Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, 50-ies metų gyvavimo sukaktį šventė Rokiškio psichiatrijos ligoninė. Ta proga miesto kultūros centre vyko konferencija „50 metų sveikatos keliu: patirtys, pasiekimai ir perspektyvos“. Apžvelgus spalvingą ligoninės, tapusios ne tik stipriu sveikatos priežiūros centru, bet ir svarbia Rokiškio krašto kultūros dalimi, veiklos istoriją, labiausiai atsidavusiems gydymo įstaigos specialistams (kai kurie jų skaičiuoja ir penkias dešimtis darbo gydymo įstaigoje metų) įteiktos specialiai jubiliejui nukaldintos proginės monetos.
Rokiškio kultūros centre iškilmingai paminėtas Rokiškio psichiatrijos ligoninės jubiliejus. Šventės metu padėkos raštais apdovanoti įstaigai nusipelnę medikai.
Pagerbti ligoninės darbuotojai
Rokiškio kultūros centre vyko konferencija, skirta Rokiškio psichiatrijos ligoninės 50-mečiui ir Pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti.
„Ligoninė – svarbi mūsų krašto dalis, per penkis dešimtmečius tapusi stipriu sveikatos priežiūros centru. 1975 metais ėmusi veikti ji nesustojo plėstis ir auginti įstaigos funkcijų. Tad didžiausia padėka buvusiam ligoninės direktoriui Algimantui Liausėdui, kuris pusę įstaigos gyvavimo metų jai ir vadovavo“, – šventinei konferencijai pradžią davė Seimo narys Tadas Barauskas. Už ilgametį darbą ir atsidavimą psichikos sveikatai jis buvusiam direktoriui skyrė Sveikatos apsaugos ministerijos padėką.
„Nuoširdžiai dėkojame Jums už daugiau kaip dviejų dešimtmečių trukusį atsakingą, profesionalų ir ištikimą darbą vadovaujant Rokiškio psichiatrijos kolektyvui. Per šį laikotarpį Jūsų lyderystė, strateginis mąstymas ir gebėjimas telkti bendruomenę svarbiausiems tikslams buvo neatsiejama įstaigos augimo, modernizavimo ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimo dalis. Jūsų nuoseklus ir vertybėmis grįstas vadovavimas žymiai prisidėjo prie ligoninės, kaip patikimos ir aukštą kompetenciją užtikrinančios gydymo įstaigos, įvaizdžio formavimo. Dėkojame už ilgametį indėlį į sveikatos priežiūros sistemos stiprinimą, Jūsų atsakomybę, profesionalumą ir rūpestį darbuotojų bei pacientų gerove. Linkime Jums stiprios sveikatos, asmeninės ir profesinės sėkmės bei naujų prasmingų veiklų“, – sveikatos apsaugos viceministrės Laimutė Vaidelienės padėką perskaitė T.Barauskas.
Rokiškio rajono vicemerė Audronė Kaupienė ligoninės bendruomenę pasveikino savivaldybės mero Ramūno Godeliausko vardu. Padėkos žodžiai skirti už jautriausios visuomenės dalies rūpestingą ir ilgametį gydymą, psichosocialinę reabilitaciją, už sukurtų darbo vietų stabilų išlaikymą, už begalę projektų, kurių dėka nuolat modernizuojama įstaiga, patraukliai tvarkoma infrastruktūra, darbuotojams gerinamos darbo sąlygos, o pacientams kuriama jų poreikius atitinkanti gydymo aplinka. Taip pat už tai, kad ligoninė yra patraukli įvairių profilių medicinos studentų praktikos atlikimo vieta.
