičius, taip pat dabartinis vadovas Audrius Klišonis ypač stengėsi, kad tai, kas liko reformos eigoje, būtų išsaugota, o ligoninės nebūtų centralizuojamos. Tai – merų sėkmė.“

---

 
Nauja tvarka nuo liepos
 
Šalies Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymams keisti stacionarinių akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugų teikimo reikalavimus, kuriais, kaip aiškinama, siekiama išlaikyti paslaugas regionuose, mažinti teritorinius netolygumus ir užtikrinti, jog gyventojams nereikėtų dėl būtinosios pagalbos vykti į didžiuosius miestus. Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės teigimu, tikslas yra suderinti paslaugų prieinamumą regionuose su aukštais pacientų saugos ir gydymo kokybės standartais.
 
Pagrindiniai reikalavimų pokyčiai (nuo liepos 1 d.)
Siekiant pritaikyti reikalavimus prie esamos Lietuvos situacijos, paslaugų apimties kriterijai (kartelė) gydymo įstaigoms yra mažinami:
• Akušerijos paslaugos: metinis gimdymų skaičiaus kriterijus mažinamas perpus – nuo 600 iki 300 gimdymų per metus.
• Chirurgijos paslaugos: reikalingas minimalus intervencijų skaičius mažinamas nuo 1100 iki 700 operacijų/intervencijų per metus.
• Vaikų ligų profilio paslaugos: jas galės teikti visos gydymo įstaigos, kurios turi galiojančias sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK).
 
Papildomi kokybės ir saugumo reikalavimai įstaigoms
Gydymo įstaigos, teikiančios minėtas stacionarines paslaugas, privalės išpildyti šias sąlygas:
• Skubioji pagalba: privaloma užtikrinti visą parą (24/7) teikiamą skubiąją medicinos pagalbą.
• Intensyvioji terapija (chirurgijai): chirurgijos paslaugas teikiančios įstaigos privalo pačios turėti intensyviosios terapijos paslaugas arba priklausyti bendram intensyviosios terapijos paslaugų tinklui.
 
Paslaugų garantija apskričių centruose
Siekiant, kad būtiniausios paslaugos būtų geografiškai pasiekiamos, nustatyta speciali taisyklė apskrityse:
Kiekviename apskrities centre bent viena gydymo įstaiga privalės teikti 5 pagrindinių profilių stacionarines paslaugas:
1. Chirurgijos.
2. Vaikų ligų.
3. Vidaus ligų.
4. Intensyviosios terapijos.
5. Intensyviosios priežiūros.