Naudingas žingsnis
Daugeliui gerai žinoma ir ne kartą girdėta frazė – šalyje gydymo įstaigų tinklą reikia optimizuoti. Bet kaip tai padaryti neuždarant nė vienos gydymo įstaigos? Kaip padaryti, kad rajone gyvenantys žmonės gautų prieinamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas? Juk visi nori likti savarankiški. O kur dar kalbos, kad jei maža ligoninė prisijungs prie didelės, jai praktiškai amen... sunyks. Ar tikrai? Respublikinė Klaipėdos ligoninė jau ne vienerius metus dirba panašiu principu: turi tris filialus bei kelis atskirus padalinius. Jų vadovai tikina, jog toks žingsnis jiems išėjo į naudą ir finansiškai, ir akivaizdi nauda pacientams, mes jiems užtikrinamos kokybiškos ir savalaikės sveikatos priežiūros paslaugos.

---

Ligoninės filialai
Psichiatrijos filialas
Skuodo filialas
Tuberkuliozės filialas

---

Ligoninės padaliniai
Konsultacinė poliklinika, H. Manto g. 49
Konsultacinė poliklinika, Taikos pr. 103
Hemodializių skyrius
Ligoninės ambulatorinių konsultacijų padalinys
Dienos chirurgijos centras

---

 
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo vadovė Ramunė Berenienė prieš šešiolika metų pati pasiprašė, kad juos prijungtų prie didelės ligoninės. „Priešingu atveju, turbūt būtume pirma ligoninė, kuri yra toliausiai nuo visų centrų ir su užkaltais langais. Šiandien galiu pasakyti, jog sprendimas tapti didelės įstaigos filialu buvo geriausias. Ligoninė optimizuota ir teikia visas reikiamas paslaugas. Atvyksta konsultuoti įvairių sričių gydytojai. Žinoma, gyventojai norėtų, kad jie vietoje dirbtų kasdiena, bet reikia būti realistais“, - sako R.Berenienė.

Pasiteiravus, o jei dabar atsirastų galimybė vėl tapti savarankiška ligonine, ar sutiktų? Gydytoja šypsosi, kitąmet Skuodo ligoninei sukaks 70 metų, šiandien ji puikiai veikia, išlaikė gana platų paslaugų spektrą, kolegų iš vadinamosios motininės ligoninės dėka. „Keisti nieko nenorėčiau, jaučiamės saugūs, pacientai gauna reikalingas paslaugas, užtikriname skubią pagalbą, nes visą parą veikia reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Pas mus rajone vyrauja vyresnio amžiaus žmonės. Kad nebūtų gaištamas brangus laikas, įvykus insultui Klaipėdos ligoninės kolegų dėka trombolizės, atliekamos Skuode. Po to pacientas saugiai pervežamas į klasterinį centrą. Bendradarbiaujame, dirbame efektyviai, bet su mažiausiomis sąnaudomis, o svarbiausia, kad galime skuodiškiams užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Žinoma, prieš žengiant tokį žingsnį buvo visokių kalbų, laimei, jos nepasitvirtino. Todėl ir kitus kolegas, atsidūrusius sudėtingoje situacijoje, paraginčiau gerai pagalvoti, kas geriau - ekonomiškai nenaudingas savarankiškumas ar užtikrintos savalaikės sveikatos priežiūros paslaugos pacientams“, - patirtimi dalinasi R.Berenienė.


 
Pliusai pacientams
Prieš vienuolika metų Respublikinės Klaipėdos ligoninės filialu tapo ir Psichiatrijos ligoninė, klaipėdiečiams geriau pažįstama Bangų gatvės pavadinimu. „Dirbame drauge ir per šį laiką ligoninė pasikeitė neatpažįstamai. Už devynis milijonus eurų įgyvendinti šeši investiciniai projektai. Ženkliai pasikeitė gydymo sąlygos pacientams, darbo sąlygos personalui. Žodžiu, padarėme didelį kokybinį šuolį. Tiesa, yra ir dar vienas pliusas, prisidedantis prie stigmatizacijos mažinimo“, - sako Psichiatrijos filialo vadovas Algirdas Narinkevičius.
 

„Anksčiau buvome psichiatrijos ligoninė, dabar esame Respublikinės Klaipėdos ligoninės filialas. Pacientams lengviau, jie sako gydausi respublikinėje ligoninėje. Ne taip jautriai reaguoja. Juk, pripažinkim, daugelį dar gąsdina pavadinimas – psichiatrijos ligoninė“, - pastebi Psichiatrijos filialo vadovas Algirdas Narinkevičius.

RKL Dienos chirurgijos centras, beje, vienintelis Lietuvoje, kuris yra nutolęs nuo ligoninės, įkurtas prieš penkerius metus. Čia įrengtos trys modernios operacinės, pooperacinė intensyvaus stebėjimo palata, komfortiškos palatos. Erdvūs gydytojų konsultacijų ir apžiūrų kabinetai aprūpinti modernia įranga.
 

„Vienas didžiausių pliusų pacientams, kad jie atvažiuoja planinės dienos chirurgijos paslaugos. Nelaukia eilėje su skubiai pagalbai atvežtais pacientais. Dėl to sumažėja eilės, gerokai trumpesnė tampa pati paciento paguldymo procedūra, hospitalizacijos trukmė, pacientas ligoninėje praleidžia mažiau laiko. Darbas vyksta operatyviai. Po atliktų operacijų dauguma pacientų, prabėgus kelioms valandoms, jau gali važiuoti namo. Tai, kad esame nutolę nuo ligoninės, o pacientų srautas yra mažesnis, pavyksta išvengti hospitalinių infekcijų. Pacientai mus vertina puikiai ir dažnu atveju klausia, ar tik ne į privačią kliniką papuolė“, - privalumus vardina centro vadovė Svaja Kundrotienė.

Dienos chirurgijos centre operuoja ir konsultuoja akių ligų gydytojai, akušeriai ginekologai, anesteziologai reanimatologai, chirurgai, ortopedai traumatologai, urologai, veido burnos žandikaulių chirurgai. Tiesa, nuo pernai centras išsiplėtė ir įkūrė Puodžių kliniką, kur pacientus konsultuoja gydytojai alergologai klinikiniai imunologai, echoskopuotojai ir endokrinologai. „Per metus atliekame apie keturis tūkstančius operacijų, bei daugiau nei dvidešimt tūkstančių ambulatorinių konsultacijų“, - sako S.Kundrotienė.
 
Užtikrina ir brangius tyrimus

RKL Tuberkuliozės filialui vadovaujanti Romualda Gylienė tikina, jog būti diaugiaprofilinės ligoninės filialu - vieni pliusai: „Tuberkuliozė - liga, kurios sukėlėjas gali paliesti kiekvieną organą. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, todėl pirmiausia pakenkiami plaučiai. Bet gali būti ir inkstų, ir kaulų ir širdies, ir ginekologinė tuberkuliozė. Kaip sakoma, ši liga nepaliečia tik dantų, nagų ir plaukų. Tiksliai diagnozei ir gydymui mums labai svarbu turėti galimybę dirbti tiek su kardiologu, tiek su neurologu ar nefrologu.“

 
„Tarkim, pernai susidūrėme su meningitine tuberkulioze. Taip pat konsultavome dializuojamą pacientę, kuriai tik bendradarbiaujant keliems skirtingų sričių gydytojams buvo nustatyta kaulų, inkstų, plaučių tuberkuliozė - generalizuota tuberkuliozės forma, kurios lėtas progresavimas turėjo įtakos išsivystyti ir inkstų nepakankamumui. Tuberkuliozė - lėtinė ir ypač klastinga liga“, - sako R.Gylienė.
Filialų vadovai tikina, jog priklausymas daugiaprofilinei ligoninei užtikrina, kad brangūs tyrimai, tokie kaip kompiuterinis tomografas ar magnetinis rezonansas jų pacientams bus atliktas. „Būdami savarankiška įstaiga vargu ar galėtume leisti įsigyti tokią įrangą. Be to, brangių tyrimų įkainis priklauso nuo to, kiek tyrimų atlieki. Jei daug, tuomet jis mažėja, tad nė viena įstaiga nenori pacientų iš šalies, kad tik nesumažėtų įkainis. Dar vienas svarbus momentas - gydytojų pulmonologų pritraukimas. Jauni specialistai nenori dirbti tik tuberkuliozės ligoninėje, nes čia gydymas lėtas ir ilgas. Jie nori daugiau iššūkių, todėl puikus sprendimas, kad jie dirba centrinėje ligoninėje, bet pagal rotaciją pasidarbuoja ir pas mus“, - gerais sprendimais dalinasi R.Gylienė.
A.Narinkevičius abejoja, kad pasiekti tokį kokybinį paslaugų teikimo šuolį, būnant savarankiška įstaiga, jiems vargu ar būtų pavyktų. „Kaip dar vieną svarbų pliusą įvardinčiau pagerėjusį bendradarbiavimą su skirtingų sričių gydytojais specialistais. Turime pacientų, kurie serga gretutinėmis somatinėmis ligomis, juos reikia ištirti, įvertinti būklę.
 


Tokiu atveju pagalbos galime kreiptis į kolegas, turime galimybę atlikti platų spektrą klinikinių, biochemijos, mikrobiologijos ir kitu laboratorinius tyrimus, jei reikalingas kompiuterinio tomografo ar magnetinio rezonanso tyrimas – jokių problemų. Bendradarbiaujame plačiai, pacientus konsultuoja terapeutai, neurologai, neurochirurgai, kardiologai, reanimatologai, radiologai. Nekyla sunkumų, jei mūsų pacientą reikia perkelti, tarkim, į somatinį skyrių. Procesas vyksta sklandžiai, be trikdžių, operatyviai. Sprendimas tapti filialu ženkliai pagerino gydymo kokybę. O ir finansiškai daug efektyviau, kai bendrai organizuojamos maitinimo, buhalterijos paslaugos“, - vardina A.Narinkevičius.
O kaip dėl savarankiškumo? Ilgametis vadovas šypsosi: „Jaučiuosi gana savarankiškas, žinoma, įgyvendinant projektus nustatomi prioritetai, kartais tenka luktelėti tikslų pasiekimo. Tačiau čia jau filialo vadovo užduotis įtikinti kolegas, kodėl vienas ar kitas dalykas svarbus, kuo jis bus naudingas ir kitiems filialams.“

---

Interviu
Darius Steponkus, ne vienerius metus vadovavęs Šilutės ligoninei, dabar stojo už Respublikinės Klaipėdos ligoninės vairo. „Per pirmą kolektyvo susirinkimą sveikatos sektoriaus situaciją palyginau su NBA ir pažadėjau, kad ligoninės komandą vesiu taip, idant nuskintume NBA žiedus. Kolektyvas šią mano mintį priėmė rimtai“, - šypsosi D.Steponkus. Naujasis ligoninės vadovas turi idėjų ne tik, kaip stiprinti teikiamas paslaugas, bet ir kaip optimizuoti gydymo įstaigų tinklą.

- Netylant kalboms apie gydymo įstaigų tinklo optimizavimą, sakote, jog Respublikinės Klaipėdos ligoninės patirtis, kai Skuodo ligoninė tapo filialu, yra geras pavyzdys, kaip tai padaryti. Tad kokių paslaugų labiausiai reikia rajonų gyventojams?
- Visų pirma gydytojų specialistų konsultacijos. Manau, kad skuodiškiai įvertina tai, jog keturiasdešimt specialistų iš Respublikinės Klaipėdos ligoninės atvyksta konsultuoti. Tai turbūt vienintelis rajonas, kuris turi tokį platų specialistų pasirinkimą vietoje.
Antras būtinas dalykas – skubi pagalba. Skuodas ir šiuo atveju kaip tokio dydžio ligoninė turi pranašumą – visą parą veikiantį reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Daugiau to niekur nėra. Jei reikalinga skubi pagalba, sudėtinga operacija, pacientas iš karto pervežamas į Klaipėdą. Tokiais atvejais realiai veikia vadinamasis žaliasis koridorius. Jo įgyvendinimas kitur stringa ne vienerius metus.
Trečia būtina paslauga – slauga. Skuodas yra vienas atokiausių rajonų, kur dominuoja vyresnio amžiaus žmonės. Todėl šių paslaugų poreikis didelis. Turime gražų pavyzdį, kaip viename pastate, teikdamos slaugos paslaugas, bendradarbiauja net trys institucijos. Pirmame aukšte įkurtas Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo Slaugos skyrius. Antrame veikia Pirminio sveikatos priežiūros centro Slaugos skyrius, o trečiame įsikūręs bažnyčios bendruomenei priklausantis slaugos skyrius. Šalia veikia ir Socialinių paslaugų centras. Taigi, susidaro konglomeratas, kur teikiamos reikalingos paslaugos.

- Tačiau, kiti jūsų kolegos sakytų, jog susikoncentravus tik į kelias paslaugas gydymo įstaigos taptų nepatrauklios pacientams.
- Kartais noras išlikti savarankiškam išsaugant kuo platesnį paslaugų spektrą nuveda prie keistų sprendimų. Pavyzdžiui, savivaldybės išlaiko akušerijos skyrius, kur gimdymų tebūna septyniasdešimt per metus. Tai nesaugu pacientų atžvilgiu. Juk muzikantas turi kasdien groti, kad išlaikytų savo įgūdžius. Gydytojas taip pat turi dirbti kasdien. Priešingu atveju, kvalifikacija krenta. Vadovaudamas Šilutės ligoninei turėjau atsisakyti gimdymų skyriaus. Jaučiausi, kaip kad man kas ranką būtų nukirtęs. Bet privalėjome tai padaryti dėl pacientų saugumo bei paslaugos sąnaudų. Pasaulis šiandien juda visai kita linkme. Europos gydytojų vadovų kongrese Belgijoje, kuriame dalyvavau, buvo daug kalbama gydymo įstaigų tinklo, paslaugų koncentravimo bei jų pasiskirstymo klausimais. Turime tai aiškiai suprasti.

- Panašu, jog turite sumanymą, tiksliau, sprendimą, kaip išlaikyti aukštos kvalifikacijos paslaugas rajonuose bei užtikrinti jų prieinamumą pacientams? 
- Įstaigos turi bendradarbiauti ir dirbti tinkluose. Taip pasiskirstytų ir specialistai. Tenka skaityti spaudoje, girdžiu ir iš jaunų medikų, kurie sako, jog jiems patinka dirbti rajonuose. Tačiau, mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir teikiamų paslaugų apimtys, tarkim, operacijų. Jaunam specialistui, kuris nori išlaikyti savo kvalifikaciją ir tobulėti, mokytis ko nors naujo tampa sunku. Todėl darbas tinkle, mano nuomone, yra puiki išeitis. Tuomet visi specialistai, jei nori, gali dirbti mažoje ligoninėje, bet kartu savaitę per mėnesį dirbti centrinėje ligoninėje. Gali būti ir atvirkščias variantas. Tokių pavyzdžių ne kartą mačiau užsienio ligoninėse. Žinoma, gydytojai nėra verčiami taip dirbti. Vykstant į atokesnius regionus kitose šalyse mokami priedai, pas mus taip pat. Daugelis gydytojų taip važinėja, tokią praktiką taiko ir privatūs centrai. Kodėl šiuo modeliu nepasinaudoti ir viešajam sektoriui? Dirbdama pagal tokį principą rajono ligoninė turi galimybę išlaikyti gana platų paslaugų spektrą.
Manau mūsų visų tikslas, kad paslaugos būtų arti paciento. Šiandien žmonės ne be pagrindo piktinasi, kad tenka laukti eilėse norint gauti paslaugą. Todėl noriu pakviesti Kretingos, Šilalės, Gargždų, Šilutės, Plungės ir kitas regiono ligonines sėsti prie bendro stalo, tartis ir bendradarbiauti.

- Ne kartą esu girdėjusi, jog Klaipėdos universitetinės ligoninės arkliukas - neurochirurgija ir onkologija, Klaipėdos jūrininkų – širdies ligos, o kuo išsiskiria jūsų vadovaujama gydymo įstaiga?
- Prieš dvidešimt šešerius metus ši ligoninė buvo centrinė gydymo įstaiga, kur koncentravosi sudėtingi atvejai iš rajonų. Per tuos du dešimtmečius ligoninė šiek tiek prarado savo identitetą. Tai tikrai puiki įstaiga ir mano tikslas, kad ji taptų centrine koordinuojančia įstaiga regione. Jokiais būdais neketiname kėsintis į kolegų darbą Klaipėdos ligoninėse. Turime gana stiprių sričių, pavyzdžiui, traumatologija, pulmonologija, radiologija, ginekologija ar urologija. Šias sritis stiprinsime, sieksime bendradarbiavimo su regioninėmis ligoninėmis. Tai ir bus mūsų išskirtinumas arba, kitaip sakant, vyšnia ant torto.

- Kaip šiandien jaučiatės trečią mėnesį vadovaudamas naujai gydymo įstaigai? Ar nesigailite palikęs Šilutę?
- Puikiai, nors žinoma buvo baimių. Esu pastovus žmogus, bet nesigailiu ir net kolegas paraginčiau žengti tokį žingsnį. Juk, kaip sakoma, dažniausiai gyvenime gailiesi to, ko nepadarei. Man tai pažįstama ligoninė: prieš dvidešimt ketverius metus rugpjūčio pirmąją pradėjau čia savo, kaip gydytojo, karjerą. Tą pačią dieną grįžau, tik jau ne kaip gydytojas, o kaip vadovas. Patirtis nauja, apimtys didesnės, bet patys vadybos ir vadovavimo principai panašūs.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!