Šeštadienį skambės šūkis: „Mes esame žmonės, ne propaganda“

Saulė Norvilaitė
2016-06-17
„Baltic pride“ eitynėse žada dalyvauti apie 1000 žmonių, pasisakančių už homoseksualių žmonių teises. Ls kalbasi su Lietuvos gėjų lygos vadovu Vladimiru Simonko.
Šeštadienį skambės šūkis: „Mes esame žmonės, ne propaganda“

- Ko Lietuvos gėjų lyga siekia šeštadienio eitynėmis „Baltic pride“?
- Teigsime,  kad esame žmonės, o ne propaganda. Tai žinia mūsų valdžiai, kad negalime daugiau slėptis,  norime tų pačių teisių kaip heteroseksualios poros. Europoje sparčiai vyskta pokyčiai lygių teisių srityje. Liko tik šešios šalys, kurios apskritai nereglamentuoja tos pačios lyties porų gyvenimo kartu. Tikimės, kad situacija geritai pasikeis, antraip liksime paskutine ES šalimi, kurioje nėra partnerytės įstatymo.
 
- Kokios teisės labiausiai rūpi LGBT bendruomenei?

- Siunčiame žinią tiems, kurie greitai svarstys konstitucines pataisas dėl šeimos apibrėžimo. Jie bando mūsų bendruomenės gyvenimą padaryti kuo sudėtingesnį. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis artimiausiu metu Seimui teiks partnerystės įstatymą, kuris bus taikomas tik skirtingos lyties poroms. Lipsime ant Graikijos grėblio, kuri pralaimėjo bylą Europos Žmogaus teisių teisme dėl to, kad ten partnerytės įstatymas buvo skirtas tik heteroseksualioms poroms. Šioje byloje Lietuva buvo paminėta kaip viena iš šalių, bandančių priimti tokį įstatymą. Šiandien teisingumo ministras ruošiasi padaryti tai, kas pasmerkta Strasbūre. Jis sako, jog tai išgalvotos problemos, daugiau propaganda negu žmonių lūkesčiai.
 
- Koks šiuo metu visuomenės požiūris į homoseksualius asmenis?
- Po žudynių Orlande visi įsitikino, kad homofobija yra baisus ginklas, kuris žudo žmones. Tiesa, Lietuvoje situacija truputį gerėja, bet Europa juda toliau ir atotrūkis didėja. Kitose šalyse priklausymas vienai ar kitai socialinei grupei jau seniai nebėra klausimas –negalima marginalizuoti vienos grupės vardan kitos. Dažnai mūsų klausia, kam reikalinga oficiali partnerytė, jei ir dabar galime gyventi kartu. Tačiau heteroseksualios poros nesupranta mūsų problemų. Pavyzdžiui, jeigu savo partneriui testamente skirsiu palikimą. Niekas nepagalvoja apie tai, kad šiandien artimiausias giminių ratas gali lengvai ne tik apskųsti šį sprendimą, bet ir laimėti bylas. Pagal veikiantį civilinį kodeksą reikalaujama pusę palikimo paskirstyti artimiausioms giminėms. Tai viena iš socialinių garantijų duobių. Kai reikalaujame lygybės visiems visuomenės nariams, oponentai atkerta, kad siekiame išskirtinių teisių.
 
- Ar nesijaučiate pažeidžiami kitose, kad ir socialinės ar sveikatos apsaugos srityse?
- Kai mano partnerį ištiko infarktas, aš apie tai sužinojau paskutinis. Kai jam atliko operaciją, su manimi niekas nesileido į kalbas. Pamenu tik skambutį, kai artimasis  paskambino po operacijos. Tai nežmogiška situacija, bet negali kaltinti medikų. Sveikatos apsaugoje apie mus nepagalvota, todėl joje nepritampame. Nuslėpus jog priklausai kitokiai lytinei orientacijai,  rizikuojama, kad bus skirtas netinkamas gydymas. Nemažai girdėjau tokių istorijų, kai labai sunku pasakyti gydytojui apie savo orientaciją. Prisipažinus sulaukiama įvairių reakcijų: gydytojai net pareiškia, kad negydo lesbiečių. Mes išleidome švietėjiškas knygutes ir išsiuntėme į pagrindines ligonines. Tada sulaukėme piktų skambučių – kodėl mums siunčiate tas brošiūras, kam mums  propaganda, tai mūsų  neliečia. Atstūmimas parodė, kad problema glūdi giliau. Nenorime keisti pačios sistemos, siekiame integruotis į ją.
 
