- „Planet Youth“ rezultatai rodo gerėjančias tendencijas, kalbant apie jaunimo psichoaktyvių medžiagų vartojimą Vilniuje. O kaip vertintumėte bendrą situaciją Lietuvoje dėl narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo – ar matote teigiamų pokyčių?
 
- Tyrimas rodo, kad Lietuvoje mažėja tiek alkoholio, tiek cigarečių vartojimas, o nelegalių narkotikų, ypač kanapių, vartojimas išlieka vienas žemiausių nuo 2003 metų. Alkoholio tarp jaunimo suvartojama gerokai mažiau nei prieš dešimtmetį – jo vartojo 24 procentai mokinių, kai anksčiau rodiklis siekė 40 procentų. Mažėja suvokiamas alkoholio prieinamumas – buvo klausimas, ar lengva jo gauti. Tyrimo rezultatai rodo, kad mažėja skaičius lengvai alkoholio gaunančių jaunuolių, vadinasi, kad prieinamumo mažinimas duoda rezultatų.
Kalbant apie tabaką, tradicinių cigarečių vartojimas taip pat toliau mažėja: per pastarąsias 30 dienų jas rūkė apie 10 procentų mokinių, 2019 metais tokių buvo 20 procentų. Bet turime kitą augančią problemą – elektronines cigaretes, ir jas daugiau rūko merginos. 20 procentų tyrime dalyvavusių mokinių nurodė, kad per paskutines 30 dienų naudojo elektronines cigaretes. Palyginti šio rodiklio su ankstesniais duomenimis negalime, nes ankstesnėse apklausose tiesiog tokio klausimo nebuvo – tuomet elektroninės cigaretės dar nebuvo ant bangos.
Kalbant apie narkotikus ir konkrečiai – kanapes, jas per pastarąsias 30 dienų vartojo 3,7 procento mokinių. Tai yra mažiausias rodiklis per du dešimtmečius, taip pat mažėja kanapių prieinamumas. Tai apibendrintai galime sakyti, kad situacija Lietuvoje tarp mokinių yra gerėjanti. Tačiau šalia to yra nauja grėsmė: elektroninės cigaretės ir raminamųjų vaistų be recepto naudojimas.
 
- Vaistų vartojimas kelia nuostabą, nes jų patys vaikai greičiausiai neperka?
 
- Tyrimo rezultatai parodė, kad vaistai vartojami namuose ir su tėvų pagalba. Mes šiame 2024 metais atliktame tyrime atskiro klausimo, dėl ko jie vaistus vartoja, nenagrinėjome, bet matome, ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad COVID-19 pandemija turėjo neigiamų pasekmių vaikų sveikatai.
 
- Departamento užsakymu atliktame tyrime klausta apie kanapių vartojimą, o kokios yra tendencijos su kitų narkotinių medžiagų vartojimu? Nes jų rinkoje yra daug ir įvairių. Kartais net gydytojams toksikologams sudėtinga atskirti, kuo vaikas apsinuodijęs.
 
- Naujų psichoaktyviųjų medžiagų rinkoje daugėja sparčiai. Tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek Jungtinių Tautų Narkotikų komisijos, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, cheminių medžiagų prieinamumas ir jų atsiradimas rinkoje yra labai greitas ir einama link to, kad jos yra sintetinės, tad kaštai ir šių medžiagų prieinamumas yra pakankamai lengvas.
 
- O įmanoma atsekti ir suvaldyti šį procesą? Nes yra pasirodžiusi informacija apie tai, kad šių medžiagų pardavimas ne tik persikėlė į internetą, bet yra robotizuotas – net gyvo pardavėjo tam nebereikia. Platintojai slepia narkotikus miškuose, įvairiose keistose vietose, pardavėjams telefonu perduoda vietų, kur jos paliktos, koordinates. Sunku patikėti, kokį lygį ši nelegali prekyba yra pasiekusi.
 
- Mes valstybėje darome viską, kas yra įmanoma. Tikrai didžiulį darbą atlieka ir policija. Jeigu kalbame apie tabako gaminius ir alkoholį, jų prieinamumas valstybėje pakankamai griežtai reglamentuotas ir yra dalis kontrolės. Kai kalbame apie psichoaktyviąsias medžiagas, sudėtingumą lemia tai, kad tokia prekyba vyksta už oficialios priežiūros institucijų ribų. Prekyboje naudojama šifruota komunikacija, prekės siunčiamos kaip privatūs siuntiniai, suvenyrai ar kitos neutralios paskirties prekės, kurios nepatenka į priežiūros institucijų veiklos lauką. Todėl čia yra dirbama kartu su muitine, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija. Mūsų bendras darbas yra paremtas tuo, kad esam Europos Sąjungos Narkotikų agentūros nacionalinis kontaktinis centras ir mes dalyvaujame ankstyvojo perspėjimo sistemoje. Jeigu Europos rinkoje kažkas pasirodo, mes gauname tą informaciją ir ja dalijamės su jėgos struktūromis.
 
