Padidėjusio krūvio nesureikšmino
L.T. (pavardė redakcijai žinoma) jau keletą mėnesių kovoja, kad būtų pripažinta šių metų gegužės 31 dieną nepelnytai atleista ir nukentėjusi nuo psichologinio smurto buvusioje darbovietėje – Migracijos departamente. Apie 500 darbuotojų turinčioje įstaigoje moteris trejus metus buvo atsakinga už vidinę ir išorinę komunikaciją, o dirbti ją pasikvietė departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
 
Keturiolikos metų darbo patirtį valstybės tarnyboje sukaupusi moteris neturėjo nusižengimų, nuobaudų, o prieš mėnesį iki atleidimo jos veiklą įvertinus labai gerai, buvo gerokai kilstelėtas pareiginės algos koeficientas. L.T. pasakoja, kad problemos prasidėjo nesutikus išplauti taurių, iš kurių kovo 8-ąją departamento vadovybė gėrė šampaną (šito įrodyti L.T. iki šiol nepavyko, nes nuotraukoje užfiksuotos taurės su skysčio likučiu, kaip pati teigia, nekvepia).
 
Tiesa, moteris mini, kad pokyčiai profesinėje veikloje prasidėjo, kai ją perkėlė į gretimą kabinetą prie direktorės, kuriame anksčiau dirbo pareigas palikusi administratorė-referentė. Be tiesioginio darbo L.T. teko ir papildomų funkcijų. „Tačiau jų nesireikšminau, kai kurios man net pravertė tiesioginiame darbe“, – sakė pašnekovė.
 
Nesutiko išplauti taurių
Kaip teigia L.T., jos tolerancijos ribos buvo viršytos Kovo 8-ąją: „Nuotaika buvo šventiška, suėjo visi su tulpėmis, sveikino direktorę... Išgirdau džiūgaujant, kad ji „stato“ šampaną. Netrukus pasigirdo ir taurių skambesys. Kadangi turėjo vykti nuotolinis susitikimas su teritorinių skyrių vadovais, taures, jų buvo dešimt, visi sustatė mano kabinete ant stalo, kur buvo laikomi dokumentai, ir sugrįžo posėdžiauti į direktorės kabinetą.“
 
Po susitikimo vedėjai išėjo, o taurės liko. Moteris sako buvusi priblokšta tokio vadovų elgesio – svetimame kabinete palikti naudotus indus, tačiau tikėjosi, kad laisvesniu metu juos pasiims ir išsiplaus. Kitą dieną atėjusi į darbą jas teberado. „Dairydamiesi direktorės buvo užsukę keli skyrių vedėjai ir matė paliktas taures. Vienos vedėjos paklausiau, kodėl jie sunešė taures į mano kabinetą? Ji atsakė, kad taip liepusi direktorė. Likau sukrėsta direktorės elgesiu – kokį ženklą ji duoda skyriaus vedėjams? Su jais bendrauju, kai reikia informacijos, o vadovė jiems siunčia žinią, kad esu niekas, valytoja“, – pasakojo L.T.
 
Į darbą atėjusi direktorė pamatė taures ir pasakė, kad jas išplautų, bet pašnekovė sakė negalvojanti to daryti, nes tai – ne jos pareiga. Šis L.T. pasikalbėjimas su direktore buvo paskutinis. Po pusvalandžio ji apstulbo gavusi elektroninį laišką iš Aptarnavimo skyriaus, įsikūrusio Kėdainiuose, vedėjos, kuriame prašoma nurodyti komunikacijai skirto pašto prisijungimo vardą, slaptažodį bei informuoti apie einamus darbus, kad galėtų juos perimti. Tądien, iškart po pietų, paskambino ir jos skyriaus vedėja, paprašiusi atiduoti darbinį mobilųjį telefoną bei informavo, kad L.T. pareigybė bus naikinama.
 
Moteriai, jau prasidėjus šiai istorijai, kirbėjo negeras jausmas, tad ji nufotografavo taures, o įvykiams įsisiūbavus ir toliau rinko įrodymus dėl patiriamo spaudimo. „Vėliau direktorės pavaduotoja pasiūlė kitas pareigas Pilietybės skyriuje su tuo pačiu algos koeficientu. Tai buvo visiškai nauja sritis, kurioje neturėjau patirties, todėl nesinorėjo sutikti“, – sako specialistė, prieš tai dešimtmetį dirbusi komunikacijoje migracijos srityje, anksčiau aštuonerius metus – žurnaliste policijos leidiniuose.
 
VDI skundą atmetė
L.T. parašė skundą VDI, tačiau inspekcija atsisakė jį nagrinėti, paaiškinusi, kad tai – ne jų kompetencija, ir pasiūlė kreiptis į administracinį teismą. „Rankas nuleidau visiškai. VDI atsakyme pateikė nuorodą, kur galiu paskaityti apie psichologinį smurtą. Ją atsidariusi perskaičiau, kad tokio smurto atveju turiu kreiptis į VDI. Na, ne be reikalo žmonės skundžiasi valstybės tarnautojų veikla“, – piktinosi moteris, dėl darbe patirto psichologinio smurto kreipusi ir į Darbo ginčų komisiją. Ji sakė jau anksčiau patyrusi vadovų nesiskaitymą, kai, jos neatsiklausus primetė pagal funkcijas nederantį papildomą darbą su neteisėtų migrantų bylomis.
 
„Neplanavau viršvalandžių, skubėjau užduotis įvykdyti darbo metu, tačiau tiesiogines – komunikacijos darbuotojo – funkcijas neretai tekdavo atlikti po darbo, namuose. Juk, ištikus neteisėtos migracijos krizei, darbų padaugėjo ir man: tema domėjosi ne tik Lietuvos žiniasklaidos atstovai, bet ir užsienio žurnalistai. Žinoma, guodė už papildomą darbą gautas priedas, bet jis buvo išmokėtas tik už vieną mėnesį. Už antrąjį, itin intensyvaus darbo mėnesį, priedo nesulaukiau. Apie tai, kaip ir kad papildomo darbo daugiau nedarysiu, pranešiau visiems atsakingiems asmenims. Tai buvo pirmasis mano protestas, galbūt net turėjęs įtakos vėlesniems mano santykiams su vadovais ir minėtu įvykiu su taurėmis“, – pasakojo L.T.
 
Teisinę pagalbą moteriai teikia profesinė sąjunga, kuri patarė kreiptis ir į Etikos komisiją. Po skundo ši Migracijos departamentui pateikė rekomendacijų sąrašą dėl mobingo prevencijos įstaigoje. „Girdėjau, kad direktorė tikrai ėmė tvarkytis, pasikeitė jos elgesys. Dėl to jaučiuosi geriau – yra bent koks pokytis. Vis dėlto darbo neturiu, o likus keleriems metams iki pensijos suprantu, kad vargu ar būsiu įdarbinta, todėl džiaugčiausi, jei teismas pripažins Migracijos departamentą prieš mane naudotą psichologinį smurtą, pasibaigusį mano atleidimu, kuris yra neišvengiamas įstaigai nusprendus panaikinti mano turėtą pareigybę. Jei teismas man būtų palankus, tikėtina, atsirastų galimybė grįžti į darbą. Tiesa, nelabai to įsivaizduoju, matau, kad išorine komunikacija rūpinasi naujas žmogus, kuo, tiesą sakant, stebiuosi, nes mano pareigybė yra panaikinta kaip nereikalinga. Vis dėlto laukčiau nors kokio teigiamo pokyčio mano patirtoje psichologinio smurto istorijoje“, – vylėsi L.T., kurios byla nuo liepos pradžios yra teisme, tačiau dar nepradėta nagrinėti.

---

 
Komentarai
Migracijos departamentas
Migracijos departamentas yra dėkingas poniai L.T. už jos darbą departamente. Vertiname kiekvieną darbuotoją ir stengiamės suteikti galimybes tobulėti.
Ponios L.T. funkcijos apėmė ne tik vidinės ir išorinės Migracijos departamento komunikacijos užtikrinimą, bet ir įvairių susitikimų, direktorės darbotvarkės ir komunikavimo su interesantais organizavimą, kas atitinka įstaigos ir direktoriaus referento funkcijas. Pažymime, kad prieš L.T. pradedant darbą Migracijos departamente tiesioginio pokalbio su Migracijos departamento direktore metu ji informavo L. T., kad į funkcijas įeis ir direktorės svečių pasitikimas, išlydėjimas, kavos virimas, gėlių laistymas ir pan., į ką L.T. atsakė, kad tai nėra problema. L.T. žinojo, kad ji turės atlikti ne tik vidinės ir išorinės komunikacijos funkcijas, bet tuo pačiu ir direktorės referentės funkcijas, dėl ko neprieštaravo ir sutiko eiti siūlomas pareigas.
 
Nuo 2021 m. vasarą prasidėjusios krizės nuolat augo aktualios ir savalaikės išorinės komunikacijos poreikis, paklausimai teikti komentarus televizijos ir radijo laidoms. Pažymėtina, kad p. L.T. atsisakydavo radijo ar televizijos laidose Migracijos departamento vardu atsakinėti į klausimus, dėl ko komentarus turėjo teikti kiti Migracijos departamento tarnautojai, nors tai yra tiesioginė ieškovės kaip už išorės komunikaciją atsakingos tarnautojos funkcija.
 
Taip pat prasidėjus kariniams veiksmams Ukrainoje ženkliai padidėjo komunikacijos anglų kalba poreikis. Migracijos departamente priimtas sprendimas, kad už komunikaciją atsakingas darbuotojas turi mokėti anglų kalbą bent B2 lygiu. Deja, p. L.T. jos nemokėjo (darbovietė suteikė visas galimybes jos mokytis, tačiau nesulaukėme L.T. suinteresuotumo).
 
Jos pareigybė buvo panaikinta, įsteigiant dvi naujas, labiau Migracijos departamento dabartinius poreikius atitinkančias pareigybes ir taip sustiprinant išaugusį išorinės komunikacijos poreikį: 1 pareigybė - asmuo, atsakingas už išorės komunikaciją (su anglų kalbos, vadovavimo patirties reikalavimu) ir 1 direktorės referentės pareigybė.
 
Pažymime, kad 2021 m. vasarą prasidėjus masiniam užsieniečių antplūdžiui į Lietuvą ir išaugus poreikiui Migracijos departamente įrengti papildomas darbo vietas visi Migracijos departamento vadovaujamas pareigas užimantys tarnautojai atlaisvino savo kabinetus ir persikraustė pas kolegas. Atsižvelgiant į tai, p L. T. buvo pasiūlyta darbo vieta erdviausiame tuo metu buvusiame kabinete. Vėliau, pasitaikius pirmai progai, jai buvo pasiūlyta persikelti į dar patogesnę darbo vietą.
 
2021 m. prasidėjus masiniam užsieniečių antplūdžiui, ženkliai padidėjo viso Migracijos departamento darbo krūviai. Atitinkamai, ir p. L. T. laikinai buvo paskirtos naujos užduotys, kurių ji anksčiau nėra atlikinėjusi, bet buvo sumažintos kitų jos atliekamų darbų apimtys. Šią aplinkybę patvirtino ir pati L.T., teigdama, kad niekada nedirbdavo viršvalandžių. Papildomai pažymime, kad p. L.T. atsisakius atlikti papildomas užduotis, jos nebebuvo skiriamos. Priemokos Migracijos departamento darbuotojams yra skiriamos esant galimybei, iš sutaupytų darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
 
Atitinkamai, 2022 m. kovo pradžioje p. L. T. buvo informuota apie jos pareigybės panaikinimą. Nusprendus, kad minima pareigybė bus naikinama, administruojama bendrinė komunikacijos elektroninė pašto dėžutė ir telefonas buvo perduoti kitiems asmenims, valdantiems visą Migracijos departamento gaunamos ir siunčiamos informacijos srautą skirtą žiniasklaidai. Tuo pačiu p. L. T. buvo skiriami kitokio pobūdžio darbai, o už 2022 m. kovo mėn. jai buvo skirta 30 proc. priemoka. Atkreipiame dėmesį, kad panaikinus pareigybę p. L. T. buvo pasiūlyta dirbti kitose pareigose, atitinkančiose jos kvalifikaciją, toje pačioje darbo vietoje (tuo pačiu adresu), tomis pačiomis sąlygomis, tačiau ji atsisakė.
 
Etikos komisijos rekomendacijos buvo parašytos ne dėl L. T skundo, bet įvertinus netrukus įsigaliojusius Darbo kodekso pakeitimus, kuriuose nustatomos papildomos pareigos darbdaviams.
 
Netiesa, kad p. L.T. psichologinį spaudimą ir smurtą Migracijos departamente patyrė iš direktorės. L.T. apie, jos teigimu, patiriamą mobingą pirmą kartą užsiminė tik tada, kai buvo informuota apie jos pareigybės naikinimą. Tai ji išsakė ne Migracijos departamento vadovybei ar personalo darbuotojams, o pateikusi skundą Valstybinei darbo inspekcijai. Vėliau p. L.T. kreipėsi į VRM darbuotojų tarnybinės etikos komisiją. Komisija jos skundą atmetė. Po to p. L.T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
 
Šiuo metu už išorinę komunikaciją 0,5 etato dirba atsakingas asmuo atitinkantis aukščiau minėtas kompetencijas.

---

Tarp kitko
2021 metais Darbo inspekcijoje išnagrinėti 118 skundai ir pranešimai dėl psichologinio smurto darbe, iš jų visiškai ar iš dalies pasitvirtino 46. Per pirmąjį šių metų pusmetį išnagrinėti 93 skundai, iš kurių 17 pasitvirtino (ar iš dalies pasitvirtino). Pernai nutrauktas tyrimas buvo 7 atvejais, šiemet – 14. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!