Pataisos numato, jog be suplanuotų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, atsiras papildomų, kuriose studijuojantys įsipareigotų penkerius metus dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje, esančioje tam tikroje apskrityje, susiduriančioje su medikų trūkumu.
 
Teisę pasirašyti sutartį turėsiančių sveikatos priežiūros įstaigų sąrašą, atsižvelgdamas į tam tikrų gydytojų trūkumą atitinkamose šalies vietose, tvirtintų sveikatos apsaugos ministras.
 
Kiek anksčiau sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė yra sakiusi, jog nuo praėjusių metų iki 2027-ųjų kasmet tokių papildomų medicinos rezidentūros studijų vietų skaičius padidės po 20 vietų, per trejus metus jų iš viso numatoma – 60.
 
Už balsavęs parlamentaras Vitalijus Šeršniovas tikino, jog prie šiuo metu esančių 385 valstybės finansuojamų rezidentūros vietų prisidėsiančios pozicijos reikalingos dėl medikų trūkumo dalyje savivaldybių.
 
Kitokią nuomonę turėjusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė sakė mananti, kad neteisinga išskirti vieną profesinę grupę ir jai taikyti išskirtines sąlygas.
 
„Man atrodo, dėl to turėtų ir Konstitucinis Teismas pasisakyti. Jeigu jau sprendžiam medikų trūkumo problemą, tai turim įvertinti, kad ne tik medikų regionuose trūksta. Trūksta ir mokytojų, trūksta inžinierių. Iš medikų labiausiai trūksta ir trūks slaugytojų, o ne gydytojų“, – sakė politikė.
 
Panašiai kalbėjo ir Liberalų sąjūdžio Seimo narė Edita Rudelienė. Pasak jos, nesinori grįžti „į paskyrimų laikus“.
„Panašu, kad norime grįžti į praeitį, kai jauni specialistai būdavo paskiriami. (...). Neneigsiu, kad medikų trūksta regionuose, bet trūksta ir mokytojų, ir inžinierių. Ar tokia praktika bus perkelta ir kitiems specialistams? Ar tai yra tiktai pradžia trūkumams naikinti? Kuo šiandien nusikalto jaunieji medikai? Ar mes planuojame grįžti į paskyrimų laikus visiems?“ – kalbėjo ji.
 
Už balsuoti kvietęs Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Urmanavičius su tokiais argumentais nesutiko.
Parlamentaro teigimu, pakeitimai turėtų būti vertinami kaip pasirinkimas.
„Tai tikrai nėra prievarta, tai yra pasirinkimas, kad jaunas žmogus renkasi ir sutinka, kad jis, pradėdamas rezidentūros studijas, sudaro sutartį ir važiuos į vieną ar kitą regioną, tačiau nereikės pačiam mokėti už studijas. Tai mes tą turime suprasti ir tikrai palaikyti tą pasirinkimą, kurį gali jaunas žmogus rinktis“, – aiškino jis.
 
Dar 2021 metais tuometiniai Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai registravo projektą, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje, tačiau šis palaikymo nesulaukė.
 
Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 metais atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032-aisiais trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų.
 
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis apie laisvas darbo vietas, 2024 metų antrąjį pusmetį daugiausia gydytojų trūko Šiaulių bei Utenos regionuose.