Iš koridoriaus – į modernų skyrių
 
„Šiandien – džiugi ir prasminga diena. Taip kuriama įstaigų, kolektyvų istorija. Nauja vieta – nauji įkvėpimai, nauji tikslai“, – Endoskopijų skyriaus atidarymo proga kolektyvą sveikino LSMU Kauno ligoninės vadovė profesorė Diana Žaliaduonytė.
 

LSMU Kauno ligoninės vadovė profesorė Diana Žaliaduonytė pabrėžė, kad, medicinos įstaigai evoliucionuojant, kiekvienas pokytis matuojamas ne sienomis ar įranga, o nauda pacientui: „Atsimenu pirminę idėją: buvo mąstoma, kaip užtikrinti patogesnes ir paprastesnes endoskopines paslaugas pacientams. Apskritai medicinoje visas paslaugas stengiamasi koncentruoti aplink pacientą – kad jis jaustųsi komfortiškai ir saugiai. Naujajame skyriuje mums pavyko tai įgyvendinti. Čia teikiamos konsultacijos, atliekami tyrimai, netgi siūloma išskirtinė galimybė po anestezijos pabusti specialioje palatoje. Taigi, idėja virto realybe.“

 
„Nuotaika – ypatinga. Grįžta prisiminimai, kaip visi čia atsidūrėme, – su jauduliu kalbėjo Endoskopijų skyriaus vadovas Mindaugas Gajauskas. – Mūsų istorija – išties spalvinga, kupina metamorfozių. Viename kabinete prieš beveik trisdešimt metų prof. dr. Kęstučio Adamonio dėka „gimė“ Endoskopijų skyrius. Dirbome tokioje kryžkelėje pirmame aukšte tarp Reanimacijos ir Priėmimo skyrių. Atrodė, kitaip ir būti negali. O dabar turime naują, didelį skyrių, gausų būrį gydytojų ir personalo darbuotojų.“
 
Ligoninės vadovė ir skyriaus vadovas už idėjas ir jų įgyvendinimą dėkojo Konsultacinės medicinos centro vadovei Elžbietai Trapenskei, direktoriaus slaugai pavaduotojai Erikai Jasukaitienei ir kitiems, vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie naujojo projekto.
 
„Be E.Trapenskės užsidegimo, idėjų, įkvėpimo – nuo medicininių veiksmų iki struktūrinių sprendimų – čia nieko nebūtų, – sakė M.Gajauskas. – Ačiū už geresnes darbo ir pacientų priėmimo sąlygas.“
 
„Istoriškai ši vieta buvo Vaikų skyrius. Paslaugų vaikams poreikio nebeliko, įvyko reorganizacija ir prieš penkerius metus skyrius išsikėlė. Tad patalpos laukė naujo šeimininko. Ačiū E.Jasukaitienei, kuriai kilo idėja čia įrengti tuomet nepatogioje lokacijoje įsikūrusį Endoskopijų skyrių“, – dėkojo ligoninės vadovė.
 

„Man visada kirbėjo mintis, kad Endoskopijų skyrių reikia perkelti į kitą vietą, – pripažino direktoriaus slaugai pavaduotoja Erika Jasukaitienė. – Visi žinome, kad endoskopiniai tyrimai ne patys maloniausi, o pacientams jų tekdavo laukti ligoninės „magistralėje“, kur visi vaikšto ir viską mato. Dabar turime atskirą, jaukų, šviesų skyrių. Čia pacientai gali jaustis saugiau, ramiau ir turėti daugiau privatumo.“

 
Ligoninės administraciją ir skyriaus darbuotojus pasveikinti atvyko Kauno medicinos įstaigų atstovai, pabrėžę tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą ir bendrą siekį gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę mieste. „Džiaugiamės jūsų sėkme, – kalbėjo Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša. – Jums pasiekus savo tikslus, mes pasiekiame savuosius. Juk svarbiausia yra Kauno miesto pacientų gerovė ir sveikata.“
 
Komfortas pacientui ir medikams
 
Su skyriaus infrastruktūra atidarymo šventės dalyvius supažindino projekto vedančiąja jėga vadinama E.Trapenskė.
 

„Iš viso Endoskopijų skyriuje turime keturis kabinetus, aprūpintus naujausia endoskopine įranga. Erdviausias kabinetas skirtas endoskopiniams tyrimams su anestezija – kolonoskopijoms bei gastroskopijoms, kadangi čia intensyviausiai verda gyvenimas: vienu metu šioje patalpoje dirba mažiausiai keturių specialistų komanda, tad patalpos turi būti erdvios, ergonomiškos ir patogios“, – pasakoja Konsultacinės medicinos centro vadovė Elžbieta Trapenskė.

 
„Komandoje darbuojasi gastroenterologai-endoskopuotojai, anesteziologai, slaugytojai, pagalbinis personalas – kiekvienas komandos sraigtelis žino savo funkcijas, geba greitai reaguoti skirtingais procedūros etapais. Endoskopija – ypatingo preciziškumo reikalaujanti sritis: kolonoskopijos metu dirbame su organu, kurio sienelės storis – du milimetrai, tad čia itin svarbus tiek endoskopuotojo patyrimas, tiek komandos susiklausymas“, – pasakojo Konsultacinės medicinos centro vadovė.
 
