„Remiantis ministerijos teisininkų išaiškinimu, kol nepriimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, tie, kas yra pradėję pagalbinio apvaisinimo procedūras, galės jas tęsti, o nauji asmenys jas pradėti galės, kai bus priimtas įstatymo projektas, kuriuo nustatomas asmenų, turinčių teisę atlikti pagalbinį apvaisinimą, ratas“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
 
Kaip rašė BNS, Konstitucinis Teismas prieš metus konstatavo, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – tiek, kiek pagal jį teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys – prieštarauja Konstitucijai.
 
Nutarime numatyta, kad šis sprendimas įsigalioja 2026 metų balandžio 10 dieną.
 
Per šį laiką Seimas turėjo priimti pataisas, numatančias pagalbinio apvaisinimo teikimą pagal medicinines indikacijas.
 
Įstatymų pakeitimai šią savaitę pradėti svarstyti parlamente.
 
Pagal projektą, pagalbinis apvaisinimas būtų taikomas pilnamečiams sutuoktiniams, partneriams, taip pat kartu ne mažiau nei metus gyvenančioms vyro ir moters poroms, turinčioms tikslą sukurti šeiminius santykius, taip pat – vienišoms moterims.
 
M.Jakubauskienė sako, kad dėl šių pokyčių Lietuvoje papildomai gims šimtai kūdikių.
Reikalavimą nesusituokusiai porai gyventi drauge mažiausiai metus kritikuoja opoziciniai liberalai. Anot jų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, gydytojams neįmanoma patikrinti, ar pora, kuri siekia pagalbinio apvaisinimo, gyvena kartu metus.
 
Sveikatos apsaugos ministrės teigimu, įrašyti šią nuostatą į projektą rekomendavo Teisingumo ministerija, o jos įgyvendinimas iššūkių nekelia – užtektų pasirašyto poros liudijimo ar žodžio.
 
Projekte numatyta, jog pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik gydytojų konsiliumo sprendimu, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba kai siekiama išvengti sunkią negalią sukeliančios, gyvybei gresiančios ligos, sveikatos sutrikimo ir kai nėra medicininių kontraindikacijų, kad moteriai nepavyktų išnešioti bei pagimdyti vaiką.
 
Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais, numatyti atvejus, kai šios paslaugos apmokamos valstybės, numatyti tikslinimus embrionų saugojimo finansavimui.
 
Numatyta, kad nuo liepos būtų kompensuojamas vaisingumo išsaugojimas – lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių paėmimas ir konservavimas – esant pagrįstai rizikai vaisingumui dėl sveikatos būklės, prognozuojamų sutrikimų ar gydymo.
 
Be to, siūloma įtvirtinti, kad vieno asmens ar poros donuoti embrionai galėtų būti panaudojami tik vienam kitam asmeniui arba vienai porai, siekiant užtikrinti donorystės apsaugą nuo kraujomaišos, bei nustatyti aiškias lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų įvežimo, importo, išvežimo, eksporto ir tranzito sąlygas.
 
Sveikatos draudimo įstatymo projektas papildomas dar viena valstybės lėšomis apmokama sveikatos priežiūros rūšimi – Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nurodyto amžiaus asmenų vaisingumo išsaugojimo paslauga.
 
Tačiau ši kompensacija neapimtų lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo lytinių ląstelių banke.
 
Sveikatos apsaugos ministrės duomenimis, įgyvendinti šio įstatymo normas jau šiemet reikėtų per 1 mln. eurų, o nuo 2029 metų lytinių ląstelių ir embrionų saugojimui per metus būtų skiriama daugiau kaip 5 mln. eurų.
 
SAM duomenimis, per septynerius metus nuo 2018 iki 2024-ųjų Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2800 vaikų.