„Didžiausios pagarbos verti tie specialistai, kuriems nuo pat paskyrimo iki išėjimo į užtarnautą poilsį ligoninė buvo pirmoji ir vienintelė jų darbovietė. Sutelkus patirtį, išmintį, kompetencijas, kantrybę, atsakomybę ir empatiją linkiu tvirtai žengti pirmyn, priimti su pokyčiais kylančius iššūkius ir lygiai taip pat sėkmingai darbuotis mūsų krašte, teikiant itin reikalingas gydymo ir reabilitacijos paslaugas“, – kalbėjo vicemerė. Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Agnė Šapokaitė ligoninės kolektyvui linkėjo stiprybės, puikios sveikatos bei nepamiršti rūpesčio ir savimi.
50 metų patirtis – ateities pagrindas
Šventėje pristatyta spalvinga ligoninės istorija. Parengtuose konferencijos pranešimuose prisiminti ligoninės vadovai, apžvelgtos įstaigos ištakos, jos augimas, tradicijos.
Klinikinės diagnostikos skyriaus vedėja, medicinos biologė, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas Gitana Kliaugienė trumpai pristatė tuometį architektūrinį sprendimą. Ligoninės statybai skirta rekordinė suma – 3 milijonai 200 tūkstančių rublių. Ji pastatyta pagal tipinį Maskvos gydymo įstaigų projektą ir užima septynis hektarus ploto. Kompleksą sudaro administracinis pastatas ir penki korpusai. Šie sujungti tuneliais ir galerijomis, užtikrinant patogų judėjimą bet kokiu oru. Ligoninėje buvo 500 lovų bei specializuoti skyriai: narkologinis, neurologiniai ir vaikų psichoneurologinis. Įrengti fizioterapijos kabinetai, moderni laboratorija, rentgeno, stomatologinis kabinetas, vaistinė. Šis sprendimas leido teikti kompleksišką pagalbą įvairiems pacientų poreikiams. Su hospitalizacijos skaičiaus didėjimu, liudijančiu augantį psichiatrijos paslaugų poreikį (istorija fiksuoja, kad po metų Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo gydomi 2629 pacientai), sekė intensyvūs veiklos plėtros metai. Gydymo įstaiga ėmė aptarnauti plačią teritoriją – 11 rajonų ir Panevėžio miestą. Du narkologiniai skyriai aptarnavo Panevėžio ir Šiaulių zonas. Ligoninėje dirbo 500 darbuotojų: 40 gydytojų, 150 vidurinio medicinos personalo bei kitų specialistų.
Žymų pėdsaką ligoninės istorijoje paliko ir nepriklausomybės metai. 1991-aisiais, ligoninei vadovaujant Kęstučiui Mikučioniui, čia įsteigtas specialusis skyrius, gydęs pacientus iš rusijos Černiachvsko miesto. O nuo 1996-ųjų, vadovaujant Antanui Judickui, ligoninė reorganizuota į viešąją įstaigą Rokiškio psichiatrijos ligoninę.
Nuo 2009-ųjų prasidėję įstaigos kokybės gerinimo ir plėtros projektai leido pradėti funkcionuoti Specialiosios psichiatrijos vaikų ir moterų skyriui. Tai tapo svarbiu žingsniu plėtojant specializuotą pagalbą, atsižvelgiant į specifinių grupių poreikius. Pastarasis skyrius užtikrino, kad vaikų ir moterų teismo psichiatrijos paslaugos būtų teikiamos atskirai nuo vyrų skyriaus sukuriant saugesnę ir labiau pritaikytą aplinką. Įdiegti inovatyvūs projektai leido plėsti poveikį visai psichiatrijos paslaugų sistemai šalyje.
Šiandien ligoninėje veikia 9 klinikiniai skyriai: Griežto stebėjimo sveikatos priežiūros, Sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros, keturi Bendro stebėjimo sveikatos priežiūros, Moterų ir vaikų specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros, Specialios psichiatrijos priežiūros bei Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyriai. Pastarieji talpina 425 vietas. Šių metų rugsėjo mėnesio duomenimis, vidutinis pacientų skaičius per metus siekia 411.
Per ilgus patirčių metus šiandien ligoninė puoselėja humaniškumą: yra orientuota į žmogaus orumą ir individualius poreikius. Nuolat tobulina paslaugų spektrą ir kokybę. Vykdo tęstinį bendradarbiavimą ir partnerystės plėtrą su kitomis institucijomis. Vadovaujasi šiuolaikiniais gydymo metodais ir technologijomis, aukščiausiais tarptautiniais standartais ir gerosiomis praktikomis. Sėkmingai grąžina pacientus į visuomenę.
Kultūrinis gyvenimas – ligoninės dalis
Ligoninės istoriją liudija ilgamečiai jos darbuotojai. Prisiminimais pasidalinti su šventės svečiais stojo gydytoja psichiatrė Henrika Bieliūnienė, įstaigoje dirbanti nuo pat jos įkūrimo pradžios.
„Šeši būsimi gydytojai buvome paskirti dar statomoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Kai pradėjome dirbti, nebuvo nei vidaus ligų gydytojo, nei neurologo, tad tiek pacientų vertinimas, tiek gydymas teko mums. Susidūrę su sunkiais atvejais pasitelkdavome atvykstančius gydytojus iš gretimų rajonų“, – kaip tuomet tvarkėsi, pasakojo gydytoja psichiatrė Henrika Bieliūnienė. Jos prisiminimuose – ryškus penicilino kvapas. Mat juo teko virinti ir taip dezinfekuoti švirkštus.
Vis dėlto, pasak H.Bieliūnienės, ryškiausi prisiminimai iš „anų laikų“ bendruomenės gyvenimo – glaudus ryšys su kolektyvu. Šalia gydomojo darbo ligoninėje virė kultūrins gyvenimas: organizuotos meno, rankdarbių, gėlių parodos. Veikė dramos būrelis, per metus pastatydavęs ir kelis spektaklius, buvo moterų ansamblis, šokių kolektyvas, moterų taryba, organizuotos sporto šventės, varžybos tarp skyrių, žiemos šventės „Saulės mūšis“, organizuotos arbatos ir kavos vakaronės ar net pasisėdėjimai gamtoje prie laužo. Kolektyvo bendrystė aktyviai stiprinta ir turistinėse, pažintinėse išvykose po Lietuvą ar užsienio šalis. Ligoninė turėjusi nuosavą autobusą, anuomet išmaišė Minską, Polocką, Kyjivą, Odesą, Taliną, Rygą, pasiekta net Armėnija.
Šiandien ligoninėje kultūrinis gyvenimas įgavęs kitą spalvą, tačiau nemažiau aktyvus ir prasmingas. Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Navickienė pasakoja apie ligoninėje įsteigtą mokymosi klasę, kur pacientai gali mokytis pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, mokytojai ateina iš Rokiškio suaugusiųjų mokymo centro. Taip pat gydymo įstaigoje įrengta koplytėlė, patalpos personalo mokymams, psichocialinės reabilitacijos paslaugoms teikti pritaikyta aplinka. Ligoninės teritorijoje veikia lauko treniruokliai, pasivaikščiojimo takas, įrengtas krepšinio aikštynas, pacientams organizuojamos tarptautinės sporto varžybos, šachmatų turnyrai. Rengiamos ir meno parodos, yra pynimo vytelėmis (medžio darbų) ir keramikos studijos.
Pacientų darbai eksponuojami Rokiškio krašto, Vilniaus ir kitų miestų muziejuje, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijoje, Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose. Kaip pasakoja J.Navickienė, tai padeda kovoti su sergančiųjų psichikos ligomis diskriminacija. Kartą per metus organizuojami Atviros psichiatrijos mėnesio renginiai – dar vienas būdas mažinti visuomenės stigmą.
Neseniai priestate prie ligoninės pradėjęs veikti Sveikatinimo centras – plati galimybė pacientams pagerinti psichoemocinę ir fizinę sveikatą.
„Mes, žmonės, priklausome vienas nuo kito ir turime galios vienas kitam, tad privalome išmokti panaudoti tas galias taip, kad tai tarnautų žmonių gerovei“, – įsitikinusi J.Navickienė.
Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyriaus vedėja Irena Stommienė konferencijoje apžvelgė psichologinės pagalbos patirtis. Ji pasakoja, jog psichologinės pagalbos pradžioje (1978 m.) pacientų psichoemocine būkle rūpinosi įsteigtas Psichohigienos ir šeiminių santykių kabinetas. Lankymasis kabinete buvo laikomas kliento ir psichoterapeuto paslaptimi. Anot skyriaus vedėjos, laikui bėgant, nuo fragmentiškos psichologinės pagalbos ligoninėje buvo pereita prie kompleksinės ir struktūruotos, pacientų poreikius atitinkančios veiklos. Šiuo metu skyriuje dirba 8 psichologų komanda, kuri per metus vidutiniškai vykdo apie 7 tūkst. intervencijų – nuo diagnostikos iki specializuotų terapijų.
Žmogaus ir proto tarnystėje
Vyriausioji slaugos administratorė Vida Šeškienė, apžvelgusi pacientų lūkesčius besikeičiančiame slaugos procese, apibendrino ilgametę ligoninės slaugos darbuotojų patirtį. Ypač šiltai atsiliepta apie pirmąją ilgametę ligoninės vyriausiąją medicinos seserį Danutę Stanienę. Tuoj po to ši žengė į sceną atsiimti apdovanojimo už atsidavimą darbui.
Ilgiausiai ligoninėje dirbusiems medikams įteikti padėkos raštai ir specialiai šiai progai Lietuvos monetų kalykloje nukaldintos sidabrinės paauksuotos monetos, kurių vienoje pusėje užrašas „Rokiškio psichiatrijos ligoninė 1975-2025“, o kitoje – lotyniškas įrašas „In servitium hominis et mentis“ (liet. – „žmogaus ir proto tarnystėje“).
Darbuotojų pagerbimo ceremoniją ir gražią popietę vainikavo šventinis koncertas, kuriame skambėjo simfoninės muzikos garsai.
Gydymo įstaigą vertina jaunoji karta
Ligoninė gali pasigirti ir tuo, jog joje noriai renkasi dirbti ir jaunoji karta.
„Mūsų įstaiga šviesi, moderni. Nauji darbuotojai pastebi, kaip čia gražu. Sukurtos puikios sąlygos dirbti. Turime visas reikiamas priemones efektyviai psichologinei pagalbai teikti. Tai – mūsų ilgamečio direktoriaus, kuris stengėsi kurti darbe teigiamą atmosferą, nuopelnas. Tai įvertina ir jauni specialistai. Jie džiaugiasi, kad norint sklandžiai dirbti čia nieko netrūksta“, – pasakoja Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyriaus vedėja Irena Stommienė.
Kolegės žodžius patvirtina į šventę atėjusi antrus metus Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyriuje besidarbuojanti medicinos psichologė Viktorija Malakauskienė.
„Atėjusi dirbti, radau puikiai darbui pritaikytą skyrių. Turiu galimybę tobulėti, mokytis iš patirtį turinčių psichologų, aptarti iškylančius sunkumus“, – džiaugiasi V.Malakauskienė.
Ketvirtą dešimtį ligoninėje pradėjusi skaičiuoti Klinikinės diagnostikos skyriaus vedėja, medicinos biologė, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas Gitana Kliaugienė sako, jog yra gavusi gerų A.Liausėdo pamokų. Tvirtą pamatą užsidirbusi gydymo įstaiga darbuotojus vilioja gerais atlyginimais, oriomis darbo sąlygomis, sveika darbine aplinka. Nors buvusio stipraus kultūrinio gyvenimo ligoninėje šiandien jau nelikę, anot jos, aukšta bendravimo kultūra ir šiluma kolektyvo aplinkoje tebetvyro. G.Kliaugienė džiaugiasi glaudžiu santykiu ir su kitomis šalies gydymo įstaigomis, serginčiomis psichinę pacientų sveikatą, socialinės globos namais.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: