„Norėčiau kviesti pritarti apmokėti visas viršsutartines paslaugas pagal galiojančias tvarkas ir išlaikyti tą nuoseklumą“, – Ministrų kabineto pasitarime kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis.
 
Kaip pažymi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tai 29 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį, kai viršsutartinių paslaugų suteikta už 44,4 mln. eurų, pirmąjį ketvirtį apmokėta 40,6 mln. eurų.
 
Daugiausia – 13 mln. eurų – suteikta viršsutartinių gydytojų specialistų konsultacijų, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ambulatorinės chirurgijos, ambulatorinės ir pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų.
 
Beveik už 9 mln. eurų suteikta viršsutartinių prioritetinių gydytojų specialistų konsultacijų, skubiosios medicinos pagalbos ir stebėjimo, prioritetinės stacionarinės aktyviojo gydymo ir medicininės reabilitacijos paslaugų.
 
Tuo metu už 4,7 mln. eurų suteikta slaugos, paliatyviosios pagalbos, diabetu sergančiųjų slaugos, psichosocialinės reabilitacijos paslaugų.
 
SAM nurodo, kad šių metų pradžioje PSDF biudžeto rezervas sudarė 940 mln. eurų, iš jų rizikos valdymo dalis – 875 mln. eurų.
 
Pirmojo ir antrojo ketvirčių viršsutartinėms paslaugoms apmokėti panaudota apie 85 mln. eurų, šiuo metu nepaskirstytų rizikos valdymo dalies lėšų likutis – 790,3 mln. eurų, iš jų 9,4 mln. eurų numatoma skirti valstybės PSDF biudžetui deleguotoms funkcijoms finansuoti.
 
Skyrus 31,5 mln. eurų trečiojo ketvirčio viršsutartinėms paslaugoms apmokėti, likutis sudarytų 749,4 mln. eurų.
 
SAM teigimu, faktiškai virš sutarčių trečiąjį ketvirtį suteikta paslaugų už 50,3 mln. eurų, tačiau apmokėtina tik 63 proc., nes kitų aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų sutarčių viršijimas – 16,8 mln. eurų – šiuo atveju neapmokamas.
 
Kaip rašė BNS, rugpjūčio pabaigoje Vyriausybė pavedė SAM kartu su Valstybine ligonių kasa (VLK) atlikti patikrinimus sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose per pirmąjį pusmetį suteikta daugiausia viršsutartinių paslaugų.
 
VLK patikrino 10 gydymo įstaigų, per pirmąjį pusmetį labiausiai viršijusių sutartis – daugiau kaip 50 proc. ir daugiau kaip 50 tūkst. eurų. SAM teigia, kad patikrinimai neatskleidė sisteminių pažeidimų.
 
„Nors faktinės apimtys sutartis viršijo vidutiniškai 82 proc., nustatyta žala sudarė tik 1,2 proc. paslaugų vertės – 27,9 tūkst. eurų, o sisteminio nepagrįsto PSDF lėšų naudojimo nenustatyta. Taigi sutarčių viršijimas yra rizikos indikatorius, tačiau savaime nereiškia pažeidimų“, – nurodo ministerija.
 
Didžiausia rizika nustatyta gydytojų specialistų konsultacijų srityje, todėl joje stiprinama stebėsena.
Be to, VLK išankstinės kontrolės priemonėmis per pirmąjį pusmetį išvengta daugiau kaip 3,25 mln. eurų nepagrįstų PSDF išlaidų.
 
Kaip rašė BNS, Seimas spalį nutarė imtis pataisų, kuriomis siekiama įtvirtinti pinigines baudas sveikatos priežiūros įstaigoms už padarytą žalą PSDF biudžetui.
 
Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimais siūloma įtvirtinti naują poveikio priemonę – piniginę baudą įstaigoms, kurią VLK direktoriaus sprendimu būtų galima skirti už pažeidimus, susijusius su iš PSDF biudžeto apmokamų paslaugų, vaistų bei medicinos priemonių teikimu.
 
Už žalą numatyta bauda nuo 20 iki 100 proc. žalos dydžio, už pažeistą paciento teisę į nemokamą priežiūrą – nuo penkių iki 15 kartų didesnė už neteisėtai paimtą mokestį, o kitais atvejais – nuo dviejų iki dešimties bazinių socialinių išmokų dydžio. Šiuo metu BSI – 74 eurai.