Rūkymo status quo
 
Tarptautinės nerūkymo dienos proga savaitraščio ir sveikatos naujienų portalo „Lietuvos sveikata“ organizuota diskusija priminė nerimą keliančius faktus: nepaisant taikomų priemonių – kainų kėlimo, rūkymo vietų ribojimo, šokiruojančių vaizdų ant cigarečių pakelių – situacija šalyje negerėja jau dvidešimt penkerius metus, o rūko kas trečias šalies gyventojas. 2021 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu vykdyto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenimis, kasdien rūko 31,1 proc. 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.
 
„Rūkymo priklausomybės sprendimui kaip visuomenė skiriame mažiau dėmesio, nei alkoholio ar narkotikų keliamoms problemoms. O tabako žala, nors ir mažiau pastebima, kelia didelių iššūkių žmonių gerovei, visuomenės sveikatai ir sveikatos apsaugos sistemos išlaidoms. Nors priklausomybių nuo narkotikų, tabako ir alkoholio 2024-2026 metais prevencijai ir žalos mažinimui numatyta skirti 47,3 milijonų eurų, yra abejonių dėl tinkamiausio ir efektyvaus šių lėšų panaudojimo“, – į problemą dėmesį atkreipė ilgametė UAB „Lietuvos sveikata“ generalinė direktorė, ilgametė savaitraščio vyriausioji redaktorė Jolanta Babiliūtė.
 
Diskusija apie priklausomybę nuo rūkymo šalyje organizuota itin svarbiu metu – ką tik išrinktas naujas Seimas, formuojama Vyriausybė.
 
Ekspertai akcentavo, kad trūksta apčiuopiamų uždavinių, o siekis per trumpą laiką trečdaliu sumažinti rūkančiųjų skaičių nėra realistiškas. Čia taip pat reikėtų visų galinčių prisidėti šalių įsitraukimo, bet priiminėjant Nacionalinę priklausomybių darbotvarkę į priklausomybių ekspertų, medikų ir kitų specialistų siūlymus atsižvelgta nebuvo.
 
Lietuvos Vyriausybė šiemet patvirtino Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035-iųjų įgyvendinimo 2024-2026 m. planą (toliau – ND planas). Kokių konkrečių veiksmų reikėtų imtis ir kaip užtikrinti, kad milijoninės investicijos duotų realių rezultatų?

Diskusijos vaizdo įrašą galite žiūrėti čia

Skirtingos grupės – skirtingi poreikiai
 
„Labai seniai konferencijoje vienos įstaigos vadovas pasakojo, kaip visas kolektyvas metė rūkyti, sutaupė pinigų ir nusipirko jachtą. Grįžęs savo darbe pakabinau ant sienos gražų paveikslą su užrašu „taupykime, nerūkykime ir nusipirkime jachtą“. Taip ir taupome keturiasdešimt metų…“ – tokiu pavyzdžiu nekintančią tabako vartojimo situaciją apibūdino vienas diskusijos dalyvių Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro vadovas, kardiologas prof. hab. dr. Pranas Šerpytis.

Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro vadovo, kardiologo prof. hab. dr. Prano Šerpyčio, rūkymas visuomenėje yra toks įprastas reiškinys, kad net intensyviosios kardiologijos skyriuje atsidūrę pacientai ne visuomet supranta, kodėl profesorius juos ragina mesti rūkyti. „Klausia, kodėl? Atsakau, kad, priešingu atveju, kitą kartą mes galime ir nebesusitikti“, – sako profesorius.

 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, socialdemokratas prof. dr. Saulius Čaplinskas pritarė planą kritikuojantiems ekspertams – jį verta peržiūrėti. „Planas turėtų būti kuriamas tariantis multidisciplininei specialistų komandai. Į tokį procesą reikia įtraukti įvairių sričių specialistus – nuo psichologų, medikų iki ekonomistų. Kaip ir su kelių eismo taisyklėmis – jos negali būti kuriamos atsižvelgiant tik į vienos grupės interesus“, – sakė jis.
 
