Paskelbus karo prievolininkų sąrašus, Karo medicinos tarnyba dalijasi šokiruojančia tendencija: net pusė jaunuolių dėl prastos sveikatos neperšoka patikrų komisijos kartelės. 50 proc. tokių atvejų – dėl psichologinių ar psichiatrinių priežasčių. Šeimos gydytojai tvirtina praktikoje susiduriantys ir su pagudravimais: šaukimą gavę jaunuoliai pirmu taikymu bėga į gydymo įstaigą prisimindami net vaikystėje persirgtas ligas.
Kiekvienoje regioninėje pakomisėje atkrenta ir pripažįstami netinkamais tarnybai apie 50 proc. tikrinamų asmenų, patekusių į Karo prievolininkų sąrašą. Pusė jų – dėl psichologinių, psichiatrinių priežasčių.
Kaip nurodoma oficialiame kariuomenės puslapyje, iš viso šiemet į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti beveik 3,9 tūkst. karo prievolininkų, kurie pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą metinį šaukimo planą tarnybą atliks 19 kariuomenės vienetų.
Tiesa, kiek jų pirminio šaukimo metu pasieks finišo tiesiąją – padiktuos sveikatos patikra. Kaip pastebi sveikatos ekspertizę atliekantys specialistai, jaunuoliams kliuviniu tampa jų psichikos sveikatos būklė. Pasak šeimos gydytojų, dalis jų nuo prievolės mėgina „nusiplauti“ gudraudami.
Prisimena vaikystės ligas
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė, šeimos gydytoja Alma Astafjeva pasakoja darbo praktikoje mačiusi įvairių atvejų, kai jaunuoliai, atsidūrę per žingsnį nuo karo prievolės, bando prisigalvoti įvairiausių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, plokščiapadystę.
Šeškinės poliklinikos šeimos gydytojas Paulius Jacevičius antrina kolegei: pacientai, siekdami išsisukti nuo karo prievolės, šeimos gydytojų prašo dešimties ar net penkiolikos metų senumo ligos istorijos duomenų.
„Jauniems vyrams staiga prireikia vaikiškos pediatrijos korteles. Pasitaiko, kad vaikystėje buvo nustatytas širdies ūžesys, ir toliau to nefiksuota, vis tiek prašo šių duomenų atnaujinimo“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Jo vertinimu, bendra jaunimo sveikata ne visada atliepia jauną amžių. Tam įtakos turi įtemptas gyvenimo būdas, stresas, nerimas, miego trūkumas. „Nors yra ir nemažai sportiškų bei aktyvių jaunuolių, kurie savo noru eina į karo tarnystę, bendra fizinė jaunimo sveikata prasta dėl nesubalansuotos mitybos, sėdimo darbo“, – aiškina P.Jacevičius.
Užsisėdėjusiems jaunuoliams, anot gydytojo, karo prievolė – puikus būdas išsijudinti.
Dominuoja psichologinės bėdos
Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininkė karo medicinos gydytoja majorė Greta Bačėnienė aiškina, jog kiekvienoje regioninėje pakomisėje atkrenta ir pripažįstami netinkami tarnystei apie 50 proc. tikrinamų asmenų, patekusių į Karo prievolininkų sąrašą. Pusė jų – dėl psichologinių, psichiatrinių priežasčių.
„Vyrauja nuotaikų sutrikimai. Kiek mažesnė dalis jų atkrenta dėl vidaus ligų, ortopedinių, traumatologinių priežasčių“, – sveikatos negalavimus, užkertančius kelią karo prievolei, vardija G.Bačėnienė.
Pasak jos, komisijos vertinimas vyksta remiantis šeimos gydytojo, psichikos sveikatos centro dokumentais, kuriuos asmuo pateikia ekspertinei komisijai.
„Asmenims, pasiekus komisijos sveikatos kartelę ir anksčiau anamnezėje neturėjusiems jokių sveikatos sutrikimų, atliekami psichologiniai testai, psichiatro vertinimas, taip pat kraujo, šlapimo tyrimai, kardiogramos, neurologinis, oftalmologinis, otolaringologinis vertinimas“, – vardija tyrimus, kurie taip pat gali tapti kliūtimi nepakliūti į karių gretas, specialistė.
„Komisijos metu vertinama jaunuolio sveikatos būklė, žiūrima jo gyvenimo anamnezė, stebimas kreipimasis į gydymo įstaigą ir surinktos diagnozės ar būklės. Vertinama, ar šiuo metu šauktinis yra gydomas, kokio sunkumo tai diagnozė. Vadovaujantis šiuo aprašymu priimama ekspertinė išvada“, – atrankos kelią detalizuoja pašnekovė.
Tiesa, anot G.Bačėnienės, esama sveikatos būklių, kurios netrukdo atlikti karo tarnystę. Tokį sąrašą pateikia 2020 metų krašto apsaugos ministro įsakymas.
Karinė tarnystė sustiprina
Karo medicinos tarnybos viešųjų ryšių atstovas Mindaugas Kolbinas pastebi, kariai neretai tarnybos metu suserga, įvyksta trauma, tad apribojama fizinė sveikata gali būti ir tarnybos metu. Dėl šių priežasčių ją gali tekti nutraukti visai. Vis dėlto, anot M.Kolbino, karinė prievolė jaunuolius sustiprina.
„Kadangi tarnyboje privaloma sportuoti, tam griežtai nustatomos valandos, kasdien atliekama mankšta, jaunuoliai ne tik sustiprėja fiziškai, bet ir įgauna psichologinio atsparumo. Karo prievolė yra naudinga. Karinę tarnybą atlikau savo noru. Tiek mano, tiek artimųjų vaikų patirtis tarnyboje tik patvirtina, kad tai išeina į naudą. Nė vienas nesiskundė“, – karinės prievolės nevengti ragina šį kelią nuėjęs pašnekovas.
Komentarai
Šeimos gydytojas, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadas pulkininkas leitenantas Valdas Meškauskas L.S. yra sakęs:
.jpg)
– Šauktinių sveikata jau dvidešimt metų blogėja. Prastas bendras fizinis pasirengimas, taip pat rega, psichologinė sveikata. Priežasčių reikėtų ieškoti visuomenėje. Turbūt kalta fizinio aktyvumo stoka. Matome tik pasekmes, o kad galėtume analizuoti – nei laiko, nei duomenų neturime. Universalaus recepto, kaip situaciją pagerinti, neišrasime.
Tai galbūt susiję ir su motyvacijos bei noro tarnauti stoka. Jei tarnauti nelabai norisi, ieškai priežasčių, dėl ko to būtų galima nedaryti. Jei norėtum, tarnybą galėtum atlikti ir su tam tikrais sveikatos trūkumais. Sveikatos nuostatose yra kriterijai, su kokiais sveikatos rodikliais tinkama tarnauti. Ir su tam tikrais sveikatos apribojimais tarnaujama.
Gydytojas psichoterapeutas ir psichiatras Olegas Lapinas:
.jpg)
- Pastaruosius ketverius metus stebimi rodikliai, kad tarp jaunimo depresijų ir nerimo sutrikimų daugėja. Tai prasidėjo su pandemija, kuri vertė izoliuotis.
Iki 2020-ųjų metų pokalbiuose su jaunimu retai tekdavo išgirsti, kad mirė jų draugas, o po 20-ųjų, tai girdžiu gana dažnai. Vadinasi, jaunimo psichika partyrusi potrauminius sutrikimus.
Be to, atsiradus realioms grėsmėms – karui jaunimas patiria didelį nesaugumo jausmą. Nors mums atrodo, kad jauni žmonės gerai nusiteikęs, juokauja, su jais nieko bloga nevyksta, iš tiesų didelė dalis jų nešioja kaukes. Jie tokie pat pažeidžiami kaip ir vyresnio amžiaus žmonės. Jų kultūra diktuoja, kad nerūpestingo jaunimo tai nepaveiks. Ne paslaptis, dalis jaunų žmonių svaiginasi narkotinėmis medžiagomis naktiniuose klubuose taip mėgindami malšinti stresą. O šį jaunimui didina ir padažnėję konfliktai su tėvais, antromis pusėmis.
Tarp kitko
Atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 2025 m. bus šaukiami į karo prievolininkų sąrašą įtraukti tarnybos atidėjimo priežasčių neturintys 2002-2006 m.,1999-2001 m. gimę ir 2024 m. studijas baigę jaunuoliai. Nuo 2025 m. sausio 1 d. jaunuoliai, sulaukę 17-ojo gimtadienio, per vieną mėnesį privalo susisiekti su kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba ir pateikti duomenis ryšiams palaikyti (el. pašto adresą, faktinės gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį).
Paskelbus karo prievolininkų sąrašus, į juos nepatekę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų taip pat gali teikti prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: