Rugsėjis – antrieji Naujieji
 
„Po vasaros pramogų, nuotykių ir atsipalaidavimo, rugsėjis dažnai asocijuojasi su grįžimu į rutiną. Aprimsta šventės, kelionės ir netikėti pasibuvimai su draugais. Prasideda mokslo metai, darbai grįžta į įprastą tempą, trumpėja dienos. Psichologiškai tai sukuria jausmą, kad prasideda naujas etapas“, – logiką sporto salėje startuoti rugsėjį aiškina sporto psichologė Saulė Liesytė.
 
Psichologai šį reiškinį vadina „fresh start effect“ – simboliniai momentai skatina keisti įpročius. „Rugsėjis tam idealus – po vasaros chaoso grįžtame į aiškią struktūrą“, – pastebi psichologė.
 
„Nors ilgų vasaros vakarų nuotykiai turi savo žavesio, rutina suteikia psichologinio ir fizinio poilsio. Kūnas nori pastovumo – miego ir maisto režimo, protas nori aiškumo – žinoti, kada, kur ir kas laukia“, – tęsia S.Liesytė.
 
Prisideda ir praktinės priežastys. Atšalus orams, žmonės natūraliai veiklos ieško ten, kur jauku ir šilta, tad sporto salės tampa kur kas patrauklesnės už bėgimą parke lyjant.
 
Meilė greitai išgaruoja
 
Tą pačią tendenciją kasmet stebintys sporto treneriai tikina – rugsėjo banga atslūgsta taip pat greitai, kaip ir užplūsta.
 

„Per metus matau tris aiškias bangas – sausis, iškart po Naujų metų, kovas, kai pajuntame pavasarį, ir rugsėjis. Pastarasis visada būna pats intensyviausias. Salės prisipildo žmonių, kurie grįžta po vasaros pertraukos arba ryžtasi pradėti visiškai iš naujo“, – pasakoja dvylika metų grupines treniruotes vedanti sporto trenerė Evelina Voropajeva.

 
Rugsėjo naujokų, anot pašnekovės, laukia du scenarijai: „Kas penktas iš entuziastingai pradedančiųjų palūžta apie rugsėjo pabaigą. Tai tie, kuriuos sportuoti vedė tik pradinis entuziazmas. Pirmos trys savaitės sporto salėje – kaip ta meilė, kuri, sako, trunka trejus metus. Viskas nauja, įdomu, adrenalinas veikia. Bet kai baigiasi tas „įsimylėjimo“ periodas, prasideda tikrasis išbandymas.“
 
Kaip pastebi trenerė, itin daug iššūkių kyla po vasaros chaoso į ritmą grįžtančioms mamoms.
 
„Kasmet kartojasi tas pats – rugsėjį ateina kupinos entuziazmo mamos, nes vaikai jau darželyje ar mokykloje, galima nuo devynių iki dvylikos pabūti sau, – pasakoja sporto trenerė. – Tačiau rudeniui įsibėgėjus, vaikas suserga ir moteris savaitę neateina. Darželyje paskelbia karantiną – dar dvi savaitės be sporto. Prasideda žiemos šventės, koncertai, tėvų susirinkimai. Reikia vežti į būrelius, laukti, parvežti. Sportas pamažu nueina į antrą planą.“
 
Kitiems rugsėjo startuoliams, E.Voropajevos teigimu, pritrūksta motyvacijos. „Ateina rutina, nuovargis, nuotaikų svyravimai, laukia kiti įsipareigojimai. Ir tada matyti, kas atėjo rimtai, o kas – vedamas momentinio impulso. Reikia rinktis – kelsiuosi anksti rytą į treniruotę ar miegosiu? Eisiu pavargęs po darbo ar geriau ant sofos pažiūrėsiu serialą? Ne visi sugeba pereiti prie disciplinos“, – komentuoja sporto trenerė.
 
„Motyvacija yra natūraliai svyruojanti psichologinė jėga, – paaiškina psichologė S.Liesytė. – Neturint aiškaus tikslo bei plano, trenerio ar bendraminčių, kurie paragintų bei paremtų, sąmoningai kuriamų įpročių – sportas nutrūksta.“
 
Lyginimasis veda į fiasko
 

„Kai pradedi sportuoti tik todėl, kad pradėjo draugas, kolegė ar nuomonės formuotojas paskelbė naują iššūkį – tai netvariausia motyvacija, – įsitikinusi sporto psichologė Saulė Liesytė. – Mes esame emocinės būtybės, ir tai, kaip jaučiamės veikdami, daro itin didelę įtaką norui tęsti.“

 
Sekdami kitų pavyzdžiu, žmonės dažnai užsibrėžia nerealias užduotis. Penkios treniruotės per savaitę, drastiški mitybos pokyčiai, griežtos taisyklės – visa tai dažnai baigiasi perdegimu. „Tyrimai rodo, kad ilgalaikiai įpročiai formuojasi palaipsniui – geriau pradėti nuo mažų, lengvai įgyvendinamų žingsnių ir juos pamažu plėsti“, – pataria psichologė.
 
Svarbiausia – su kokiu požiūriu žmogus ateina į sportą. „Pradėk ne iš kaltės jausmo, kad vasarą „tiek visko privalgiau“, „taip nieko neveikiau“, kad dabar turiu susiimti ir save „susitvarkyti“, o iš noro veikti tai, kas teikia džiaugsmą, fizinę ir emocinę naudą, – ragina S.Liesytė. – Kūnas nėra gražus ar negražus aksesuaras, jis yra įrankis patirti gyvenimą. Tad rūpinantis juo iš meilės ir pagarbos, o ne norint „pataisyti, nes šioje vietoje per daug išsikišę“, sportas taps ne kančia, bet gyvenimo dalis.“
 
Jos patarimas paprastas: „Užmiršk aplinkinius, įvertinimus ir socialines normas ir atsakyk į klausimą: kodėl sportuoti svarbu būtent tau? Ir kai taps sunku, užgrius tinginys – primink sau atsakymą“.
 
Pataria ieškoti savo kelio
 
Trenerė E.Voropajeva pastebi, kad net ir tie, kurie aiškiai geba įvardinti motyvaciją, gali susidurti su praktiniais iššūkiais – kaip rasti tinkamą sporto šaką, trenerį, laiką?
 
„Matau, kaip žmonės blaškosi internete, socialiniuose tinkluose, ieškodami tinkamiausio varianto. Vieni treneriai reklamuojasi socialinėje medijoje, kiti apie savo paslaugas visai neskelbia. Tokiame chaose lengva pasimesti ir tiesiog nuspręsti, kad „per sudėtinga“. Gelbsti tokios platformos kaip „Start today“, kur viskas vienoje vietoje – gali susirasti treniruotes, palyginti, užsiregistruoti. Treneriams irgi patogiau – nereikia galvoti apie reklamą, registracijas“, – sako E.Voropajeva.
 
Žmonės dažnai klausia – kiek laiko bandyti, kol suprasi, ar tinka treniruotės? „Klausyk savęs, – pataria trenerė. – Kartais užtenka vienos treniruotės pajusti, kad čia ne tavo. Kartais reikia mėnesio, kol supranti, kad nori ko nors kito. Svarbu atsiminti, kad sportas turi būti malonumas, ne kančia.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!