Ekspertai pabrėžė, kad strategijoje privaloma atsižvelgti į skirtingus rūkančiųjų poreikius ir elgesio modelius.
 

„Šiuo metu strategijoje labiausiai trūksta diferencijuoto požiūrio, – kalbėjo priklausomybių psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius. – Apie 10 procentų pradėjusių rūkyti žmonių tampa priklausomi, ir jiems reikia visiškai kitokios pagalbos nei tiems, kurie dar eksperimentuoja.“
 

P.Šerpytis pritarė, kad pagalbos poreikis skirtingoms gyventojų grupėms skiriasi. „Aš, kaip kardiologas, daugiausiai susiduriu su įprastas cigaretes vartojančiais pacientais. Daliai priklausomų rūkalių visiškai mesti nepavyksta net po infarkto. Kaip tokiems žmonėms padėti mesti rūkyti? Šiai grupei turime pasiūlyti sveikatai mažiau kenksmingų alternatyvų. Nors svarbiausias tikslas – nerūkyti, tačiau turime galvoti ir apie būdus padėti tiems, kurie niekaip negali to padaryti“, – sakė jis.
 
„Nerealu tikėtis visuomenės be jokių priklausomybių, ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kai žmonės patiria daug nerimo, o gyvenimo tempas yra kosminis, konkuruojama su dirbtiniu intelektu, – pabrėžė L.V.Sinkevičius. – Vis dėlto svarbu ne siekti utopinių tikslų, bet protingai reguliuoti situaciją.“
 
Vartoja nelegalią produkciją
 
Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad strateginių priemonių ir ambicingų tikslų įgyvendinimą apsunkina nelegali prekyba.
 
„Didžiausia bėda ta, kad jaunimo pamėgta produkcija ateina iš nelegalios rinkos. Čia nėra jokių „eskobarų“ – patys vaikai siunčiasi, pilstosi neaiškios sudėties skysčius, rūko“, – kalbėjo L.V.Sinkevičius.
 
Anot jo, nelegali prekyba ne tik trukdo siekti visuomenės sveikatos tikslų, bet ir kelia rimtą grėsmę jaunimo sveikatai, ypač kai produktai užsakomi be jokios kontrolės.
 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, socialdemokratas prof. dr. Saulius Čaplinskas taikliai įvardijo šiuolaikinės realybės iššūkius: „Visos šios medžiagos atsisiunčiamos daugiausiai internetu. Ir čia mes jau neatsuksime laiko rato. Vaikams būtina siūlyti sveikatai palankią alternatyvą – veiklas ir užimtumą. Tačiau kiek mes jų turime Lietuvoje?“ – retoriškai klausė politikas, atskleisdamas dar vieną sisteminę problemą – alternatyvų stoką.

 
Ekspertai pabrėžė, kad šalyje ne tik būtina stiprinti prekybos kontrolę, bet ir plėtoti jaunimo užimtumo programas, gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
 
Geriau nutaikytos priemonės
 
Prevencija turi būti finansuojama prioritetine tvarka, pabrėžė diskusijos dalyviai. „Labai anksti vaikams reikia formuoti sveikatai palankias „priklausomybes“ – nuo sporto iki muzikos. Kai jaunuolis užimtas, jis turi mažiau galimybių įgyti žalingų įpročių. Pavyzdžiui, Islandijoje nerasi nė vieno moksleivio, kuris nemokėtų plaukti. Mes tokias programas dar tik pradedame“, – kalbėjo Seimo narys.
 
Jam pritarė ir P.Šerpytis: „Svarbi visa mus supanti aplinka: pakankamai vaikų darželių šalia namų, išsilavinusios auklėtojos, sporto aikštynai, nerūkantys ir psichologiškai paruošti treneriai.“
 
Psichologas L.V.Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad problemą šalyje gilina pernelyg didelė socialinė atskirtis. „Pirmiausiai reikia sukurti normalias gyvenimo sąlygas, tada galėsime kalbėti apie priklausomybių mažinimą, – teigė jis. – Dirbdamas su skirtingomis šeimomis supratau – kai specialistas iš „gražaus kabineto“ ateina ir aiškina apie gydymąsi ir sveiką gyvenimo būdą, o žmogui reikia grįžti į „baraką“ ar savo lūšną, pasiekti gerų rezultatų beveik neįmanoma.“
 
Psichologiniai priklausomybės aspektai
 
Psichologo teigimu, rūkymo priklausomybė yra sudėtingas reiškinys: „Tai yra apskritai viena stipriausių priklausomybių, su kuria tenka susidurti. Ji turi tiek psichologinį, tiek fiziologinį komponentą. Anglų kalboje skiriami du terminai: „addiction“ ir „dependency“. Pirmosios priklausomybės problemą gana nesunkiai išsprendžia toksikologai, tačiau antroji jau susijusi su neuropsichiatriniais procesais smegenyse, ją spręsti ne taip paprasta.“
 
Jis atkreipė dėmesį į itin svarbų psichologijos ir psichoterapijos vaidmenį, gydant priklausomybes. „Pamąstykime: kas sukūrė kazino, kur paprastas veiksmas žmogaus smegenyse gali sukelti tokius pačius procesus atlygio sistemoje, kaip kokainas ar tas pats nikotinas? Apgalvotas kiekvienas veiksnys: spalvos, laiko nuovokos praradimas... Jeigu „juodieji“ psichologai sukuria tokius dalykus, vadinasi, psichologai gali juos ir išprogramuoti“, – kalbėjo L.V.Sinkevičius.
 
Trūksta pagalbos priemonių

Diskusijos moderatorė J.Babiliūtė atkreipė dėmesį į socialdemokratų Seimo rinkimų programą, kurioje teigiama, kad „šiuo metu valstybė nesuteikia savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo priklausomybių“. Kokios pagalbos trūksta negalintiems mesti rūkyti?
 
„Koks priklausomybės ligų centrų pajėgumas buvo prieš trisdešimt metų, toks yra ir dabar“, – konstatavo dr. S.Čaplinskas.
 
Anot jo, pirmiausiai reikalingas atitinkamas požiūris į šioje srityje dirbančius žmones, adekvatus finansavimas. „Bet aš niekada neužmiršiu, kaip buvęs vieno priklausomybės ligų centro vadovas žiniasklaidai pareiškė, kad jo visiškai nedomina, kas vyksta už centro ribų. Tai jei ir kitų nedomins, jei ir toliau žmonės de facto dirbs geriausiu atveju keturias dienas per savaitę, jei ir toliau negrįš į kabinetus ir nebus produktyvaus task force’o, tai ir čia turėsime tokius atvejus, kaip dabar turėjome su „Teltonika“. Tokių „teltonikų“ yra ištisai kiekvienoje srityje“, – teigė politikas.
 
Siūlo atsigręžti į mokslą
 
Priklausomybių psichologas diskusijoje apgailestavo, kad valdžia vis dar neteikia svarbos moksliniams tyrimams ir gerajai užsienio šalių praktikai.
 
„Tyrimų apie rūkymą yra mažiau, nes rūkymas žmonėms nesukelia tokių rimtų socialinių pasekmių, kokias sukelia kitos priklausomybės. Tačiau užsienyje tokių tyrimų – gausu. Daug jų atlieka JAV Nacionalinis priklausomybių tyrimų institutas, o Amerikos priklausomybių medicinos draugija yra išleidusi gaires, kuriose aiškiai išskiriamos dvi grupės – norintys mesti rūkyti ir nenorintys. Nenorintiems mesti siūlomas motyvacinis interviu ir mažiau sveikatai žalingos priemonės“, – pasakojo L.V.Sinkevičius.
 
„Lietuvoje labai trūksta didelės imties tyrimų, – pritarė P.Šerpytis. – Visgi ir čia jau turime keletą svarbių rezultatų. Kauno technologijų universiteto atliktas tyrimas parodė, kad kaitinamojo tabako cigaretės daro žymiai mažesnę žalą nei įprastos. Bet mes, kaip stručiai galvas į žemę įkišę, nenorime nieko matyti ir girdėti.“
 
Jis atkreipė dėmesį į Švedijos pavyzdį. „Švedija yra bedūmė. Šalyje rūko vos 5 procentai gyventojų. Jie jau seniai įdiegė alternatyvias nikotino vartojimo formas ir džiaugiasi sveikesne visuomene“, – teigė profesorius.
 
„Čia yra vienas „bet“, – įsiterpė S.Čaplinskas. – Žalos mažinimo priemonės neturi daryti daugiau žalos už tą žalą, kurią mes tomis priemonėmis bandome sumažinti. Svarbiausia yra nepasiųsti neteisingos žinutės jaunimui, neva rūkyti yra nieko tokio. Noriu pabrėžti, kad bet koks rūkymas yra kenksmingas sveikatai.“
 
Politikas taip pat pabrėžė, kad Lietuva šiai dienai dar nepasirengusi adaptuoti gerųjų Skandinavijos pavyzdžių. „Iš tiesų: o kam išradinėti dviratį? Yra kryptis, principai… Bet mes negalime „parašiutuoti“ Švedijos pavyzdžio į Lietuvą, neįvertinę visų dedamųjų ir neturėdami aiškaus plano, kaip šitą gerą pavyzdį adaptuoti mūsų šaliai.“
 
Reikalingas sisteminis požiūris
 
S.Čaplinskas pasidalino praktine patirtimi, kokia filosofija remiantis Lietuvoje buvo kuriama AIDS prevencijos strategija.
 
„Jeigu įsivaizduojame, kad finalinis taškas yra ŽIV infekuotas narkomanas, tuomet, žinoma, mąstome, kokią žalos mažinimo strategiją taikyti, kad jis nemirtų nuo perdozavimo ir nuo ŽIV infekcijos. Beje, metadono programa taip ir atsirado – ji buvo skirta tik ŽIV infekuotoms nėščioms moterims ir tik vėliau panaudota plačiau. Toliau galvojame, ką daryti, kad žmogus neapsikrėstų, kad apskritai nepradėtų vartoti. O ką pastebime dar prieš žmogui pradedant vartoti: keičiasi vaiko elgesys, praleidinėja pamokas ir taip toliau. Iki bedugnės einama pamažu. Tai ir strategiją kuriant, reikia žiūrėti į priežastis ir veikti į jas, o ne vien tik kovoti su pasekmėmis.“
 
Kalbėdamas apie ND planą, politikas akcentuoja, kad kurti jo nuo balto lapo nebereikės. „Pagrindas jau sukurtas. Dabar belieka įtraukti vedančius įvairių sričių specialistus ir visuomenę“, – pridūrė politikas ir patikino, kad nuo rūkymo priklausomybės problemų nenusišalins visos kadencijos Seime metu.

---

 
Ką siūlo ekspertai?
Ekspertai vieningai sutaria – dabartinė kova su rūkymu Lietuvoje stringa, o siekiant realių pokyčių būtina iš esmės keisti požiūrį į problemos sprendimą. Reikalinga kompleksinė prieiga: nuo ankstyvosios prevencijos ir jaunimo užimtumo programų iki specializuotos pagalbos priklausomiems rūkaliams.

Ekspertai siūlo:
Peržiūrėti ir atnaujinti dabartinę strategiją, įtraukiant platesnį specialistų ratą.
Stiprinti Lietuvos mokslinių tyrimų bazę, analizuoti gerąsias praktikas.

Gerinti priklausomybių gydymo paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Siūlyti daugiau pagalbos priemonių negalintiems mesti rūkyti.

Taikyti skirtingus metodus skirtingoms rūkančiųjų grupėms, įskaitant žalos mažinimo priemones.
Spręsti gilumines socialinės nelygybės problemas.

Skirti dėmesį prevencijai ir jaunimo apsaugai nuo nelegalių elektroninių cigarečių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!