SAM ir devynių medikų profsąjungų pasirašytoje Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinėje sutartyje – apie 9 proc. darbo užmokesčio augimas. Slaugytojams bei jų padėjėjams numatytas 10 proc. darbo užmokesčio pastoviosios dalies didėjimas. Darbuotojų laukia ir kitų naudų, socialinių garantijų.
 
Nors medikai po susitarimo viešai komentavo, kad patenkinti ne visi jų lūkesčiai, vadovai svarsto, iš kur susišaudyti pinigų ir šiems išpildyti.
 
Aštuoni balai iš dešimt

„Lūkesčių išpildymą iš dešimties balų vertinu aštuoniais, – sako Greitosios medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė. – Tikrai nežinau, ar galima sakyti, kad sutartis per maža. Taip, norėjosi, kad kelionės išlaidas apmokėtų, ką turėjome iki sujungimo į bendrą GMP tarnybą. Bet kai kuriose vietose medikai laimėjo tokius dalykus, kurių iki šiol nepavyko. Pavyzdžiui, pradėtas vertinti laikas pasikeitimui pamainomis. Akivaizdu, kad jei aštuntą turi būti operacinėje ar, mūsų atveju, automobilyje, reikia laiko persirengti, sužiūrėti priemones, medikamentus. Dirbantys operacinėje sako, kad laiko ir dabar per mažai, bet faktas, kad ledai pajudėjo.“
 
Profsąjungų narius džiugina ir nieko nekainuojantis dalykas – grafikai trims mėnesiams į priekį. „Dirbant parom ir slankiuoju grafiku tai leis daug geriau planuoti laiką. Elementariai, pirkti bilietą į koncertą“, – sako J.Keburienė.
 
Gėris darbuotojui

„Puiku ir sveikintina, kad darbo sąlygos medikams gerėja, algos didėja, – sako Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė. – Bet jei su šakos sutartimi ateitų ir pinigai jai įgyvendinti, būtų fantastika. O kaip bus – pagyvensim pamatysim. Dar sunku ką daugiau komentuoti.“
 

„Ši sutartis – gėris darbuotojui, – teigia ir Kaišiadorių ligoninės direktorius, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininkas Linas Vitkus, pakalbintas po kelių dienų, kai šis dokumentas nugulė ant jo darbo stalo. – Kiek spėjau susipažinti, pamažintas darbo valandų skaičius, numatytos trys laisvos dienos sveikatai stiprinti... Kolegoms didinami ir atlyginimai – dėl to sveikinu visom keturiom.“

 
Vis dėlto L.Vitkus neslepia kitos medalio pusės – iššūkiu vadovams taps lėšos sutarties įgyvendinimui.
 
Briedis lankoj

SAM pažymi, kad algoms didinti kitąmet numatyta skirti per 200 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) keliant paslaugų įkainius.
 
„Vadinasi, už tą pačią paslaugą nuo sausio mokėsime daugiau, taip sudarydami galimybę įstaigai gauti daugiau pajamų ir mokėti didesnį darbo užmokestį“, – spaudos konferencijoje aiškino sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.
 
Slaugytojų algoms didinti tokiu būdu numatyta apie 33 mln. eurų.
Didžiosios Kauno ir Santaros klinikos dar skaičiuoja, kiek išlaidų padengs ši priemonė. O L.Vitkus skeptiškas. „Nežinau, kokie ekonomistai klaidina ministrus, – sako jis. – Bet čia kaip „briedis lankoj“... Nes visų pirma nėra garantijų, jog ligoninės surinks pakankamai pacientų toms paslaugoms teikti, o algas mokėti vis tiek reikia. Antra, įkainio didinimas dešimt procentų nelygu dešimt procentų didesnė alga. Akivaizdu, kad kuo ji didesnė, tuo daugiau pinigų tas dešimt procentų reikš.
 
Be to, medikui naudojantis trimis sveikatinimosi dienomis, jį turi kas nors pavaduoti didesniu krūviu, tai vėlgi papildomas užmokestis, kurio niekas nekompensuoja. Skaičiai nesueina, o pinigų trūkumas – galutinė vadovo atsakomybė, už kurios nevykdymą gali tekti aiškintis ir teisme.“
 
„Vadovus, šiaip jau, suprantu“
 
Malti į miltus vadovų nuogąstavimų profesinės sąjungos pirmininkė J.Keburienė neskuba: „Kadangi žinau sveikatos sistemos finansavimo aspektus ir suprantu, jog tai tikrai nepakankamai finansuojama sritis, vadovus, žinokite, šiaip jau labai suprantu...“
 
„Bet šioje vietoje seniai sakau: nustokite meluoti ir viskas bus gerai. Ne sakyti darbuotojams, kad jiems visko ir taip užtenka, o kalbėti apie realias problemas, – pataria J.Keburienė. – Vadovas yra lengviausiai pakeičiama pozicija. Ir būdamas protingas jis kreipsis į profesinę sąjungą.“
 

Greitosios medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė mano, kad darbdaviai turėtų bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis ieškodami pinigų: „Mes turime svertų spausti ligonių kasas, vyriausybes dėl finansų. Siekiame ne tik reikalauti, bet ir padėti rasti lėšų, patarti, kur galima sutaupyti. Suprantu vadovus. Esame pasirengę bendradarbiauti. Bent jau mūsų profesinė sąjunga.“

 
Susitarė kitų sąskaita
 
L.Vitkus atkreipia dėmesį, kad įstaigų vadovai šakos derybose nedalyvauja, tad lūkesčių pateikti negali. Į tai dėmesį atkreipia ir Naujosios Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas. „Kažkada Vilniaus universitete žymusis dekanas Vytautas Nekrošius turėjo gerą frazę: svarbiausia, kad studentams būtų gerai. Taip ir aš: jei susitarimai gerina medikų poziciją, aš visada už, – sako meras. – Bet... Prieš rinkimus ministerijos mojuoja šakinėmis sutartimis ieškodamos palankumo, tik bėda – kitų sąskaita.“
 

„Savivaldybių asociacija buvusiai vyriausybei jau yra išsakiusi poziciją, kad diskusijose dėl šakos sutarties turi dalyvauti ir ji. Priešingu atveju, ministerija, nustatydama įsipareigojimus gerinti sąlygas, neturėtų jų sieti su savivaldybių biudžetais ir rasti kitų būdų padidėjusioms išlaidoms kompensuoti“, – Naujosios Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas.

 
Ligoninėms sunkiau
 
„Krapštome galvas iš kur paimti pinigų, kai rezervai ištuštinti, – tęsia L.Vitkus. – Apmokėti viršsutartinių paslaugų ministerija ir ligonių kasos mums nenori. Dabar medikai dirba dideliais krūviais, bet už tai pinigai neateina. O jei pabandytume tų viršsutartinių pacientų nepriimti? Įsivaizduojate..? Nepasitenkinimo lavina griūtų ant tų pačių medikų.“
 
Kaišiadorių ligoninės vadovas teigia, kad be viršsutartinių paslaugų apsieiti neįmanoma. „Yra tokių, kur vykdai nepilnai, ar vos, o yra, kur gerokai viršiji. Jei centras atsiuntė pacientą, tiesiog nėra kur daugiau dėtis – turime jį guldyti. Tokiais atvejais nieko nesprendžiu“, – pečiais gūžtelėjo L.Vitkus.
 
Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė prisideda prie ankstesnių pašnekovų išsakytų sveikinimų ir džiaugiasi priemonėmis, kurios skatina ateiti medikus dirbti į ligoninę.
 
„Dabar kaip tik rengiame susitikimus su profsąjungomis. Būtų žymiai paprasčiau kalbėtis ir kartu įsipareigoti darbuotojams, jeigu turėtume kitų metų finansinės sutarties su TLK projektą, bet to nėra. Taip pat neturime ir garantijų dėl suteiktų virškvotinių stacionaro paslaugų apmokėjimo. Jeigu jų neapmokės, padėtis labai bloga, o ir ligonių srautas nemažėja. Pagerinome paslaugų prieinamumą, diagnostiką ir to pasekmė – daugiau gydomų ligonių“, – konstatuoja A.Šakickienė.
 
Nori gerovės visiems
 
L.Vitkus pažymi, kad jo valdomoje Kaišiadorių ligoninėje daug personalo nepriklauso profsąjungai. „Teoriškai jiems negalioja šakos susitarimas. Klausimas, taikyti jiems sutartį ar ne? Manau, būtų teisinga taikyti, bet kaip išsitekti lėšose..? Dar turiu siekiamybę sudaryti ir įstaigos kolektyvinę sutartį dėl papildomos vertės darbuotojams“, – planais dalijosi L.Vitkus.
 
Panašiai kalba ir A.Šakickienė. „Ugdome pagarba ir pasitikėjimu paremtą darbo kultūrą, todėl suderėtas sąlygas norėtume perkelti visai ligoninės bendruomenei – ne tik profsąjungų nariams. O tai priklausys nuo to, kokia bus finansinė realybė“, – užbaigia ji ir priduria, kad privalomų įsipareigojimų įstaiga laikosi ir laikysis.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!