Nustatė sutarties lubas
 
Pataisų pasiūlymą, kuris atspindi SAM įsipareigojimus, pasirašytus sutartyje su Lietuvos verslo konfederacija (LVK), pirmadienį įregistravo keturi Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai: Orinta Leiputė, Lina Šukytė-Korsakė, Andrius Busila ir Rimas Jonas Jankūnas. Kad pasiūlymą parengė pati SAM ir per Seimo narius jį įregistravo, „Lietuvos sveikatai“ patvirtino sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis. Apie tai, jog bus teikiamas ne naujas projektas, o siūlymas koreguoti senąjį, gruodžio 10 dieną vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje užsiminė ir sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Nerijus Černiauskas.
 
Pagal teikiamą pasiūlymą, priešingai, nei buvo numatyta senajame, PSDF lėšomis apmokamas gydymo paslaugas ir toliau galės teikti tiek viešosios, tiek privačios sveikatos priežiūros įstaigos. Tiesa, pastarosioms įvestos sutartinės lubos – naujai sudaromos sutarties su Valstybine ligonių kasa (VLK) suma negalės viršyti 94 proc. ankstesnės sutarties sumos. Taip užkertamas kelias privataus sektoriaus PSDF lėšomis teikiamų paslaugų plėtrai, tačiau pats sektorius bent neišstumiamas iš konkurencinio lauko. Sutartinė kartelė nustatoma antrojo lygio gydymo paslaugų teikimui: gydytojų specialistų konsultacijoms, dienos chirurgijos paslaugoms ir panašiai. Keičiamas teisės aktas neturės įtakos odontologinėms ir ambulatorinėms paslaugoms.
 
Vertina palankiai
 
Privačių gydymo įstaigų tinklo „Affidea Lietuva“ direktorius Vitalijus Orlovas „Lietuvos sveikatai“ teigė, kad tiek susitarimas, tiek siūlomas teisės akto pakeitimas jų bendrovę tenkina, nes atsiranda daugiau aiškumo, kaip toliau bus teikiamos gydymo paslaugos. Be to, pacientams teikiamų paslaugų apimtys nenukentės.
 

„Pirminis projektas, kuris teiktas dėl bendro ištinklinimo, gerokai pablogintų pacientams paslaugų prieinamumą, sumažintų jų pasirinkimo teisę, paveiktų ir gydytojų darbo užmokesčio fondą, nes jie prarastų vieną darbo galimybių. O naujasis variantas, manau, yra labiausiai subalansuotas ir tvarus“, – teigia privačių gydymo įstaigų tinklo „Affidea Lietuva“ direktorius Vitalijus Orlovas.

 
„Kas svarbu – prevencinės programos yra nelimituojamos. Valstybė nori, kad šių paslaugų, išgaudant ligas ankstyvose stadijose, būtų suteikta daugiau, nes santykinai jos yra gerokai pigesnės ir leidžia taupyti PSDF lėšas. Kartu reikia nepamiršti, kad 2029 metais susitarimas bus iš naujo peržiūrimas, jo pagrindu gali būti keičiamas ir šitas teisės aktas“, – komentavo V.Orlovas.
 
Kartu privatus sektorius laukia kito teisės akto pataisų, kuris leistų pacientams rinktis mokamas gydymo paslaugas ir gydymą tęsti PSDF lėšomis.
 
„Toks žingsnis būtų logiškas ir savalaikis, kuris išspręstų daugelį klausimų, susijusių ir su eilėmis, ir su pacientų greitesniu paslaugų gavimu“, – įsitikinęs privačių gydymo įstaigų tinklo „Affidea Lietuva“ direktorius.
 
Sektorių bendradarbiavimo nauda
 
Toks teisės akto pakeitimas, kai žaidėjų lauke dėl PSDF lėšų gali konkuruoti ir privatus sektorius, atitinka atlikto ekspertinio vertinimo rezultatus. Tiesa, į universitetų ekspertus buvo kreiptasi dėl senojo teisės akto projekto, kuriuo planuota pirmenybę dėl sutarčių su VLK teikti išimtinai valstybinėms gydymo įstaigoms, tačiau ekspertų įžvalgos aktualios ir šio pasiūlymo kontekste.
 
Ekspertinį vertinimą Seimo Sveikatos reikalų komitetui pateikė trys šalies universitetai: Vilniaus universitetas (VU), Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Pastarasis vienintelis teigiamai įvertino senąjį teisės akto projektą, kai pirmenybė teikiama viešajam sektoriui. VU ir MRU ekspertai atkreipė dėmesį, kad privatus sektorius sveikatos apsaugos sistemoje yra reikšmingas partneris.
 
Pavyzdžiui, VU pateiktame vertinime pabrėžiama, jog, remiantis tarptautine literatūra, vien nuosavybės forma – vieša ar privati – savaime nelemia mažesnių sistemos išlaidų. Daugelyje Europos šalių privataus sektoriaus dalyvavimas nesutrukdė pasiekti aukšto paslaugų prieinamumo ir socialinės lygybės, jei viešasis finansuotojas taiko aiškias taisykles, kompensavimo ribas, priemokų kontrolę ir aktyvų kontraktų valdymą.
 
„Prielaida, kad konkurencijos ribojimas automatiškai didins socialinį teisingumą, nėra savaime pagrįsta – tam reikia įrodyti, jog viešasis sektorius realiai turi pakankamus pajėgumus ir regioninį pasiskirstymą aptarnauti pažeidžiamas grupes be laukimo eilių ar blogėjančios paslaugų kokybės.
 
Nemažai inovacijų į Lietuvą atvyko privačių iniciatyvų dėka. Viešasis sektorius neturi aiškaus inovacijų pritraukimo strategijos atėjimo kelio, taisyklių ir rėmimo, skirtingai nuo Vakarų šalių, kur yra ir atskiri mokslo bei plėtros biudžetai, specialūs skubaus inovacijų prieinamumo mechanizmai ir pan. Taip pat trūksta aukšto lygio specialistų, reikalingų inovacijų atrankai ir įdiegimui. Todėl prasminga vienyti pajėgas modernizuojant sveikatos priežiūrą“, – nurodoma VU pateiktame ekspertiniame vertinime.
 
MRU ekspertai atkreipė dėmesį, kad sveikatos apsaugos finansavimas Lietuvoje didėja pamažu, tačiau, senėjant visuomenei, sparčiai auga sveikatos paslaugų poreikis. Esant akivaizdžiam ir kritiniam finansavimo trūkumui, jų nuomone, gydymo paslaugų prieinamumas pacientams gali drastiškai mažėti.
 
„Tyrimai pabrėžia, kad geriausi rezultatai dažnai pasiekiami per bendradarbiavimą, mišrius valdymo modelius ir konkurenciją dėl rinkos, o ne rinkoje (pvz., konkursai dėl paslaugų teikimo)“, – nurodoma MRU ekspertinio vertinimo išvadose.
 
Jei siūlomam teisės akto pakeitimui pritars Seimas, jis įsigalios nuo 2027 metų sausio 1 dienos. Kartu numatyta, kad bus atliekamas ir vertinimas, kokie rezultatai pasiekti pakeitimams įsigaliojus. Vertinimo rezultatai privalomai turės būti pateikti iki 2030 m. rugsėjo 1 dienos.

---

 
Komentaras
 
Gyvybės mokslų teisės ekspertas, European Life Science and Knowledge Institute (toliau – ELSKI) partneris Andrej Rudanov.
 
- Šis Seimo narių grupės pasiūlymas, kuris dabar yra pateiktas, didžiąja dalimi atliepia SAM su LVK pasirašyto susitarimo dalį, jog privatus sektorius nebus ištinklintas, bet jo atžvilgiu bus PSDF pinigų užšaldymas. Kodėl tai daroma per Seimo narius? Matyt, norima dar šiemet pakeitimą priimti. Nes jeigu eitų per Vyriausybę – tikrai būtų nebespėję to padaryti.
 
Į ką norėčiau atkreipti dėmesį – nors pasiūlymas atliepia su LVK pasirašytą susitarimą, bet velnias slypi detalėse. Iš susitarimo teksto galima suprasti, kad pasibaigus privačios gydymo įstaigos sutarčiai su VLK, bus su ta pačia įstaiga tomis pačiomis sąlygomis sudaroma nauja sutartis. O iš pasiūlymo teksto matau, kad, pasibaigus privačios gydymo įstaigos sutarčiai, VLK spręs, kokią taisyklę įstaigai pritaikyti.
 
Priėmus pakeitimą, be galo daug dalykų priklausys, kaip VLK šitą teisės aktą taikys ir kiek preciziškai ji laikysis visų šių sąlygų. Mano patirtis ir ilgametė praktika rodo, jog teisės aktai ne visuomet taikomi taip, kaip jie surašyti. Teisės viršenybės aspektas pas mus, švelniai tariant, šlubuoja, nes įstatymo raidė būna sau, o praktinis taikymas priklauso nuo konkretaus inspektoriaus arba specialisto fantazijos lygio. 
 
Mes sveikatos sistemoje neturime parengtų, susistemintų, su visuomene suderintų komentarų, pavyzdžių, kaip sprendžiamas vienas ar kitas klausimas, kas laikoma pažeidimu – kas ne. Vadinasi, kiekvieną kartą veiklos vykdytojas – gydymo įstaiga ar specialistas – objektyviai nežino, ar jo veiksmai atitinka visus reikalavimus. Specialistui gal ir atrodo, kad viskas gerai, bet ar taip pat gerai atrodo kontroliuojančiam inspektoriui? Ankstesnė praktika rodo, kad tą patį atvejį trys skirtingos teritorinės ligonių kasos, tikrindamos tuos pačius dokumentus ir analogiškus atvejus, įvertindavo skirtingai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!