Prašo 15 milijonų
 
Tarp Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) siūlymų 2025 m. biudžetui – ir papildomi 15,2 mln. eurų savivaldybių visuomenės sveikatos funkcijoms vykdyti. LSA patarėja sveikatos klausimais Goda Keso teigė, kad didesnis finansavimas reikalingas siekiant užtikrinti darbo užmokestį specialistams, užsiimantiems mokinių sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos stiprinimo stebėsena.
 
„Visuomenės specialistų alga vos viršija minimumą ir su tokiu darbo užmokesčiu jų nepritrauksime ir neišlaikysime. Tai galiausiai atsilieps paslaugų prieinamumui ir darbo kokybei. Norisi, kad darbuotojai gautų orų atlyginimą. Jie to tikrai nusipelnė, nes krūvis ne mažėja, o tik didėja“, – tvirtino G.Keso.
 
„Pozityvi žinutė“
 
Ar yra vilčių, kad šis prašymas bus išgirstas? „Kai prašai, visuomet tikiesi, o koks galutinis sprendimas – neaišku. Jo ir laukiame“, – lūkesčius „Lietuvos sveikatai“ komentavo G.Keso. Primename, kad pernai visuomenės sveikatai taip pat buvo prašoma skirti papildomai lėšų, tik penkiskart mažiau – 3 mln. eurų.
 
Tuometinė Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Jūratė Grubliauskienė teigė, kad dabartinis finansavimas apskaičiuotas nesilaikant specialiųjų tikslinių dotacijų visuomenės sveikatai skaičiavimo metodikos ir dėl to yra apie 40 mln. eurų (25-35 proc.) mažesnis.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė konstatuoja, kad visuomenės sveikatos finansavimo problema sena. „Trimetėj perspektyvoj šiek tiek pozityvo yra, nes profesinių sąjungų darbuotojams numatytas papildomas darbo užmokesčio resursas. Tiesa, jis nesiekia įvardintos sumos. Kitiems metams numatoma 900 tūkstantis eurų, o 2026-2027-aisiais – atitinkamai per milijoną ir 1,4 milijono eurų papildomai“, – vardijo kanclerė bei pridūrė, kad kitų šaltinių algoms didinti biudžeto projekte nenumatyta.
 
Meras: tai – prioritetinė sritis
 

Jurbarko rajono meras, Savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Skirmantas Mockevičius konstatuoja, kad niekada iš valstybės biudžeto nėra skiriamos tokios lėšos, kurios atitiktų realias patiriamas išlaidas. „Visuomet skiriama mažiau, nei reikia. Poreikis yra nesunkiai apskaičiuojamas, tad logiška, kad ir suma jam padengti yra aiški. Visgi savivaldybės vykdydamos joms deleguotas visuomenės sveikatos funkcijas turi prisidėti iš savo biudžeto“, – kalbėjo meras.

 
Jis atkreipia dėmesį, kad visuomenės sveikatos biurai tapo savivaldybės sveikatos centro dalimi, visuomenės sveikatos specialistai dirba visose mokyklose. „Jiems uždavinių tik daugėja, vadinasi, ir finansavimas turi didėti“, – neabejoja S.Mockevičius.
 
Meras pabrėžia, kad visuomenės sveikatos specialistai – svarbi sveikatos apsaugos grandinės dalis. „Sistemiškai žiūrint, sveikatos reformos pirminė užduotis – užtikrinti, kad gyventojai kuo vėliau ateitų į gydymo įstaigą, net ir pirminės sveikatos priežiūros centrą. Tikslas yra kuo mažiau apkrauti brangią sveikatos sistemą. Tai galime padaryti tik investuodami į prevenciją. O ją ir atlieka visuomenės sveikatos specialistai. Kiek šiai sričiai skirsime, tiek ir turėsime“, – konstatavo S.Mockevičius.
 
Neprašo papildomai
 
Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Daiva Genienė antrina tiek pirmtakei J.Grubliauskienei, tiek Jurbarko merui ir teigia, kad kai skiriamos lėšos neatitinka poreikiu paremtos skaičiavimo metodikos, kyla problemų vykdant veiklas.
 

„Kalbame ne apie kokį nors papildomą finansavimą, o tą, kuris būtinas pagal patvirtintą skaičiavimo metodiką ir kurio negauname. Dėl to kenčia darbuotojų, kurių Lietuvoje ir taip stinga, darbo užmokestis, – pabrėžia Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Daiva Genienė ir priduria, kad visuomenės sveikatos specialistų paruošiama mažai, nepatenkinami net minimalūs poreikiai. Be to, baigusieji studijas nebūtinai ateina į biurus. – Yra platus laukas, kur mūsų „universalūs kariai“ gali dirbti. Darbo užmokestis biuruose nemotyvuoja, o galimybių jo padidinti neturime jokių.“

 
Algos apie 900 eurų
 
D.Genienė teigia, kad augant minimaliai mėnesinei algai, specialistų užmokestis ją vos viršys ir į rankas sieks apie 900 eurų. „Taigi skaičiai kalba patys už save. Manau, daugiau nėra ir ką pridurti“, – konstatuoja ji.
 
Savivaldybėse algos gali skirtis, nes administracijos finansais prisideda nevienodai. D.Genienė sako, kad nutolusiose, mažesnėse savivaldybėse specialistus rasti kebliau. „Bet tai nereiškia, kad didieji miestai nesusiduria su darbuotojų trūkumu, kuris atsiranda dėl nekonkurencingų algų“, – kalbėjo ji.
 
Kokias kitas darbovietes randa visuomenės sveikatos specialistai? „Jie išeina dirbti į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, asmens sveikatos priežiūros įstaigas... Dalis darbuotojų turi medicininį išsilavinimą ir tokie ten ypač pageidaujami, siūlomas solidus atlygis. Mūsų visuomenės sveikatos biuras neseniai taip neteko vienos universalios specialistės“, – apgailestauja D.Genienė.
 
Kaitos nėra
 
Šiaurės Lietuvoje gyvuojančio Biržų rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Justina Kasakauskienė teigia, kad jų biuras yra mažas, darbuotojų nedaug, o jų kaita – reta. „Kolektyvą sudaro dešimt žmonių. Jei kas jau atėjo dirbti, paprastai ir darbuojasi ne vienerius metus. Per visus šešiolika gyvavimo metų nėra buvę didelės darbuotojų kaitos. Pavyzdžiui, paskutinį kartą naujas žmogus priimtas prieš dvejus metus“, – prisiminė J.Kasakauskienė.
 
Ji sutinka, kad mažai kaitai atokesniuose rajonuose įtakos gali turėti ir nedidelė darbų pasiūla, o ypač darbo visuomenės sveikatos srityje.
 
„Visgi jei dabar kas išeitų, nežinia, kaip sektųsi ieškoti naujo specialisto. Noriu tikėti, kad taip nenutiks. Mūsų kolektyvas – jaunas, draugiškas, žmonės motyvuoti ir myli savo darbą“, – personalu džiaugėsi vadovė.  
 
Ji sutinka, kad alga galėtų būti didesnė: „Darbuotojai tikrai to norėtų. Pas mus visuomenės sveikatos specialistas į rankas gauna apie devynis šimtus eurų. Tokia alga žmonių tikrai netenkina.“
J.Kasakauskienė teigė, kad savivaldybė prie biuro išlaikymo prisideda, tačiau maža dalimi.
 
Miestus gelbsti studijos
 
Kauno m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Gerda Kuzmarskienė teigia, kad specialistų pritraukimą Kaune lengvina pašonėje esanti ne viena aukštoji mokykla. „Mūsų biure jie atlieka praktiką, o paskui nusprendžia, ar norės turėti ryšį ateityje, ar ne. Tai padeda papildyti personalo gretas esant poreikiui“, – kalbėjo G.Kuzmarskienė.
 
Tačiau ji pastebi, kad norinčių studijuoti visuomenės sveikatą mažėja. „O ir baigę nebūtinai toliau dirba šioje srityje. Kai kurie iškart pasirenka kitą kelią, kiti kiek padirbėję biuruose nueina į darbų saugos sritį ir kitur“, – pasakojo G.Kuzmarskienė.
 
Ji įsitikinusi, kad įtakos tam turi mažas darbo užmokestis ir menkas profesinis prestižas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!