15 tūkstančių trūkumų
Antibranduolinėje kampanijoje Baltarusijoje dalyvavęs branduolinis fizikas Andrejus Ožarovskis tvirtina, kad 2021 m. ekspertai iš kibernetinių partizanų gavo dokumentus, iš kurių matyti, jog pirmąjį Astravo AE bloką, statytą rusijos koncerno „Rosatom“, Baltarusijos valdžia priėmė su galybe trūkumų. Nei Baltarusijos valdžia, nei „Rosatom“ atstovai šios informacijos nekomentavo.
 
„Sąraše yra daugiau nei 15 tūkst. trūkumų, rastų 2021 m. rugsėjo mėn., nors pirmasis blokas buvo pradėtas eksploatuoti birželį. Pažeidimai susiję su turbina ir generatoriumi, – kalba A.Ožarovskis. – Tai paaiškina, kodėl 2021 m. buvo tiek prastovų, nors valdžia teigė, kad tai planinė profilaktinė priežiūra, tačiau ji paprastai trunka du mėnesius. Energetikos ministerija žadėjo susitvarkyti per 80 dienų, bet galiausiai toji „profilaktinė patikra“, o iš tiesų bandymas ištaisyti bent jau kritines klaidas, užsitęsė net pusmetį“.
 
Pirmasis Astravo AE energijos blokas buvo atjungtas nuo tinklo pernai balandį. Iš pradžių planuota jį paleisti liepos mėnesį, tačiau to neįvyko. Rugpjūtį Energetikos ministerija paskelbė apie remonto darbų pabaigą ir prieš paleidimą vykdomų darbų pradžią, o vėliau – reaktoriaus elektrinės galios padidinimą ir bloko prijungimą prie tinklo. Nepaisant to, maitinimo blokas prie jo buvo prijungtas tik lapkričio 9 d.
 
Neturėjo būti pradėta eksploatuoti
A.Ožarovskis neslepia nuomonės, kad turėdama tiek trūkumų atominė elektrinė išvis neturėjo teisės būti pradėta eksploatuoti: „Prisiminkime, kaip buvo paleistas pirmasis energijos blokas: ne dėl to, kad buvo tam techniškai parengtas, o dėl politinių priežasčių – 2020 m. lapkričio 7 d. dalyvaujant Aleksandrui Lukašenkai sugedo transformatoriai, išjungtas maitinimo blokas...
 
Statybos metu reaktoriaus indas – 300 tonų sverianti betono konstrukcija – buvo numestas iš keturių metrų aukščio ir tik kur kas vėliau, didžiuliam visuomenės spaudimui sukilus, buvo pakeistas“, – vardija jis. Pakaitinį indą gabenęs transportas geležinkelio stotyje atsitrenkė į betoninę koloną. Nepaisant to, jis vis dėlto buvo įdiegtas. Anot branduolinės fizikos eksperto, per pirmuosius veiklos metus elektrinė nuo tinklo buvo atjungta net aštuonis kartus, o ilgiausia prastova truko 84 dienas: „Plėtotojas per bandomosios veiklos laikotarpį turėjo pašalinti visus trūkumus. Bet, matyt, Baltarusijos valdžios institucijos negalėjo to reikalauti ir pasirašė akto priėmimą su „Rosatom“ padaliniu“, – daro prielaidą A.Ožarovskis.
 
Pasmerktas žlugti nuo pat pradžių
Kita galima priežastis, kodėl Astravo AE šitaip dažnai stoviniuoja, – greičiausiai ekonominė. Ekspertai apie tai valdžią įspėjo dar prieš statybas. „Baltarusija jaučiasi gerai ir be šios elektrinės, tokio didžiulio objekto, skirto mažai ekonomikai, paleidimas yra neprotingas. Tai – ekonominė avantiūra. Reikėjo atsisakyti statybų, kaip kadaise Rusija atsisakė atominės elektrinės Kaliningrado srityje, kai tapo aišku, jog tai tiesiog nepelninga“, – prisimena A.Ožarovskis.
 
O štai ekonomistas Jaroslavas Romančiukas tiesiai šviesiai rėžia, kad Astravo AE projektas pasmerktas žlugti. „2000-ųjų pradžioje, kai ekonomika sparčiai augo, rusijos ir Baltarusijos lobistai šią idėją primetė Lukašenkai, o jis ją džiaugsmingai pasigavo“, – aiškina ekonomistas. Anot jo, kaimyninės šalys, karts nuo karto pabendraudamos su Baltarusija, iškart pasakė energijos iš Astravo AE nepirksiančios. „O jau šiandien, kai Baltarusija tapo šalimi bendraagresore kare su Ukraina, ji yra įvedama į tikrų tikriausią ekonominę blokadą“.
 
Anot J.Romančiuko, rusijos rinkos taip pat neverta imti domėn – ten gausu savos energijos. Tačiau net ir Baltarusijos vidaus rinkoje kainos nesumažėjo. „Matome, kad net turėdamos tokį energijos perteklių šalyje, nei įmonės, nei piliečiai nepradėjo už ją mokėti pigiau. Priešingai, elektros energijos kaina padidėjo. „Rosatom“ yra rusijos valstybinės korporacijos „Gazprom“, esančios po sankcijomis, dukterinė bendrovė. Situacija su jėgaine Baltarusijai tapo tikra aklaviete, Lukašenka gali tik atidėti paskolos mokėjimą“, – nubrėžia perspektyvas ekonomistas.
 
Paleido ir antrąjį bloką
Nuo pat komercinės eksploatacijos pradžios Astravo AE, ekspertų skaičiavimais, beveik 55 proc. laiko neveikė. Per dvejus tokio „darbo“ metus ji pagamino tik kiek daugiau nei pusę vieneriems metams planuotos elektros energijos. Tuo pat metu Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius atkreipė dėmesį, kad 2021 metų spalį pirmasis Astravo AE blokas kasdien pagamino iki 25 proc. visos Baltarusijoje pagaminamos elektros energijos ir tai, anot jo, leidžia Minskui sutaupyti išlaidų dujoms.
 
Antrasis 1,1 GW galios Astravo AE blokas, kovo 29 d. „Enerdata“ pranešimu, jau pasiekė pirmąjį kritinį lygį po to, kai „Rosatom“ 2021 m. rugpjūtį pradėjo funkcinius bandymus, ir bus pradėtas eksploatuoti iki 2023 m. spalio mėn. Planuojama, kad Astravo AE turėtų kasmet pagaminti apie 18,5 mlrd. kWh elektros energijos – tai turėtų patenkinti apie 40 proc. šalies vidaus poreikio.
 
Sauga: senos problemos, nauji iššūkiai
1-ojo Astravo AE bloko paleidimo patirtis rodo, kad ir rusijos rangovas, ir Baltarusijos užsakovas sau leidžia bloke atlikti statybos, remonto ir derinimo darbus po fizinio ir net galios reaktoriaus paleidimo. Tai sukuria papildomus pavojus saugai, nes šie darbai yra susiję su radiacine rizika: juk ir kuras, ir reaktoriaus indas jau yra apšvitinti.
 
Įvairūs šaltiniai, įskaitant gamyklos darbuotojus, minėjo pasikartojančias 1-ojo bloko aušinimo sistemos problemas, kurios išliko ir po jo paleidimo. 2022 m. vasarą nepriklausoma Baltarusijos žiniasklaida pranešė apie galimą incidentą stotyje, dėl kurio galėjo būti apšvitinti darbuotojai. Baltarusijos energetikos ministerija šią informaciją pavadino „melagiena“.
 
Šios ir kitos statybos proceso ypatybės neleidžia teigti, kad tiek 1-ojo, tiek 2-ojo bloko reaktoriuose nėra neišspręstų problemų ir rimtų saugumo spragų. Ši padėtis sulaukia didelio tarptautinio dėmesio rusijos karo prieš Ukrainą,
Černobylio ir Zaporožės atominių elektrinių apšaudymo ir užgrobimo kontekste. 2020 m. Minsko politinė krizė ir vėlesnės represijos tik didina situacijos įtampą, nes sąlygos elektrinėje tapo dar uždaresnės ir dar mažiau skaidrios nepriklausomiems ekspertams ir stebėtojams.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!