Trūksta informacijos
 
Praėjusios vasaros pradžioje ANTA užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad gyventojams vis dar trūksta žinių, kaip Lietuvoje nustatoma negalia. Apklausos duomenimis, tik apie 40 proc. respondentų žino, kokie Lietuvoje yra negalios nustatymo procesai, ir tik 15 proc. apklaustųjų atsakė, kad šiuos procesus aiškiai supranta. Taip pat 40 proc. respondentų mano, kad negalią vis dar nustato gydytojų konsiliumas, kai jau senokai už šį procesą atsakinga ANTA.
 
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Ritos Grigalienės, negalios nustatymo tema yra aktuali ir nuo 2024 m. šioje srityje padaryta gana daug. Vienas reikšmingiausių reformos pasiekimų – naujas negalios vertinimo modelis, veikiantis vieno langelio principu. Modelio esmė – kad žmogui nustatant negalią būtų atsižvelgiama į individualius jo poreikius. Visa informacija asmeniui tiek valstybės įstaigose, tiek savivaldybėse turi būti pateikiama aiškiai, suprantamai, jei yra poreikis – Brailio raštu ar gestų kalba. 
 

„Ministerija, kaip politikos formuotoja, susiduria su iššūkiais: būtina tobulinti negalios nustatymą reglamentuojančias tvarkas, kalbėti apie didesnį būsto prieinamumą. Ypatingą dėmesį kartu su negalios koordinatoriais savivaldybėse skiriame fiziniam valstybinių įstaigų pastatų prieinamumui. Kalbame ir apie socialinių paslaugų plėtrą, kuri turi būti arčiau žmogaus su negalia ir paslaugos turėtų būti teikiamos kokybiškos, kad žmogus galėtų gyventi visavertį gyvenimą kaip visi“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Ritos Grigalienės.

 
Mažėja biurokratija
 
ANTA direktorė E.Čaplikienė antrino, kad reformos tikslas toks ir buvo – kad pagalba žmogų su negalia pasiektų laiku ir be perteklinės biurokratijos. Pavyzdžiui, norint nustatyti individualius asmens poreikius, naudojamas klausimynas, kuriuo ne tik nustatoma negalia, bet ir socialinių paslaugų poreikis.
 

„Klausimynas parodo, kiek žmogus gali pats ir kokios jam reikia pagalbos. O čia ir yra didysis akcentas, nes užpildžius klausimyną žmogui sudaromas pagalbos planas, kuris yra didžiųjų pokyčių esmė. Sudarytas pagalbos planas ne pačiam žmogui atiduodamas ir tu dabar eik su tuo planu, ieškok pagalbos. Ne, pagalbos planas siunčiamas į tas institucijas, kurios turi suteikti pagalbą. Tada ne žmogus ieškos, prašymus rašys, siųs dokumentus, o pačios institucijos kreipsis į žmogų ir sakys – turime pagalbos planą, matome jūsų poreikius, galime suteikti vienokią ar kitokią pagalbą, prašome pasakyti, kada ir kaip susisiekiame, kada pas jus atvykti“, – pasakojo ANTA direktorė Eglė Čaplikienė.

 
Į pagalbos planą gali būti įtraukiami įvairūs poreikiai: sprendžiami būsto pritaikymo, socialinių paslaugų, pagalbininko ir kiti klausimai.
 
Reformos teikiama nauda pasinaudojo beveik tūkstantis šeimų Lietuvoje ir taip išvengė papildomų procedūrų ar atskirų vertinimų, kai jų nariams buvo nustatyta sunki negalia. ANTA direktorės pavaduotojos Jelenos Ivančenko teigimu, anksčiau, vaikui su negalia sulaukus pilnametystės, tokiais atvejais reikėdavo gydytojų siuntimo, asmens prašymų nustatyti darbingumo lygį, tekdavo iš naujo derinti laiką klausimynui užpildyti.
 
„Dabar šito daryti nebereikia. Asmenims, kuriems iki pilnametystės sukakties dienos buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nereikia jokio papildomo gydytojo siuntimo, prašymų – agentūra pati automatiškai jam nustato sunkiausią nulinį dalyvumo lygį neterminuotam laikui. Kai kurios mamos skambina ir sako, kad pirmą kartą per daug metų jos pagaliau pajuto, kad jų niekas nebevarinėja per kabinetus, jos daugiau laiko gali skirti vaikui“, – akcentavo J.Ivančenko.
 
Skersuoja į pagalbą
 
Praėjusiais metais buvo sudaryta apie 7,6 tūkst. pagalbos planų. Anot E.Čaplikienės, gal skaičius ir atrodo gražiai, bet agentūros jis nedžiugina. Mat Lietuvoje yra daugiau nei 200 tūkst. asmenų su negalia, vadinasi, pagalbos planai pernai sudaryti tik 4 proc. jų. Šiemet agentūra pastebi didesnį susidomėjimą planais – per pusmetį sudaryta daugiau kaip 5 tūkst. naujų pagalbos planų, tačiau siekiama, kad jų būtų gerokai daugiau.
Koją, pasak ANTA direktorės, kiša pačių žmonių baimės ir klaidinantys mitai.
 
„Žmonės bijo, kad sudarius pagalbos planą galbūt sumažės išmokos, o gal žmogus nebegaus pensijos. Bet tai – tikrai mitas. Jokio ryšio pagalbos planas su išmoka neturi. Svarbiausia, kad žmogus gautų tą pagalbą, jos pats neieškotų, o pagalba ateitų pas jį“, – komentavo E.Čaplikienė.
 
Siekdama efektyviau kovoti su mitais ANTA įdiegė dar vieną naujovę – įkūrė konsultavimo liniją, kur paskambinę gyventojai gali pasikonsultuoti tiek negalios nustatymo klausimais, tiek sužinoti informaciją, susijusią su jų dokumentais ar vizito planavimu.
 
„Tai pasiteisino. 2024 metais sulaukėme daugiau nei 46 tūkstančių skambučių ir per 3 tūkstančius elektroninių laiškų, šiemet – jau beveik 50 tūkstančių paklausimų“, – dalijosi ANTA direktorė.
 
Eilės pas gydytojus
 
Įgyvendindama reformą ANTA bendradarbiauja su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Viena jų – Lietuvos paraplegikų asociacija, kurios vadovas Juozas Bernatavičius taip pat patvirtino įžvelgiąs dar daug gajų negalią gaubiančių mitų. Vienas jų – negalią turintys gyventojai skuba pas gydytojus ir stengiasi susirinkti kuo daugiau skirtingų diagnozių, tikėdamiesi, kad jos padės užsitikrinti žemesnį dalyvumo lygį. 
 
„Šis mitas sukuria apkrovą šeimos gydytojams ir kitiems specialistams. Bet po reformos pradžios vertinama tik pagrindinė diagnozė, kuri nulemia negalią ir pagal kurią nustatomas dalyvumo lygis“, – dėmesį atkreipė J.Bernatavičius.
 
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis antrino, kad po reformos asmenų su negalia gyvenimas pastebimai tapo paprastesnis.
 
„Galime pasidžiaugti, kad įgyvendinant reformą nebuvo vienpusiškai sprendžiama dėl asmenų negalios nustatymo, o buvo įsiklausoma į nevyriausybinių organizacijų pastabas. Daug laiko tam skyrėme, konsultavomės, gal kartais net ir gana aštriai, bet rezultatas šiandien yra tikrai geras.
 
Pavyzdžiui, asmenims, kurie netekę regos, iki reformos reikėdavo periodiškai lankytis agentūroje, kad po dešimties metų gautų neterminuotai nustatytą dalyvumo lygį. Mes kalbame apie žmogaus orumą, apie žmogų, kuris neteko regos ir kuriam medicina šiuo metu, deja, negali padėti. Tai dabar to žmogui daryti nebereikia“, – kalbėjo P.Kalvelis.
 
Abiejų organizacijų vadovai pabrėžė, kad reformos teikiama nauda neabejoja ir tikisi, kad didesnei sėkmei koją kišantys klaidingi įsitikinimai palaipsniui, didinant gyventojų informuotumą, bus paneigti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!