- Kokias išskirtumėte pagrindines šių metų tendencijas apžvelgdamas stojimą į medicinos studijų programas?
- Bendrai situacija yra tokia, kad šiemet medicinos studijų programose valstybės finansuojamų vietų yra keturiasdešimčia daugiau. Tačiau pastebėjome, kad dėl žemesnio konkursinio balo nei pernai, daugiau studentų perstojo iš valstybės nefinansuojamų į finansuojamas vietas.
Bendro konkursinio balo į medicinos, odontologijos, veterinarijos studijų programas sumažėjimą greičiausiai lėmė biologijos, matematikos egzaminų rezultatai. Galbūt įtakos turėjo ir nuotolinės studijos.
 
- Darote atsargią prielaidą, kad šiemet daugiau abiturientų pasirinko studijas užsienyje.
- Daugelis iš akademinės bendruomenės daro tokias preliminarias išvadas. Žinoma, kad būtų galima tvirtai teigti, reikia daugiau duomenų, tačiau panašu, kad daugiau gabių vaikų užuot likę Lietuvoje šiemet išvyko studijuoti į užsienį. Tai galėjo lemti ir globalūs pokyčiai – anksčiau ribojo breksitas, pandemija. Dabar pasaulis vėl atsiveria. Gamtos ir sveikatos mokslų studijų populiarumas šalyje šiemet krito iki dešimt procentų.
 
- Sumažėjo ir norinčiųjų studijuoti mediciną skaičius?
- Taip. Vėlgi, sudėtinga be analizės komentuoti tikslias priežastis. Bendras noras studijuoti mediciną šiemet mažesnis, nors iki tol dėl stojančių gausos visuomet jausdavome didelį spaudimą. Šiemet konkurencija sumažėjo ir kritus konkursiniam balui įstoti buvo lengviau. Pavyzdžiui, jei minimalus valstybės konkursinis balas yra 5,4, pas mus Universitete jis šiemet buvo 6,5. Dažniausiai tokio pakankamai žemo balo prisireikia, kai po papildomo motyvacijos pokalbio institucinio priėmimo etape būsimas studentas parodo kitus gebėjimus ir siekį studijuoti mediciną, nors valstybiniai brandos egzaminai nepasisekė. Balą jau sumažinome per pandemiją, jausdami, kad abiturientams, ypač iš regionų, tapo sunkiau mokytis ir parodyti gerus egzaminų rezultatus. Šis sprendimas pasiteisino.
 
- Kokios specialybės šiemet populiariausios?
- Populiariausiomis studijų programomis išlieka odontologijos, medicinos, genetikos, akušerijos, veterinarinės medicinos mokslų.
 
- Jūsų nuomone, nuo ko priklauso medicinos studijų populiarumas?
- Programos parinkime dalyvauja visa šeima – ne tik būsimieji studentai, bet ir jų tėvai, seneliai. Renkantis atsižvelgiama į daug momentų, kuriuos sunku sudėti į matematikos lygtis. Įeina algos, darbo vietos ir sąlygų, prestižo aspektai. Atrodo, iki šiol viskas buvo stabilu, bet šiemet pastebėjome intereso sumažėjimą. Drįsčiau teigti, kad įtakos galėjo turėti ir numatyta sveikatos apsaugos sistemos reforma, sumažinusi susidomėjimą dirbti šioje sistemoje. Neturiu įrodymų, bet tokią prielaidą darau girdėdamas stojančiųjų nuomonę. Pavyzdžiui, turime puikią akušerijos programą, pastaruosius metus augo norinčių joje studijuoti skaičius. Tačiau prasidėjus reformai planuojami uždaryti akušeriniai skyriai, mažėja gimstamumas, nelabai aiškiai formuluojamas akušerių vaidmuo, tad stebimas dešimčia procentų mažesnis abiturientų susidomėjimas šia studijų programa. Lygiai tas pats ir su medicinos studijų programa – valstybės finansuojamų vietų daugiau, viskas gerai, lyg ir turėtų būti antplūdis, bet jo nėra. Visuomenė nežino, kaip sveikatos apsaugos sistemą paveiks reforma ir kaip apskritai atrodys Europa, turint omenyje karą Ukrainoje.
 
