Anot teismo, teisės susijungti šeimai ribojimas tarp tos pačios lyties asmenų nesuderinamas su diskriminacijos draudimu ir nuostatomis, ginančiomis žmogaus orumą.
„(...) negali būti pateisinamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį vien lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos pagrindu būtų neleidžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvą ir joje gyventi kartu su kitu jo šeimos nariu“, – rašoma nutarime.
 
Teismas išaiškino, kad leidimas gyventi gali būti neišduotas, nustačius santuokos ar registruotos partnerystės fiktyvumą, tačiau „atsisakymas išduoti tokį leidimą negali būti grindžiamas vien užsieniečio lytine tapatybe ir (ar) seksualine orientacija“.
Svarbiame išaiškinime Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad konstitucinė šeimos samprata yra „neutrali lyties požiūriu“.
 
Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko pasveikino šį teismo sprendimą.
„Tai yra progresyvus sprendimas. Jis siunčia signalą LGBT bendruomenei ir politikams bei suteikia vilčių, kad požiūris į homoseksualias šeimas taps pozityvesnis“, – BNS sakė V.Simonko.
Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jis nagrinėja bylą, kurioje baltarusis, su Lietuvos piliečiu Danijoje sudarę santuoką, skundžia Migracijos departamento sprendimą neišduoti leidimo gyventi šalyje.
 
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad įstatymas, reguliuojantis užsieniečių teisinę padėtį, nedraudžia išduoti leidimą užsienyje sudarytos santuokos tarp tos pačios lyties asmenų pagrindu.
Pagal Migracijos departamento taikytą praktiką, užsienyje susituokę homoseksualai teisių keltis į Lietuvą paskui sutuoktinį neturėjo. Atsisakydamas išduoti leidimą, departamentas pabrėždavo, jog Lietuvoje tos pačios lyties asmenų santuokos ir partnerystė nėra leidžiamos.