Balaganui – taškas
 
Pristatome naująjį Seimo Sveikatos reikalų komitetą: Andrius Busila, Saulius Čaplinskas, Rimas Jonas Jankūnas, Orinta Leiputė, Liudas Mažylis, Jevgenijus Šuklinas, Lina Šukytė-Korsakė, Linas Urmanavičius ir Remigijus Žemaitaitis.
 
„Į Sveikatos reikalų komitetą ateinu atgal dėl kvotos, nes iš mūsų daugiau čia niekas nenori ateiti dirbti. Sunkus tas komitetas. Dabar čia visi nauji ateina“, – nustebęs kalbėjo partijos „Nemuno Aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Anot jo, į komiteto pirmininko postą partija deleguos sveikatos sritį Klaipėdoje kuravusią medikę Liną Šukytę-Korsakę.
 
„Esu iš medicinos srities – be abejo, norisi dirbti ten, ką suprantu geriausiai. Neturint patirties eiti dirbti į kitą komitetą yra nesuderinama. Kitu atveju man dar tiktų dirbti Švietimo ir sporto reikalų komitete, taip pat nesvetimos aplinkosaugos temos“, – prisistatė į komiteto pirmininko postą deleguojama buvusi Klaipėdos miesto savivaldybės vicemerė L.Šukytė-Korsakė.
 
„Tai – svarbios atsakomybės. Ne bet kas ir ne bet kur gali ateiti dirbti. Pažiūrėkite, kur šiandien yra sveikatos apsaugos sistema. Kas žmogui yra svarbiausia? Popieriukų kilnojimas ar sveikata? Sveikata – neįkainuojama ir nepamatuojama. Kažkaip ją visi numetę į šoną, o kai tik yra bėda, neturime, kur kreiptis pasigydyti. Pagaliau turi būti padėtas taškas šitam balaganui“, – ryžtą imtis darbo rodė „Nemuno aušros“ atstovė, pridūrusi, kad, jos nuomone, ir ministras reikalingas iš sveikatos reikalų srities.
 
Pirmiausias darbas, kurį, anot politikės, reikia padaryti, – atlikti auditą ir įvertinti realią sveikatos sistemos situaciją.
 
Paklausta, kas ją sieja su bendrapavardžiu buvusiu sveikatos apsaugos ministru Raimondu Šukiu, atsidūrusiu Teisės ir teisėtvarkos komitete, L.Šukytė-Korsakė tikina, kad tiesiog sutampa pavardės. „Abu sutarėme pajuokauti ir sakyti, kad Raimundas Šukys – mano dėdė“, – juokavo būsimoji komiteto pirmininkė.
 
Pavaduotojas – iš socialdemokratų rato
 
„Būtų nelogiška tiek atidirbus sveikatos srityje, turint tiek žinių, įvairios patirties ir kompetencijų eiti į kokį nors žemės ūkį ar dar kur nors. Visos sritys svarbios, bet kiekvienas turėtų dirbti savo maksimalios kompetencijos rėmuose. Tikiuosi būti Sveikatos reikalų komitete“, – kiek anksčiau L.S. sakė komiteto naujokų sąraše atsidūręs profesorius Saulius Čaplinskas.
 
Tiesa, nors pastarojo pavardė ilgus metus atidirbus sveikatos apsaugos sistemos sektoriuje buvo linksniuota ir tarp sveikatos apsaugos ministrų, jam patikėtos kuruoti Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pareigos. Taip pat jis atsidūrė Europos reikalų komiteto sudėtyje.
 
Nuo Socialdemokratų partijos deleguojamas komiteto pirmininko pavaduotojas – visuomenės sveikatos atstovas Andrius Busila. Jo kraityje – 16 metų vadovavimo Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui patirtis.
 
„Vis dar pagrindinis dėmesys yra skiriamas asmens sveikatos priežiūrai, o visuomenės sveikata yra tarsi podukra, – kad komitete sieks stiprinti visuomenės sveikatos biurų veiklą, sako A.Busila. – Bandysime ta linkme dirbti. Nors biurai dirba pagal savo galimybes, jiems galėtų būti skiriamas didesnis finansavimas.“
 
Tęs pradėtus darbus
 
Seimo Sveikatos reikalų komitete praėjusią kadenciją dirbusi socialdemokratė Orinta Leiputė irgi akcentuoja prevencijos svarbą.
 
„Vienas prioritetų – prevencinės programos. Ieškosime daugiau būdų, kaip jomis naudotis. Dabar širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvauja tik apie 40 procentų žmonių, kuriems ji priklauso. Onkologinių ligų prevencinėse programose dalyvauja tik apie 30 procentų. Grįšime diskutuoti dėl privataus ir viešojo sektoriaus darnos, kad nebūtų per daug naudojamasi viešaisiais finansais. Manau, dar diskutuosime ir ties paskutiniais projektais, kurie taip ir liko kaboti – pavyzdžiui, kad gydymo įstaigos, nesudariusios sutarčių su ligonių kasomis, turėtų galimybę rašyti kompensuojamuosius vaistus bei siuntimus. Taip pat svarstysime eilių mažinimo klausimus“, – numatomus darbus vardino socialdemokratė.
 
Paklausta, kaip vertina komiteto sudėtį atėjus dirbti septyniems naujokams, senbuvė sakė, jog teigiamai. Mat prie komandos dar galimai prisijungs sveikatos klausimuose pasikausčiusi konservatorė Jurgita Sejonienė, kol kas stovinti ant Seimo slenksčio. Liudui Mažyliui svarstant išvykti į Europarlamentą, J.Sejonienė – pirmoji sąraše į laivą. 
 
„Tikrai bus ką veikti komitete. Juolab kad po praėjusios kadencijos turiu nebaigtų darbų. Tikėjausi, kad paskutiniame Seimo posėdyje bus patvirtinti pakeitimai, kurie leistų įstaigoms, neturinčioms sutarties su ligonių kasa, siųsti pacientus į viešąsias gydymo įstaigas ir išrašyti receptus kompensuojamiesiems vaistams. Deja... Pakeisti šią situaciją bus vienas mano prioritetų. Taip pat laukia darbas su draudimu parduoti tabako gaminius asmenims iki dvidešimt vienerių metų amžiaus. Šis projektas atitinka tiek lokalias, tiek europines priešvėžines politines iniciatyvas. Jis yra logiškas, be to, dera su prezidento siūlymu dėl baudų didinimo. Tikėtina, kad prie socialdemokratų daugumos pavyktų priimti ir civilinės sąjungos įstatymą“, – L.S. apie numatomus darbus pasakojo į komitetą patekti realią viltį turinti J.Sejonienė.
 
Anot O.Leiputės, naujokai – „valstiečių“ atstovas, LSMU docentas Rimas Jonas Jankūnas, liberalas buvęs Visagino savivaldybės tarybos narys, kanojininkas Jevgenijus Šuklinas, demokratas buvęs Druskininkų savivaldybės vicemeras Linas Urmanavičius – nauja viltis sveikatos sektoriui.
 
„Parengus Vyriausybės programą, manau, daug dalykų peržiūrėsime naujai ir ieškosime geriausių sprendimų. Niekur nedings ir ekspertai, pacientų bei medikų organizacijos, kurie bus puikūs konsultantai priimant sprendimus“, – žadėjo parlamentarė.

---

 
Sveikatos sistemos atstovai – kitame amplua
Sveikatos apsaugos ministro duonos ragavęs socialdemokratas Juozas Olekas, irgi kalbėjo norinti dirbti Sveikatos reikalų komitete, tačiau atsidūrė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudėtyje. Be to, jam atiteko ir Seimo pirmininko pavaduotojo postas.
 
Nepatenkintas Klaipėdos universiteto ligoninės padėtimi Sveikatos reikalų komitete realizuoti save taip pat ketino ir buvęs uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. „Dar būdamas Klaipėdos meras sakiau, kad vykdyti tokias reformas nenumačius pasekmių, finansinio plano, kitokio rezultato ir negalėjo būti. Klaipėdos sveikatos sistema dabar įstumta į duobę, iš kurios reikia ją traukti“, – kiek anksčiau kalbėjo V.Grubliauskas, vis dėlto tapęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariu.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!