Įkainiai toli nuo realybės
 
Pirmąjį pusmetį Santaros klinikos baigė su 9,36 mln. eurų nuostoliu, nes, kaip tikina klinikų vadovas, dalis skyrių yra nerentabilūs ir privalo būti dengiami iš kitų skyrių pajamų. Tai ypač aktualu ligoninėms, kuriose veikia vaikų ligų skyriai, nes Valstybinės ligonių kasos (VLK) nustatyti įkainiai už paslaugas neatspindi realių išlaidų.
 
„Palyginčiau su kavos puodeliu Gedimino prospekte. Jei per dieną ateina 10 žmonių, puodelio kaina bus labai didelė, bet jei – tūkstantis, kaina mažėja. Lygiai taip pat su sveikatos paslaugomis: fiksuoti kaštai lieka, bet srautas – ne visada užtikrintas.
 
Sveikatos priežiūros įstaigoms ypač sunku užtikrinti 24 valandų paslaugų prieinamumą. Vienam budėjimo postui vaikų ligų skyriuje reikia daugiau nei 5 etatų gydytojų, plius slaugytojų ir jų padėjėjų. Ir šie kaštai, ypač stacionaruose, itin greitai kaupiasi ir yra praktiškai fiksuoti visus metus“, – tikino prof. T.Jovaiša.
 
Problema ta, kad kintant pacientų srautui, pasirinktas VLK atsiskaitymo modelis su gydymo įstaigomis šiandien nebeatitinka realybės, nes apmokama už atvykusių pacientų skaičių, tačiau visiškai neatsižvelgiama į realų personalo poreikį, kuris net ir mažėjant paslaugų skaičiui, dažniausiai turi būti išlaikomas tokios pat apimties.
 
„Jeigu mes žiūrėtumėme į patį apmokėjimo modelį, atsietą nuo realybės, tai tas vieno epizodo įkainis teoriškai atrodo, kad yra pakankamas, bet jeigu mes tą įkainį įdedame į realią ekonominę situaciją, matome, kad to negana.
 
Jei prieš penkerius metus vaikų ligų skyriuje būdavo atliekama 22 tūkstančiai gydymo epizodų, per pastaruosius dešimt mėnesių jų yra 16 tūkstančių. Mes kalbame apie 15-20 procentų paslaugų mažėjimą. Žiūrint į dabartinį Santaros klinikų deficitą, tai sudaro apie 4 procentus mūsų apyvartos – mes kalbame apie milijonus eurų“, – komentavo Santaros klinikų generalinis direktorius.
 
Tiesa, kartu jis atkreipė dėmesį, kad paslaugų mažėjimas fiksuojamas gimdymo skyriuose (Santaros klinikos gimdymų galėtų priimti 20-30 proc. daugiau), vaikų chirurgijos skyriuose, tačiau pacientų eilės formuojasi vaikų reabilitacijos ir vaikų bei paauglių psichiatrijos paslaugoms. Paradoksas, bet net ir 100 proc. įvykdoma sutartis su VLK dėl vaikų reabilitacijos pajamų negarantuoja – ir šios paslaugos Santaros klinikoms neatsiperka. O konkurencija dėl vaikų ir paauglių psichiatrų, kurių ir taip neužtenka, yra milžiniška, čia liūto dalį atsiriekia privatus sektorius. Dėl ribotos pasiūlos šių specialistų algos išpūstos, o plėsti paslaugų skaičių, nepritraukiant gydytojų specialistų, neįmanoma.
 
Dienos paslaugos – išeitis?
 
Matydama, kad sunkiai sekasi valdyti biudžeto balansą, Santaros klinikų vadovybė dalį nerentabilių vaikų ligų paslaugų perkėlė į dienos stacionarą. Prieš dvejus metus ambulatorinių paslaugų skaičius, kalbant apie vaikų gydymą, siekė 158 tūkst., pernai – jau 160 tūkst., šių metų gale jų turėtų išaugti iki 170 tūkst. Tiesa, sprendimas pasiteisina tik iš dalies, nes VLK nustatyti dienos chirurgijos paslaugų įkainiai yra mažesni nei stacionaro. 
 
„Tie praradimai – 45 tūkstančiai stacionarinių paslaugų per metus – persikelia į ambulatorinį lygį, bet finansiškai tai nėra tas pats. Taip, kalbant apie viršsutartines paslaugas, stacionare šios apmokamos prasčiausiai – tik 30 procentų, kai ambulatorinės gali būti dengiamos 70-100 procentų. Tačiau sutarties su VLK rėmuose viena ambulatorinė konsultacija kainuoja 40-60 eurų, o stacionarinė paslauga su vienu lovadieniu – šimtais eurų“, – kainų skirtumus vardijo prof. T.Jovaiša.
 
Be to, pasak jo, mažėjant pacientų srautams, tokio dydžio ligoninės kaip Santaros klinikų personalą suvaldyti yra gerokai sudėtingiau, nes didžioji dalis darbo sutarčių – neterminuotos, su sulygtais darbdavio ir darbuotojo įsipareigojimais. Paprašytas paaiškinti, kodėl kita panaši gydymo įstaiga – Kauno klinikos – baigė pusmetį su teigiamu 5,1 mln. eurų biudžetu, prof. T.Jovaiša atkreipė dėmesį į jau anksčiau Kauno klinikose įvykusius valdymo ir efektyvumo pokyčius bei objektyvius dviejų įstaigų veiklos skirtumus, daugiausia susijusius su gerokai didesniu gydytojų rezidentų skaičiumi. Pastarųjų atlyginimai mokami iš valstybės biudžeto.
 
Nusišnekėjimo politika
 
Jonavos ligoninės direktorius bei Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas G.Ramanauskas taip pat patvirtino, kad vaikų ligų skyrius jo vadovaujamoje įstaigoje yra nerentabilus, nuostoliai siekia 100 tūkst. eurų per metus. Kiek reikšminga ši suma tokio dydžio ligoninei kaip Jonavos?
 
„Tai nėra nepakeliama suma mūsų ligoninei, bet taupančiai ir į perspektyvas žiūrinčiai įstaigai yra reikšmingas kiekvienas euras. Mes aiškiai turime tikslą išlaikyti vaikų ligų skyrių ir matome perspektyvą“, – komentavo G.Ramanauskas.
 
Kaip vieną pagrindinių veiksnių ligoninės direktorius taip pat įvardijo prastėjančią demografinę padėtį, tačiau jo tikinimu, tai nereiškia, kad regionai turi likti be minėtų skyrių. Esą kaip vilniečiai nenori vežti savo vaikų gydyti į Jonavą ar Kauną, o siekia gauti paslaugas kuo arčiau namų, tokių pačių pagrįstų lūkesčių turi ir Jonavos gyventojai. VLK vadovybės svarstymus, kad gal nerentabilius skyrius rajonuose reikėtų uždaryti ir juose stiprinti greitosios medicinos pagalbos paslaugą, G.Ramanauskas atvirai vadino nesąmone.
 
„Ligonių kasų politika yra nusišnekėjimo politika – kitaip pasakyti negaliu. Negalima visko skaičiuoti eurais. Žmogaus gyvybė taip neskaičiuojama, vaiko sužalojimas, kai nesuteikiama pagalba, irgi taip neskaičiuojama. Tai į jokius skaičius netelpa. Nerentabilu? O kur rentabilu? Parodykit man – nėra to rentabilumo, patys klinikų vadovai apie tai šneka“, – piktinosi Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.
 
Tokią apverktiną situaciją, anot jo, galėtų pakeisti realybę atitinkanti apmokėjimo už paslaugas tvarka. Tačiau, direktoriaus tikinimu, VLK vadovybė apie tai nė girdėti nenori, baksnoja atgal pirštu į rajonų ligonines, esą jos netaupo, neskaičiuoja sąnaudų, vengia pokyčių ir yra užsispyrusios, anot G.Ramanausko, „kaip kvaili avinai“. 
 

„Nesąmones šneka. Visur yra modernūs vadovai, suprantantys, mokantys skaičiuoti, mokantys išgryninti prioritetus. Merai irgi yra modernūs, matantys, kas jų gyventojams reikalinga, kas tikslinga, kaip reikia gyventi, kaip reikia tvarkyti tuos rajonus. Finansavimas, palyginti su Europos valstybėmis, yra nepakankamas. Reikia sprendimų, kad jis išsilygintų. Reikia peržiūrėti įkainius. Jūs pabandykite išsioperuoti kur nors Europoje kad ir apendicitą – ar gausit už tiek (kiek moka VLK – aut past.)? Linkiu sėkmės, jeigu pavyks“, – kalbėjo Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.

 
VLK: tarifai geri
 
Paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją su vaikų ligų skyriais VLK direktorius Gytis Bendorius patikino, kad ligonių kasoms problema yra žinoma.
 
„Žinome, kad mažai darbo turintys pediatriniai skyriai nerentabilūs. Tarifai už vieno vaiko gydymą yra geri, bet kadangi tų vaikų yra mažai ir atvejų yra mažai, skyriai neišsilaiko“, – komentavo G.Bendorius.
Patikslinus, kad ir Santaros klinikose šie skyriai yra nuostolingi, direktorius patikino, kad į šią problemą bus žiūrima atidžiau.
 
„Čia nėra toks paprastas daiktas, į kurį galėčiau lengvai atsakyti. Yra ligoninių efektyvumo klausimai, pacientų skaičiaus klausimai. Pavyzdžiui, Utenos ligoninėje tai yra pacientų skaičiaus klausimas. Nes vaikų yra mažai. Jeigu kažkada gimdymų buvo 55 tūkstančiai per metus, dabar yra 18 tūkstančių. Tai faktas, kad ta pati infrastruktūra negali išsilaikyti“, – kalbėjo G.Bendorius.
 
VLK direktoriaus pavaduotojos Tatjanos Golubajevos teigimu, dėl papildomo bazinio mokėjimo taikymo vaikų ligų skyriams buvo diskutuojama VLK, tariamasi su Sveikatos apsaugos ministerija.
 
„Tenka pripažinti, kad vaikų stacionarinių paslaugų tinklas šiuo metu nėra efektyvus. Dalis ligoninių per metus sulaukia vos kelių šimtų vaikų. Ir iš jų dalį galima būtų gydyti ambulatoriškai ar dienos stacionaruose. Nors ir bendras Lietuvos išvengiamos hospitalizacijos rodiklis vaikų amžiaus grupėje yra labai didelis ir 2024 metais viršijo 27 hospitalizacijas tūkstančiui vaikų, kai kuriose savivaldybėse šis rodiklis yra net kelis kartus didesnis nei šalies vidurkis, o Visagino savivaldybėje jis buvo 111 / 1 000 vaikų“, – tikino T.Golubajeva.
 
VLK laikosi pozicijos, kad pirmiausia reikėtų įvertinti stacionarinių paslaugų tinklą, atsisakant mažų ir nuostolingų skyrių, vietoj jų pasiūlyti alternatyvias pagalbos formas. Pavyzdžiui, galima svarstyti papildomą finansavimą skubiai pediatrinei pagalbai tose vietovėse, kur neliks vaikų ligų skyrių, kad būtų užtikrinta būtinoji pagalba vaikams. O tais atvejais, kai vaiką būtina hospitalizuoti, užtikrinti pervežimą į didesnę ligoninę, turinčią vaikų skyrių. Pagalba dienos metu galėtų būti teikiama dienos stacionaruose, kur būtų gydomi lengviau sergantys vaikai, kuriems nereikia ilgalaikio stacionarinio gydymo.
 
„Ligonių kasų politika yra nusišnekėjimo politika – kitaip pasakyti negaliu. Negalima visko skaičiuoti eurais. Žmogaus gyvybė taip neskaičiuojama, vaiko sužalojimas, kai nesuteikiama pagalba, irgi taip neskaičiuojama. Tai į jokius skaičius netelpa. Nerentabilu? O kur rentabilu? Parodykit man – nėra to rentabilumo, patys klinikų vadovai apie tai šneka“, – piktinosi Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!