- O nemanote, kad medicinos populiarumą galėjo mažinti visuomenės akiratin patekusios mobingo problemos?
- Nemanau. Nebuvo jos tokios, kad iš esmės galėtų kažką keisti.
 
- Kokia šiemet yra brangiausių studijų kaina?
- Odontologijos pirmieji metai kainuoja apie aštuonis tūkstančius, medicinos – apie penkis tūkstančius eurų. Slaugos, kineziterapeutų, ergoterapeutų studijos pigiausios (pusketvirto tūkstančio eurų), nes dirbama su didesnėmis grupėmis, reikia mažiau dėstytojų. Odontologijoje ir medicinoje norint išmokti būtinos mažos grupės, priemonės, įranga, dėl to natūraliai kyla studijų kaina.
Kiek pinigų išleidi, tokį specialistą ir parengi. Norisi pasaulinio lygio specialisto, bet neskiriama tiek pinigų, kad jis būtų parengtas. Dėl to turime mažiau dėstytojų, studentai nepatenkinti... Tokios Lietuvos realijos. Valstybė daugiau finansuoja kolegines studijas, nes jos trumpesnės, bet tada parengi vykdytoją, ne kūrėją.
 
- Ar yra studijų programų, kurios be reikalo nesulaukia didesnio stojančiųjų dėmesio?
- Mano galva, iš tiesų tokių yra. Tai – slaugos ir kitos nepelnytai pamirštamos programos. Beje, į slaugos programą dažnai ateina turintys polinkį sveikatos mokslams, norintys studijuoti mediciną, bet negalintys įstoti į valstybės finansuojamas vietas. Žmonės, kurie turi svajonę.
Galėtų būti daugiau stojančių į farmaciją, nes tai perspektyvi specialybė. Farmacininko ateitis ne tik parduoti medikamentus ir konsultuoti dėl nepageidaujamo poveikio. Tai ir nuotolinės konsultacijos, technologiniai sprendimai, darbas vaistų, kosmetikos priemonių gamyboje, mokslinė veikla ir nebūtinai Lietuvoje. Manau, kad farmacijos studijų vengiama ir dėl chemijos dalyko baimės. Ne paslaptis, kad chemijos mokymosi lygis gimnazijose prastas, trūksta vaikų, kurie ją pamiltų. Tačiau dabar farmacijos studijose klasikinės chemijos jau žymiai mažiau, daugiau apibendrinimų ir priemonių viską suprasti. 
Populiaresnės galėtų būti ergoterapija, medicininė ir veterinarinė biochemija, visuomenės sveikata. Krizė parodė didžiulį pastarosios specialybės poreikį. Baigę studentai gali dirbti ne tik biuruose, bet ir privačiose įstaigose. Mano nuomone, šiuolaikiškos programos ir mokymo metodai turėtų paskatinti vaikus pasirinkti šią sritį, bet Lietuvos mastu yra susiklostę kažkokie mitai. Galvojome, kad per pandemiją tai turėjo pasikeisti, tačiau anaiptol.
 
- Taigi medicinos mokslų situacija labiau blogėja ar gerėja?
- Bendrai situacija medicinoje ir sveikatos sistemoje, mūsų požiūriu, gerėja. Rezidentūros trukmė prailginta, rezidentų skaičiai stabilizavęsi, padidintos norminės studijų kainos. Bendras universitetų ir Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų darbas šioje srityje duoda rezultatus. Bet visada norisi dar geriau. Paskutiniai 2-3 metai visiems buvo sunkūs. Gal išmoksime pamokas ir pasieksime daugiau.

---

 
Dosjė
1989 m. įstojo į Kauno medicinos institutą, kurį baigė 1995 m.
2005 m. apsigynė disertaciją ir nominuotas medicinos mokslų daktaru.
Nuo 2001 m. dirba LSMU Kauno klinikose gydytoju neurologu.
Nuo 2016 m. užima profesoriaus pareigas LSMU Neurologijos klinikoje.
Dirbo LSMU Podiplominių studijų centro prodekanu, dekanu,
Nuo 2016 m. – LSMU prorektoriumi studijoms.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!