- Turite ilgametę patirtį farmacijoje. Kuo suviliojo būtent ši sritis?
 
- Kiek save pamenu, medicina, farmacija, sveikata – šios sritys man buvo įdomios ir be galo artimos nuo vaikystės. Jose mačiau ir tebematau didžiulę prasmę.  
Baigusi mokyklą, rinkausi tarp medicinos ir farmacijos. Įstojau į abi specialybes, bet pasirinkau farmaciją. Ji pasirodė artimesnė ir labai džiaugiuosi taip nusprendusi, nes visą gyvenimą likau šioje srityje.
 
- Užsiminėte, kad profesinis kelias prasidėjo nuo vaistinės, taip pat gerai pažįstate Eugenijos Šimkūnaitės palikimą. 
 
- Taip. Įsidarbinau dar studijuodama. Teko dirbti net keliose skirtingose vaistinėse, taip pat ir tokioje, kurioje gaminami vaistai. Būdama studentė aktyviai įsitraukiau į Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo veiklą, tai buvo įdomus ir prasmingas gyvenimo etapas.
Džiugu, kad neseniai LSMU universitete atsirado fitoterapijos studijos. Jose bus galima įgyti žinių apie augalines žaliavas, fitoterapijos produktų tarpusavio ir su sintetiniais vaistais sąveikas bei saugų jų vartojimą.
 
- Prisidėjote kuriant naująjį Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymą.
 
- Taip jau buvo susiklostę, kad kai kurios terapijos rūšys, tokios kaip fitoterapija, apiterapija ir panašiai Lietuvoje ilgą laiką buvo nei reglamentuotos, nei standartizuotos, nei licencijuotos. Įstatymas keičia situaciją. Manau, tai padės žmonėms gauti kokybiškas paslaugas ir produktus. 
 
- Vaistažolės neretai supriešinamos su cheminiais vaistais.
 
- Nuomonių šiuo klausimu yra įvairių, tačiau privalu ieškoti būdų skirtingoms medicinos sritims tarpusavyje veikti sinergiškai. Alternatyvi terapija neretai gali praversti kaip papildoma, prevencinė priemonė, tik reikia žinoti, kaip teisingai ją naudoti, derinti su kitais gydymo būdais. Svarbu numatyti galimas rizikas.
Tikiu mokslu ir noriu pabrėžti, kad tam tikrų sveikatos būklių, ligų niekaip negalime išgydyti ar kontroliuoti jų eigos be cheminių vaistų, kartais – labai stiprių. Medicinos bei farmacijos mokslo atradimai leido pailginti žmogaus gyvenimo trukmę, kai kurias mirtinas ligas pavertė lėtinėmis arba išvis eliminavo ir šiandien apie jas galime perskaityti tik istorijos šaltiniuose.
Tačiau nepaisant to, šiandien viešoje erdvėje netrūksta ir itin priešiško nusistatymo prieš vienus ar kitus vaistus, vakcinas... Kuriamos objektyviais faktais nepagrįstos istorijos, skaldoma visuomenė.
 
- Jūsų profesinėje kelionėje – ir darbas farmacijos kampanijose. Ką suteikė ši patirtis?
 
- Džiaugiuosi, kad mano profesinis kelias buvo išties turtingas. Darbas vaistinėje, Tarnybos Vaistų registracijos skyriuje, po to kompanijose, kur farmacija atsiskleidė visai iš kitos pusės. Sukaupiau neįkainojamos patirties vaistų registracijos ir saugumo valdymo srityse dirbant mokslinės pakraipos darbą su vaistų tyrimais, analize, rizikų valdymu, standartais, reglamentavimu...
 
- Kokių pokyčių VVKT norėtumėte imtis per savo penkerių metų kadenciją?
 
- Pirmiausia norėtųsi pakelti valstybės tarnybos lygį, padėti žmonėms jaustis vertingais, reikalingais, nesvarbu, kokios srities specialistai dirba. Norisi, kad apie Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą būtų galvojama kaip apie patrauklią vietą dirbti. Taip pat kad keistųsi ir visuomenės požiūris į valstybės tarnautojus. 
Sieksiu atnaujinti dialogą su visais sveikatos sistemos dalyviais, nes tik esant tinkamai sinergijai galima sklandžiai įgyvendinti reikalingus pokyčius.
Kiti siekiai, be abejo, yra susiję su vaistų prieinamumo gerinimu. 
 
- Vaistų prieinamumas – labiausiai visuomenei rūpima dalis. 
 
- Vaistų prieinamumas susideda iš daugybės komponentų, pradedant vaistų registracija, jų tiekimu, kompensavimu, rinkos priežiūra ir taip toliau. Tikiu, kad tam tikri inovatyvūs sprendimai, naujų technologijų įgalinimas, darbo organizavimo tobulinimas gali atnešti pastebimų teigiamų pokyčių. Bet...
 
- Bet..?
 
- Norėtųsi, kad didėtų valstybės biudžeto dalis, skirta tarnybai finansuoti. Tokiu atveju ne taip stokotume žmogiškųjų išteklių. Kalbant apie žmogiškuosius resursus, situacija komplikuota dar ir tuo, kad čia reikalingi kompetentingi, kartais specifinės srities specialistai bei ekspertai, kurie galėtų vertinti vaistų kokybę, efektyvumą, saugumą, farmacinę veiklą. Lietuva – maža šalis, tad mums reikalingų ekspertų nėra daug. Juos prisikalbinti ateiti dirbti pas mus ir išlaikyti – vienas didžiausių iššūkių. 
 
- Galbūt situaciją kiek lengvins ir darbų sumažins nuo sausio startuosiantis Europos Sąjungos jungtinis sveikatos technologijų vertinimas ?
 
- Jungtinis klinikinis vertinimas Europos vaistų agentūroje bus atliekamas nedelsiant po vaisto registracijos visoms ES šalims centriniu būdu registruojamiems vaistams. Jis bus diegiamas etapais iki 2030-ųjų, o prasidės nuo pažangios terapijos ir onkologinių vaistų.
Tačiau tai – tik viena vertinimo proceso dalis. Už farmakoekonominį vertinimą liks atsakingos pačios šalys, Lietuvos atveju – mūsų tarnyba. Reikia pažymėti, kad farmacinės kompanijos gali ir nenorėti teikti paraiškų šiam vertinimui.
 
- Kodėl?
 
- Farmacijos kompanijos, įvertinusios galimas vertes ir pelną, renkasi šalis, į kurių rinkas ateiti. O Lietuvos rinka labai maža. Tokia realybė. Žiūrint iš paciento pusės, gal tai skamba liūdnai ir neteisingai, tačiau taip yra: esame nekonkurencinga, nepatraukli ligonių skaičiumi ir galima nauda rinka. Tad ir naujų vaistų sulaukiame rečiau nei kitos Vakarų Europos šalys.
 
- Kaip apibendrintumėte pirmuosius pustrečio mėnesio tarnyboje?
 
- Per juos susipažinau su kolektyvu, vidaus tvarkomis, galimais iššūkiais, lūkesčiais. Vyksta šalies valdžios pasikeitimas, tad dėliojamas penkerių metų kadencijos vaizdas galimai pasipildys. 
Bet kokiu atveju, jis bus grįstas bendradarbiavimo principais – tiek tarpinstituciniais, tiek viešojo ir privataus sektoriaus, o saugūs, efektyvūs, kokybiški vaistai ir jų prieinamumas pacientams yra ir liks svarbiausiu mūsų tikslu.  

---

 
Dosjė
Dovilė Marcinkė Kauno medicinos universitete yra įgijusi farmacijos krypties magistro kvalifikacinį laipsnį. Po studijų dirbo vaistinėse, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje vaistų registracijos skyriuje, vėliau kaupė patirtį dirbdama farmacijos bendrovėse vaistų registracijos ir saugumo valdymo srityse.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!