Komentarai:


Konservatorius Rimantas Jonas Dagys:

- Daugiausiai susiduriame dėl jų noro įteisinti homoseksualų šeimą. Esamę diskutavę su įvairiomis nevyriausybinėmis ir bažnyčios organizacijomis, kad galbūt vienu aspektu reikėtų pataisyti civilinį kodeksą. Buvo mintis, kad galbūt civilinių santykių įteisinamą reikėtų padaryti norma, bet Vidaus reikalų ministerija tokių pataisų neparuošė. Aš į tai žiūriu kaip į paprastą teisę bet kurių asmenų, kurie turi bendrą ūkį. Civilinių santykių klausimai yra nebūtinai suiję su lytine orientacija. Aš nemanau, kad homoseksualai diskriminuojami. Ar bet kurie žmonės negali gyventi kartu? Juk gyvena. O šeima yra institutas, kuriamas pratęsti giminę. Ji grindžiama giminystės santykiais ir kraujo ryšiais. Šeima kuriama su tam tikru tikslu, o ne tam, kad būtų gautas pavadinimas. Kuo užsiiminėja vyrai ar moterys, gyvendami kartu, tai yra jų sąžinės, etikos ir moralės reikalas. Aš nepritariu šeštadienį vyksiančioms eitynėms, nes tai yra ne žmogaus teisių klausimas, tai yra lytinė propaganda. Nepritarčiau bet kokios lytinės orientacijos propagavimui viešai. Kaip ir daugelis žmonių, manau, kad šitas paradas nesusijęs su žmogaus teisėmis, tai – tiesiog noras pasirodyti, kad mes užsiimame tokiais lytiniais santykiais. Nežinau, ar tuo reiktų labai džiaugtis ir reklamuoti.



Liberalė Dalia Kuodytė:

- Nuo 2000 metų partnerystės institutas yra, bet jis nėra reglamentuotas, todėl žmonės negali juo pasinaudoti. Būtent dėl to ir kyla visos problemos. Aš esu parengusi civilinio kodekso projektą, kuris išsprendžia homoseksualių žmonių socialinės apsaugos problemas. Mano projektas yra neutralus lyčiai, kad juo galėtų pasinaudoti ir to pačios lyties poros. Sudarius partnerystės sutartį žmonės tamptų teisiškai apsaugoti. Tokiu atveju galėtų ir paveldėti turtą, ir neliudyti prieš partnerį, būtų pranešta apie šeimos nario būklę. Šiuo požiūriu homoseksualai labai diskriminuojami. Kaip ir daugelis teisininkų sakau, kad tai nėra išskirtinės sąlygos, tai tos pačios teisės kaip ir kiekvieno Lietuvos piliečio, nes teisinė apsauga turi būti užtikrinta atsižvelgiant į žmogaus poreikius. Aš ne tik pritariu eitynėms, bet ir pati jose žygiuosiu šeštadienį. Homoseksualūs žmonės turėtų nesislapstyti, o būti viešumoje ir kalbėti. Dauguma jų yra protingi, išsilavinę, daug pasiekę žmonės. Jie turi kalbėti apie savo problemas, pasirinkti patogiausias išraiškos formas. Kai visuomenė matys ir pažins, tai ir nuomonė pasikeis. Daugeliu atveju fobijos ir netolerancija pasireiškia, kai nepažįsti reiškinio ir tam tikros grupės žmonių. Tada atsiranda noras atsiriboti.


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris