Vilniaus senamiestyje, Pilies gatvėje, jau 23 metus veikusi žmonių su negalia rankdarbių parduotuvė netrukus gali užverti duris. Nedidelė, tačiau simbolinė erdvė buvo daugiau nei prekybos vieta – ji tapo matomumo, darbo ir orumo vieta žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia.
 
Čia prekiavo ne tik vilniečiai su negalia – rankdarbius siųsdavo žmonės iš visos Lietuvos, todėl parduotuvė turėjo nacionalinę reikšmę. Daugeliui tai buvo viena iš nedaugelio galimybių pristatyti savo kūrybą plačiajai visuomenei.
 
Dabar planuojama parduotuvę uždaryti, o jos vietoje įkurti socialinę kavinę-arbatinę. Sprendimas sukėlė diskusijų ne tik negalios organizacijose, bet ir plačiau – ar tai reali įtrauktis, ar ilgametės socialinės iniciatyvos pabaiga?
 
Savivaldybė: modelis – nešiuolaikiškas
 
Parduotuvė Pilies gatvėje veikė konsignacijos principu ir daugelį metų buvo viena iš nedaugelio nuolatinių vietų sostinės centre, kur žmonės su negalia galėjo ne tik eksponuoti, bet ir parduoti savo darbus. Tiesioginis bendravimas su klientais tapo svarbia įtraukties dalimi, padėjusia laužyti stereotipus.
 
Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė, kad dabartinis veiklos modelis nebeatitinka šiandienos tikslų. Pasak savivaldybės atstovų, jis ilgą laiką nebuvo modernizuotas: nebuvo pakankamai stiprinama komunikacija, rinkodara bei santykiai tarp gamintojų ir pirkėjų, todėl pirminis tikslas – stigmos mažinimas – nebuvo iki galo pasiektas.
 
„Šių pokyčių tikslas – sudaryti sąlygas, kad asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia būtų įgalinti, aktyviai dalyvautų bendruomenės veiklose ir visapusiškai įsitrauktų į visuomenės gyvenimą“, – „Lietuvos sveikatai“ teigė Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistas Irmantas Kuzas.
 
Parduotuvės veiklą planuojama perleisti biudžetinei įstaigai – dienos centrui „Šviesa“, turinčiam patirties realizuojant žmonių su negalia pagamintus gaminius bei telkiant nevyriausybines organizacijas. Kartu su prekyba ketinama įkurti socialinę arbatinę: dienos centras jau ne vienerius metus renka ir džiovina vaistažoles, todėl lankytojams būtų siūloma arbata su skanėstais, pagamintais žmonių su negalia. Savivaldybė tikisi, kad toks modelis padės ugdyti darbo įgūdžius ir stiprinti socialinę įtrauktį.
 
Ministrė: sprendimas socialiai nejautrus
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sprendimą vertina itin kritiškai.
 
„Suvenyrų parduotuvė Vilniaus senamiestyje veikė beveik 23 metus ir tapo svarbia erdve žmonėms su negalia – ne tik dirbti, bet ir būti matomiems visuomenėje“, – pabrėžia J.Zailskienė. Pasak ministrės, tai buvo viena iš nedaugelio vietų prestižinėje sostinės dalyje, kur žmonės su negalia dirbo, tiesiogiai bendraudami su klientais. „Rankdarbius šiai parduotuvei tiekia bendruomenės nariai iš visos Lietuvos. Tai labai svarbu stereotipų griovimui“, – sako ji.
 
Ministrę ypač papiktino tai, kad ministerija apie planuojamą uždarymą nebuvo informuota. „Apie tai sužinojome ne iš savivaldybės, o iš Asmenų su negalia draugijos atstovų, kurie mane informavo neseniai vykusio susitikimo metu“, – teigia J.Zailskienė.
 

„Panašu, kad tai – politinis sprendimas, grindžiamas kalbomis apie efektyvų turto valdymą. Tačiau socialinė politika negali būti matuojama vien skaičiais“, – įsitikinusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Pasak jos, ilgalaikės bendruomeninės iniciatyvos turi būti vertinamos per socialinį, o ne tik finansinį poveikį.

 
Dialogas po rezonanso
 
Negalios organizacijos akcentuoja ne tik patį sprendimą, bet ir jo priėmimo būdą: dialogo trūko, o žmonės su negalia nebuvo pakankamai įtraukti į procesą.
 
Lietuvos asmenų su negalia draugijos prezidentas Ignas Mačiukas, pokalbyje su „Lietuvos sveikata“ teigė esantis labai nusiminęs. Pasak jo, žmonėms su negalia ir taip sunku – jie dažnai patiria atskirtį, o tokie sprendimai jų padėtį dar labiau blogina.
 
„Mes rašėme raštus ir informavome ministeriją bei savivaldybę apie susidariusią situaciją. Prieš kelias dienas savivaldybė su mumis susisiekė ir atsiprašė, kad iki šiol nebuvo tinkamos komunikacijos tarp mūsų. Taip pat buvo patikinta, jog galutinis sprendimas dar nėra priimtas“, – sako I.Mačiukas.
 
Jo teigimu, savivaldybės atstovai tikino, kad žmonės su negalia neturėtų nukentėti, tačiau realybėje šis sprendimas gali atimti iš jų paskutinę viltį. „Neįgaliesiems rasti darbą yra itin sudėtinga – net ir sveiki žmonės šiandien susiduria su sunkumais ieškodami darbo“, – pabrėžia jis.
 
Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad vasario viduryje planuojamas pasitarimas su žmonėms su negalia atstovaujančių organizacijų atstovais. Tačiau daliai bendruomenės kyla klausimas, kodėl toks dialogas prasideda tik po kilusio rezonanso – ir ar jis dar gali ką nors pakeisti.

---

 
Darbo rinkos realybė

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pabrėžia, kad nors situacija darbo rinkoje pamažu gerėja, realybė žmonėms su negalia išlieka sudėtinga.
 
Didžiausi iššūkiai – ribotas pritaikytų darbo vietų skaičius, nepakankamas lankstumas ir regioniniai skirtumai. Darbo paieška dažnai užtrunka ilgiau, o galimybės apsiriboja siauru profesijų spektru. Dėl to dalis žmonių su negalia priversti rinktis darbą, neatitinkantį jų kvalifikacijos, arba apskritai pasitraukti iš aktyvios darbo paieškos.
 
Profesinė reabilitacija, subsidijuojamas įdarbinimas, darbo vietų pritaikymas ir darbo asistento pagalba – tai pagrindinės priemonės, padedančios integruotis į darbo rinką.
 
2026 m. sausio 1 d. buvo registruota apie 12 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia – tai 7,5 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų. 2025 m. darbą pradėjo 5,4 tūkst. žmonių su negalia.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!