- Tikriausiai, svarbiau ne kiek sugaudyti kiekvieną nelegalios prekybos epizodą, kiek ugdyti pačių vaikų sąmoningumą, kad jie patys gebėtų priimti sprendimą nepirkti, nevartoti. Mokyklose vykdoma aibė prevencijos programų. Kurios jų duoda didžiausią naudą?
 
- Valstybės lygmeniu yra daug prevencinių programų, jos įgyvendinamos per Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Tarp jų yra ir specializuotų, kurios naudojamos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai.
Kas svarbu, su prevencinėmis programomis ir su visa prevencine veikla – tai turi būti nuoseklu, metodiškai sudėliota, turi būti parengti mokytojai, kurie užsiima šita veikla.
Mes, kaip departamentas, į šių metų veiklos prioritetą išsikėlėme tai, kad norime dirbti su kiekvienoje savivaldybėje esančia komanda. Kad tie žmonės, kurie dirba sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos ir darbo, viešosios tvarkos sektoriuose, dirbtų kartu ir neneigtų problemos.
Šiandien klinikiniai toksikologai jau sako, kad nėra mokyklos, kur nebūtų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Mes nuo 2024 metų su Vidaus reikalų ministerija, policija, atskiromis savivaldybėmis – Alytaus miesto, Vilniaus miesto ir Klaipėdos rajono – parengėme algoritmą, kaip mokykloms reaguoti. Šį algoritmą kaip pilotinį projektą pasiūlėme savivaldybėms pabandyti įgyvendinti. Jo tikslas – mokykloje ne gąsdinti, ne bausti, bet sudaryti sąlygas vaikams gauti paslaugas tada, kai jiems to reikia.
Ir situacija keičiasi. 2024 metų gegužę sukvietėme visas savivaldybes norėdami pasakyti, parodyti, kad reikia nustoti neigti problemą. Jeigu sutariame, kad yra problema, tada sprendžiame. Jeigu mes, suaugusieji, visą energiją nukreipiame į problemos neigimą – ji tik gilėja.
Viena prevencijos priemonių mokyklose – paviršių tyrimas. Nors ji tik rekomenduojama, Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą, kad sostinės mokyklose šita tvarka yra privaloma. Jos tikslas – ne bausti, ne gąsdinti, jeigu yra problema, o pirmiausia kalbėtis su tėvais. Čia yra bazinis dalykas – ryšys su tėvais ir tėvų žinojimas. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė kartu su visuomenės sveikatos biuru, esant poreikiui, teikia pagalbą sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių paslaugų klausimais, ieško būdų, kaip vaikui ir šeimai išeiti iš tos situacijos, kur jie yra.
Taip pat vykdome kitą bendruomenės pagrindu paremtą projektą su Sveikatos apsaugos ministerija. Šiais metais mūsų komanda vyko į Vokietiją ir su juo susipažino. Projekto esmė, kad visa bendruomenė dalyvauja prevencijoje, nepaliekamas vaikas, šeima ir tokiu būdu užtikrinama pagalba. Pasiūlysime dar dvi programas, paremtas kitų šalių gerąja praktika. Viena jų – švedų, orientuota į elgsenos keitimą, sveiką gyvenseną, nes sveikas pasirinkimas turi būt lengvas pasirinkimas.
Visos prevencinės priemonės, skirtos suvokimo, sveikatos raštingumo didinimui duoda rezultatų. Kartu siunčiame žinutę savivaldybių administracijoms, visuomenės sveikatos biurams, kad vykdydami projektus nepaliktų tėvų nuošalyje. Ilgai tėvystė, motinystė buvo priimama kaip savaime suprantamas dalykas, bet kaip elgtis, kaip reaguoti į problemą – tokių programų nebuvo. Nepamirškime, kad greta vaikų linijos veikia ir tėvų linija. Šiuolaikinio pasaulio tendencijos ir iššūkiai rodo, kad tėvams taip pat reikia pagalbos, nes pasaulis šioje vietoje sparčiai keičiasi.

---

Trumpas dosjė

2006-03-01–2024-02-29 – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Visuomenės sveikatos departamentas, vyriausioji specialistė, patarėja, Sveikatos saugos skyriaus vedėja.
1996-2005 m. – Valstybinis aplinkos sveikatos centras, bendrosios higienos gydytoja, Visuomenės sveikatos vadybos skyriaus vedėja, Vaikų aplinkos sveikatinimo skyriaus vedėja.
1994-1996 m. – Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vaikų higienos gydytoja.
2010-09-01 iki dabar (nepagrindinis darbas) – Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Sveikatos mokslų institutas, Visuomenės sveikatos katedra, lektorė, partnerystės docentė,  nuo 2023-02-01 – partnerystės profesorė.
Nuo 2024 m. – Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!