Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ virto tikra odontologų Meka. Čia dvi dienas veikė kas dvejus metus Odontologų rūmų organizuojamas vienas didžiausių kongresų šalyje „Baltic Days Of Dentistry 2025“. Šįkart dėmesys skirtas burnos ligoms ir bendrai sveikatai, jų ryšiui bei priežiūros ypatumams.
Multidiscipliniškumą odontologijoje skatinantys rūmai siunčia žinutę: burnos sveikata – neatsiejama viso organizmo dalis, o periodonto ligos siejamos net su 57-mis sisteminėmis ligomis.
„Apie pusę onkologinių pacientų mums atsiunčia odontologai“, – darbo kasdienybe dalinasi veido ir žandikaulių chirurgijos specialistai.
Itin svarbu multidiscipliniškumas
„Istoriškai taip susiklostė, kad burnos sveikata ir bendra paciento sveikata yra atskirtos. Pacientai kalbėdami apie odontologinį gydymą dažnai sako einu „taisyti“, o ne „gydyti“ dantų. Kartais tai prasprūsta ir patiems gydytojams“, – pastebėjo Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. Vilma Brukienė, įsitikinusi, kad atotrūkį tarp šių sričių verta pagaliau mažinti.
„Dantys ir burna – organizmo dalis, susijusi su visa sveikatos sistema. Burnos infekcija gali paveikti bet kurią organizmo dalį, sukeldama rimtų komplikacijų, taigi pats laikas eiti koja kojon su visų sričių gydytojais, bendradarbiauti artimiau“, – kongreso užmojį suvienyti gydytojus pacientų sveikatos labui įvardijo Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. Vilma Brukienė.
Anot jos, nors universitete gydytojai odontologai bendrosios sveikatos kurso yra mokomi, sparčiai tobulėjanti medicina verčia žinias nuolat aktualizuoti. Tiesa, V.Brukienė atkreipia dėmesį, kad apie paciento burnos sveikatą svarbu žinoti ir kitų sričių medikams. Taip, kaip bendra paciento sveikatos būklė gali lemti odontologinį gydymą, taip ir pastaroji gali paveikti organizmo būklę, sukelti infekcijas. Dėl šios priežasties odontologijos kabinetas neretai tampa pirmine sudėtingų ligų, tokių kaip vėžys, diagnostikos stotele.
„Odontologas gali tapti pirmuoju specialistu, identifikavusiu rimtą onkologinę ligą, kadangi vėžys gali pasireikšti netikėtomis formomis. Burnoje yra daug bendrųjų organizmo ligų išraiškų“, – akcentus apie multidiscipliniškumo svarbą akcentuoja profesorė.
Įtaka daugeliui sisteminių ligų
Šiųmetės konferencijos svarbą pabrėžia ir Vilniaus universiteto lektorė, Odontologų rūmų tarybos narė gydytoja periodontologė Jūratė Žekonienė. „Burnos sveikata – neatsiejama viso organizmo sveikatos dalis, todėl kalbėdami apie burnos sveikatą turime apimti visumą. Daug ligų galime pastebėti jau burnoje. O burnos infekcijos turi reikšmės bendrai sveikatai. Periodonto ligos siejamos net su 57 sisteminėmis ligomis, tarp kurių ir demencija, širdies ir kraujagyslių ligos. Periodonto ligos turi įtakos ir nėštumo eigai, tam tikrų rūšių vėžio atsiradimui“, – aiškina gydytoja, pabrėždama, kad savalaikis burnos ligų gydymas užkirstų kelią ir kitoms ligoms bei jų komplikacijoms.
„Ligų identifikavimas ir jų išmanymas yra svarbus gydytojams odontologams bei burnos priežiūros specialistams, kadangi pacientai dažnai ateina su visu ligų paketu, į kurį turime atsižvelgti, tad norėdami žinoti, kaip elgtis su specifinių grupių pacientais, kokias gydymo metodikas taikyti, kokius skirti medikamentus ir kaip išvengti komplikacijų, turime reguliariai atnaujinti žinias“, – įsitikinusi J Vilniaus universiteto lektorė, Odontologų rūmų tarybos narė gydytoja periodontologė Jūratė Žekonienė.
Be to, anot jos, susidurdami su įvairiomis pacientų grupėmis ir užmegzdami su jais glaudų kontaktą, odontologai turi galimybę pacientams daryti įtaką dėl bendros sveikatos patikros, užsiimti profilaktikos sklaida: „Su pacientu susidurdami kas pusmetį ar metus, galime patikrinti ne tik jų dantis, bet ir paklausti, kaip jis jaučiasi, valgo, miega. Nukreipti reikiamiems tyrimams: kraujo spaudimo, cukrinio diabeto kontrolės, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos.“
Be gydytojų odontologų, gydytojų odontologų specialistų, burnos priežiūros specialistų, konferencijoje pakviesti dalyvauti ir kitų sričių medikai.
Multidisciplininio kongreso metu skaityti įvairūs pranešimai: „Kardiologo požiūris į odontologinio gydymo procedūras pacientams, sergantiems širdies kraujagyslių ligomis“; „Burnos ikivėžiniai ir vėžiniai susirgimai, kompleksinio gydymo svarba“; „Kraujo laboratorinių tyrimų interpretacija ir ką svarbu žinoti gydytojui odontologui“; taip pat paliesti ir emociniai gydytojo odontologo darbo aspektai.
Odontologų bendruomenės narys, Odontologų rūmų specialistas tarptautiniam bendradarbiavimui Bronius Einars pastebi – rūmai išskirtiniai tuo, kad vienija ne tik odontologus, bet ir burnos priežiūros specialistus, kai daugumoje ES šalių pastarosios organizacijos vienija tik gydytojus odontologus.
„Kalbėdami apie ligų profilaktiką, turime galimybę pateikti platesnį vaizdą, sutelkti didesnį specialistų būrį, kurie padeda priimti teisingus sprendimus. Ne be reikalo šiųmetė konferencijos programa – holistinė. Galime pasidžiaugti, kad Odontologų rūmai turi sukaupę nemenką specialistų aktyvą“, – sako Odontologų rūmų specialistas tarptautiniam bendradarbiavimui Bronius Einars.
Be to, jis pastebi, jog sveikatos sektoriuje vis dar aktyviai investuojame į infrastruktūrą ir įrangą, o vakarų pasaulis – 80 procentų į žmogaus sveikatos stiprinimą, jo poreikius. Infrastruktūra lieka tik pagalbinė priemonė“, – tendencijomis dalinasi rūmų atstovas, siekiantis priartinti šį požiūrį dėl paslaugų gerinimo ir Lietuvoje.
Burnos vėžys – tylusis žudikas
Burnos ikivėžines ir vėžines ligas bei kompleksinio gydymo svarbą kongrese aptarusi gydytoja, veido ir žandikaulių chirurgė Otilija Kutanovaitė įsitikinusi: dalintis specifinėmis žiniomis su visų sričių gydytojais – ypač reikalinga. Mat apie pusę pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, jai atsiunčiami tiesiai iš gydytojų odontologų kėdės.
„Iš pusės gydytojų odontologų atsiųstų pacientų pasitvirtina diagnozė, kad tai yra piktybinis navikas. Odontologas, šeimos gydytojas ir otorinolaringologas yra tie specialistai, kurie dažniausiai įtaria vėžį ir yra pagrindiniai diagnostai“, – teigia gydytoja, veido ir žandikaulių chirurgė Otilija Kutanovaitė.
Anot jos, dažnas pacientas galimą savo ligą neigia, o pagalbos kreipiasi, kai vėžys jau pasiekęs trečią arba ketvirtą stadiją. Mat burnos vėžys, kaip pastebi specialistė, vis dar retai atpažįstamas.
„Visuomenėje plačiai kalbame apie krūties ar gimdos kaklelio vėžį, tačiau retas žino, kad egzistuoja ir tokia patologija kaip burnos vėžys, todėl liga nuvertinama. Net ir medikų bendruomenėje tenka sutikti nustebusių, kad būna ir burnos vėžys. Liga lieka tyli ir dažniausiai tyliai „sugraužia“ pacientą, nes pagalbos kreipiamasi pavėluotai“, – konstatuoja medikė.
Kaip aiškina kongreso lektorė, nors didžioji tokių pacientų dalis – rūkantys ir alkoholį vartojantys asmenys, vis dažniau randasi jaunų, trisdešimties metų, pacientų, kuriems burnos vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas. Net apie 20-25 procentams žmonių rizikos veiksniai taip ir nėra nustatomi.
Atpažinti ir tinkamai malšinti skausmą
Šeimos gydytojas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius įsitikinęs, jog gydytojams odontologams būtina domėtis visomis sveikatos priežiūros naujovėmis, lankyti renginius, bendradarbiauti ir dalintis informacija su kitos srities kolegomis – ypač šeimos, vidaus ligų gydytojais, taip pat gydytojais infektologais.
Jis aptarė kraujo laboratorinių tyrimų interpretacijos svarbą ir sudėjo akcentus, ką svarbu apie tai žinoti būtent gydytojams odontologams.
„Prieš atliekant svarbų odontologinį tyrimą, bendras kraujo, reaktyvaus baltymo ir eritrocitų nusėdimo greitis, gydytojams odontologams yra „hitas“, ką reikėtų žinoti. Šie rodikliai apie tuometinę paciento būklę apsprendžia daugiausiai, kadangi parodo apie galimą uždegimą. Vis dėlto apie paciento rizikas intervencijai gali pasakyti daugybė tikslinių tyrimų. Pavyzdžiui, kai hemoglobino rodikliai siekia mažiau šimto, odontologinės intervencijos skubėti daryti nereikėtų“, – saugiklius vardijo šeimos gydytojas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius. Jis akcentavo asmeninį domėjimąsi ir specialistų dalyvavimą kongresuose, kas ypač plečia ir augina specialistų kompetenciją.
Gydytojas anesteziologas reanimatologas prof. dr. Andrius Macas, konferencijos dalyviams aiškinęs apie ūmaus ir lėtinio skausmo medikamentinę kontrolę, atkreipė dėmesį, kad visų svarbiausia užduotis – skausmą diagnozuoti, taip pat nustatyti jo priežastį. Mat specifiniam skausmui taikomas specifinis gydymas. Taip pat svarbu įvertinti paciento gretutines ligas, organų būklę, gyvybinius rodiklius.
„Sudėtingo skausmo diagnostika – ypač sudėtinga. Tačiau paprastam skausmui įvertinti nepakanka vien paciento atsakymo – skauda arba ne. Svarbu įvertinti, kiek skauda, ir kaip skausmą vertinti dienos bėgyje, ūmios ligos etapu. Blogas skausmo įvertinimas yra pagrindinė problema jį valdant. O odontologijoje pirmos dvi gydymo paros yra ūmiausios, kai reikėtų skausmą vertinti“, – aiškino prof. A.Macas. Negydomas ūmus skausmas, pasak lektoriaus, turi didelę riziką virsti lėtiniu, dėl ko nukenčia paciento psichologinė būklė, paveikiama ir artimųjų nuotaika.
Dėmesys vaikų edukacijai
Smagioji kongreso dalis – edukacija vaikams. Jau trečią kartą Odontologų rūmai inicijuoja Vilniaus miesto mažiesiems moksleiviams nemokamas interaktyvias pamokas apie burnos sveikatos išsaugojimo principus.
Šiose pamokose dalyvavo per 170 pradinių klasių moksleivių iš keturių skirtingų Vilniaus mokyklų. Pamokų metu vaikai ne tik sužinojo pagrindinius burnos priežiūros principus, bet ir patys išbandė dantų valymo technikas, žaidė interaktyvius žaidimus, skirtus burnos sveikatai, draugiškiems maisto produktams pažinti, dalinosi žiniomis apie burnos priežiūrą ir drąsiai uždavinėjo klausimus.
Moksleivių būrį atvedusi Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos mokytoja Stasė Žabienė tikina, kad tokių edukacijų vaikai visada laukia su džiaugsmu. Pramoga tampa jau vien išsiruošti už mokyklos ribų.
„Gavome daug geros informacijos. Sveikiname tokias iniciatyvas. Nors mūsų mokykla aktyviai dalyvauja įvairiose sveikatos profilaktikos programose, ši paliko didelį įspūdį. Patiko tiek man, tiek vaikams. Pusvalandis praskriejo žaibiškai“, – sakė trečiokų mokytoja.
Moksleiviai gavo ir užduotį – parnešti žinutę tėvams: vaikams padėti valytis dantis suaugusieji turi iki dvylikos metų.
Paskaitas vaikams vedusios Kauno kolegijos burnos higienos studentės Karolina Talalienė ir Gintarė Grežeckienė sakė likusios nustebintos gausiomis vaikų žiniomis apie dantų priežiūrą ir burnos sveikatą. Anot jų, daugelis moksleivių galėjo atsakyti ir į specifinius klausimus, susijusius su burnos sveikata. Tiesa, daugelis jų jau turi ėduonies paveiktus ir gydytus dantis.
„Nuostabu, kad Odontologų rūmai skiria dėmesį tokioms iniciatyvoms. Tai puiki paskata vaikams rūpintis savo dantimis. Dantų šepetėlis, skirtingos pastos, edukacinė knygelė ir lipdukai dovanų – dar viena džiuginanti paspirtis. Atskiras „ačiū“ ir mokytojams, kurie atveda vaikus į šiuos renginius“, – įspūdžiais dalinosi tądien mažųjų lektorėmis virtusios odontologijos studentės.
Rinkos naujienos –
kaip ant delno
Odontologų rūmų tarybos narė Santa Miežinienė teigė į konferenciją atvykusi pasisemti bendrųjų žinių. Šįkart jos akį patraukė tema apie medikų perdegimą ir kaip suvaldyti stresą.
„Odontologo darbas yra visapusiškai sudėtingas: susiduriame su įvairiomis pacientų nuotaikomis, o darbui atiduodame visą save, tad neretas perdega“, – pasakojo aktyvi kongreso dalyvė.
Kas dvejus metus vykstantis odontologų kongresas „Baltic Days Of Dentistry“ neabejotinai tampa ir vieta draugėn susiburti dideliam bendraminčių būriui. S.Miežinienė sako, kad ne mažiau svarbi konferencijų prasmė – susitikti su kolegomis, kurso draugais.
„Čia susitinkame ir su tais, kurių nematėme kelerius metus, susipažįstame su naujais kolegomis, mezgame naujus ryšius“, – sako ji.
Be vykstančių pranešimų, renginio dalyviai mielai domėjosi odontologijos rinkos naujovėmis.
„Parodose visada laukiame ir naujovių, kur turime galimybę laisvai prieiti prie prekybos atstovų, demonstruojančių naujausias medžiagas, įrangą. Kasmet lieku nustebinta“, – pasakoja S.Miežinienė.
„Odontologų rūmai daug dėmesio skiria mūsų kvalifikacijai, kadangi beveik visi Lietuvoje vykstantys renginiai odontologams yra organizuojami būtent jų. Nemažai važinėdami po užsienio konferencijas galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje turime ne mažesnį žinių bagažą. Odontologų rūmų bendruomenė demonstruoja aukštą lygį, o Lietuvos specialistus vertina užsieniečiai. Dantų į tėvynę grįžta gydytis ir iš Anglijos, ir iš Šveicarijos“, –aukšta specialistų kompetencija ir Odontologų rūmų veikla džiaugėsi kongreso dalyvės gydytojos odontologės iš Kauno Roberta Puidokaitė ir Simona Matulaitienė.
Komentaras
Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės Sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus atstovė Jolita Juknienė:
.JPG)
- Vertiname bendradarbiavimą su Odontologų rūmais, kadangi jie ne tik kelia opias problemas, bet ir padeda jas spręsti, dalyvauja diskusijose. Be tokios glaudžios bendruomenės negalėtume sparčiai judėti į priekį, kaip judame dabar. Odontologų rūmams ministerija yra įjungusi „žalią šviesą“, tad stipriai palaikome pastarųjų indėlį į bendrą pacientų sveikatą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: