Neturi kur leistis
Didžiosios Vilniaus ir Kauno universitetinės ligoninės virkauja, jog neturi kur nusileisti donorinius organus gabenantys sraigtasparniai. Šiuo metu Vilniuje sraigtasparniai leidžiasi Santariškių transporto žiede, Kaune – į netoliese klinikų esančios mokyklos stadioną, o naktį, jeigu nėra automobilių, į stovėjimo aikštelę prie pat Kauno klinikų.
Kaip informuojama, Santariškių klinikos yra nusimačiusios vietą sraigtasparnių nusileidimo aikštelei įrengti. O Kauno klinikos 2015 metais parengė techninį projektą ir gavo statybą leidžiančius dokumentus sraigtasparnių aikštelei įrengti.
 
Savo ruožtu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A.Širinskienė pateikė intriguojančios informacijos, kuri posėdyje dalyvavusį Santariškių klinikų direktorių plėtrai Justiną Ivašką išmušė iš vėžių.
„Kur pernai gegužės mėnesį leidosi sraigtasparnis, kuris - žiniasklaidoje aprašyta –nutūpė naujoje aikštelėje?“, - kolegas nustebino A.Širinskienė, garsiai pacituodama straipsnio dalį, kurioje darbuotojai kalba apie „ką tik įrengtą naują aikštelę“.
 
Išasfaltavo automobilių aikštelę?
Santariškių klinikų direktorius plėtrai J.Ivaška bandė paaiškinti, kad aviatoriai leidosi šalia Santariškių klinikų. „Konkrečiai naujoje aikštelėje - tai lauko aikštelės statusą turinčioje vietoje. Tai yra iš Kelių direkcijos lėšų įrengta asfalto danga Santariškių klinikų teritorijoje. Tačiau, kai mes paprašėme, kad būtų įteisinta ši vieta kaip stabili ir juridiškai tvarkinga bei saugi aviatoriams, buvo pasakyta, kad ji gali įgyti tik lauko aikštelės statusą - kaip laikinas avarinis variantas, - esamą situaciją komitete dėstė Santariškių klinikų direktorius plėtrai. - Tai yra automobilių manevravimo aikštelė, priklausanti nuosavybės teise valstybei. Todėl buvo finansuota iš Kelių direkcijos lėšų. Tuo atveju transporto ten nebuvo ir avariniu būdu joje galėjo nusileisti sraigtasparnis.“
 
Tačiau A.Širinskienei užkliuvo nežinia kur „pasimetę“ pinigai, kurie, remiantis jos turimais šaltiniais, buvo panaudoti būtent sraigtasparnio aikštelei įrengti.
„Vadinasi, už milijoną septynis šimtus tūkstančių jūs nieko nestatėte, negirdėjote ir neatsimenate? Man kyla klausimų. Bijau, kad mes paskelbsime visuotinę paiešką ir pasikviesime kai kurias tarnybas“, - piktinosi A.Širinskienė. Komiteto pirmininkė nepanoro įvardyti tikslaus šaltinio, kuriame nurodyta konkreti pinigų suma, skirta aikštelei įrengti. Tepasakė: „Niekas nepateikė jokios informacijos, tad aš moku „guglinti“ ir susiradau tą ataskaitą oficialiuose valstybės tinklapiuose.“
„Su navigacijos įranga tikrai jokių aikštelių Santariškių 2 adresu nėra“, - vos girdimai kalbėjo J.Ivaška.
 
Akis bado lėšų skirtumas
Komiteto narei Astai Kubilienei kilo dar daugiau klausimų: kokie yra finansavimo šaltiniai ir kaip tos lėšos buvo apskaičiuojamos? Ar jas skaičiuojant dalyvavo ekspertai?
„Jeigu vėlgi žiūrėsime į žiniasklaidos pateiktus duomenis, matome, kad prie Baltojo tilto aikštelė buvo įrengta už keturiasdešimt tris tūkstančius eurų. Aišku, ten nėra apšvietimo ir visa kita. Bet jeigu skaitysime Kauno pasisakymą. Jie projektą pasidarė, jei neklystu, už du šimtus penkiasdešimt tūkstančių eurų. Man įdomu, kaip yra apskaičiuojamos tos lėšos, nes yra labai didelis skirtumas“, - stebėjosi A.Kubilienė.
„Milijonas septyni šimtai eurų - didelė suma. Iš jūsų atsakymų suprantu, kad tai yra mašinų stovėjimo aikštelė“, - stebėjosi komiteto narė Irena Degutienė. J.Ivaška patvirtino, kad sraigtasparnis iš tikrųjų leidosi į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau, paklaustas, už kokią sumą ši buvo įrengta, atsakyti negalėjo.
 
„Mano žinioje tikrai nėra kitų sutarčių, susijusių su sraigtasparnių aikštelės įrengimu. Viena sutartis, kaip aš ir sakiau, valstybės turtui – automobilių manevravimo aikštelei pastatyti. Lėšos skirtos iš Kelių direkcijos, nes tai yra susiję su automobilių transportu. Manau, kad buvo padaryta komunikacijos klaida. Gydytojai ir kitas ligoninės personalas žino faktą, kad nusileido sraigtasparnis, bet jie tikrai nesigilina, kokiomis juridinėmis aplinkybėmis tai nutiko. Antra sutartis, kuri yra iš ligoninės lėšų, kaip aš minėjau, šešioliktųjų metų, nes ligoninė tikrai nesulaukė iš visų institucijų jokio finansavimo“, - sake J.Ivaška.
 
Santariškės „ne prie ko“
Buvo pasiūlyta kreiptis į specialiąsias tarnybas, kad šios pasidomėtų, negi tokia didžiulė suma buvo skirta asfalto dangai išlieti.
„Kolegos, man atrodo, kad čia Santariškės ne prie ko. Tiesiog jie paprašė Kelių direkcijos pinigų padėti išasfaltuoti aikštelę. Tuo metu taip buvo pavadinta malūnsparnio nusileidimo vieta. Bet ji, kaip sakė, neatitiko standartų. Pirmininkė visiškai teisi, kad reikia pasižiūrėti, ar už tokią sumą realiai tie darbai atlikti. Santariškės čia ne prie ko“, - į diskusiją įsitraukė komiteto narys Antanas Matulas.
 
„Aš tikrai Santariškėmis džiaugiuosi ir dėkoju, kad oro uosto nepastatėte ar dar kažko“, - kolegos žodžius replikavo A.Širinskienė.
Savo ruožtu A.Kubilienė atkreipė sveikatos apsaugos viceministrės Gintarės Šakalytės dėmesį, kad greičiausiai Sveikatos apsaugos ministerija, o galbūt ir kelios, turėtų koordinuoti šį klausimą, kad nebūtų savivalės, o sraigtasparnių nusileidimo aikštelės vienąkart būtų pastatytos.

---

 
Replika
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis: 

- Dabar jūs kalbate apie aikšteles. Pavyzdžiui, Austrijoje, Šveicarijoje sraigtasparnis nusileido tiesiai ant ligoninės stogų. Kur jūs čia matote problemą? Kauno klinikose irgi ne per seniausiai buvau – tai lygių stogų turite gyvą velnią.