Kiti du kabinetai skirti gastroskopiniams bei bronchologiniams tyrimams. Pastaruosius atlieka gydytojai pulmonologai. Ketvirtas endoskopijų kabinetas įkurdintas logistiškai patogiausioje vietoje – šalia Skubiosios pagalbos ir Reanimacijos skyrių. Tokiu būdu, įvykus skubiai situacijai, pavyzdžiui, prasidėjus kraujavimui iš virškinamojo trakto, sutaupoma daug brangaus laiko.
 
„Visuomet svajojome turėti skyrių, kuriame į ambulatorinę konsultaciją atvykę pacientai galėtų gauti visas gastroenterologines paslaugas, neišvykdami iš skyriaus. Galime džiaugtis, kad tokį skyrių sukūrėme: nuo šiol atvykusiems pas gastroenterologą pacientams jau pirmosios konsultacijos metu gali būti atliekami gastroskopijos, vidaus organų echoskopijos tyrimai, netolimoje ateityje planuojame įdiegti ir kepenų elastografijos (standumo) tyrimus, siekiant nustatyti kepenų fibrozės laipsnį“, – pasakojo E.Trapenskė.
 
Priešais endoskopijos kabinetus įkurdinta plovimo-dezinfekcijos patalpa, kur ruošiami ir dezinfekuojami endoskopai.
 
Ypatingas skyriaus pasididžiavimas – erdvios, šviesios ir paciento privatumą užtikrinančios poanestetinės palatos.
 
„Turime dvi tokias palatas ir iš viso keturias lovas, kuriose pacientai po procedūros su anestezija stebimi ne mažiau kaip valandą, kol visiškai prabunda. Procedūrą atlikęs gydytojas įvertina paciento būklę, jam pilnai prabudus, aptaria tyrimo rezultatus, tolesnę gydymo eigą, skiria rekomendacijas, esant reikalui, išrašo reikalingus vaistus. Toks modelis, kai pacientas ne transportuojamas į kitą skyrių, o stebimas tame pačiame skyriuje, sukuria daugiau komforto ir saugumo – pacientas yra prižiūrimas to paties gydytojo, kuris atliko procedūrą, žino visą jos eigą, ko galima tikėtis“, – kalbėjo E.Trapenskė.
 
„Mums svarbiausia paciento saugumas. Iškart po procedūros, kuriai atlikti pacientui buvo taikoma anestezija, paleisti žmogų namo – pavojinga. Namo išleidžiame tik visiškai budrius ir laimingus pacientus“, – pridūrė E.Jasukaitienė.
 
Anot direktoriaus slaugai pavaduotojos, ši naujovė naudinga ne tik pacientams, bet ir skyriaus darbuotojams. „Tai suteikia galimybę tobulėti, atsiskleisti ir savo kompetencijas pademonstruoti slaugytojams: skyriuje jie ne tik atlieka techninį tyrimą, bet ir prižiūri pacientą prieš procedūrą bei po jos.“


 
Naujausios technologijos diagnostikai
 
Endoskopijų skyriaus darbuotojai didžiuojasi naujausia įranga su dirbtinio intelekto funkcijomis „Olympus Evis X1“.
 

„Skyrius pasipildė dviem naujomis sistemomis „Olympus Evis X1“. Jos turi hemostazės vaizdavimo funkciją, kuri pagelbsti kraujavimo metu, padeda fokusuotis specialistui ir lokalizuoti židinį, išryškina stambesnes kraujagysles“, – technologijos privalumus išsamiai pristatė gastroenterologė ir endoskopuotoja Neringa Staikūnienė.

 
„Viena vertus, tai yra malonus priedas endoskopuotojams, iš kitos pusės – saugiklis, neleidžiantis nepastebėti net mažiausio – milimetro ar dviejų – polipo ar kito gleivinės pažeidimo, – pritarė E.Trapenskė. – Integruota dirbtinio intelekto funkcija padeda, kai pakitimai yra endoskopuotojo regėjimo lauko šonuose arba neiškilūs, neišsiskiriantys iš gleivinės. Sistema iškart atkreipia dėmesį į tą vietą.“
 
„Dirbtinis intelektas ypač padeda jauniems specialistams, – pridūrė N.Staikūnienė. – Žinoma, net ir patyrusiems, įgudusią akį turintiems medikams didesnis komfortas dirbti su tokia aparatūra. Sistema padeda lengviau aptikti plokščius, mažai iškilusius polipus. Sistema turi tekstūros ir spalvos vaizdavimo funkciją, kuri padeda išryškinti subtilias gleivinės detales. Kraujagyslių vaizdavimas padeda charakterizuoti polipus.“
 
Anot medikės, naujųjų sistemų pagalba specialistai lengviau nuspėja polipo histologiją. „Ją išduoda kraujagyslių išsidėstymas. Stebėdami galime įvertinti, ar tai aukšto ar žemo rizikos laipsnio pokyčiai, kiek pacientas turi laiko, kaip gydyti“, – komentavo gastroenterologė.
 
Sėkmingas pirmasis mėnuo
 
Skyriaus atidarymo šventėje pristatyti ir pirmojo darbo mėnesio rezultatai. „Įgyvendinome daugiau nei šimtą procentų to, ką buvome užsibrėžę“, – rezultatais džiaugėsi Konsultacinės medicinos centro vadovė, o žinia buvo sutikta audringomis kolektyvo, administracijos ir svečių ovacijomis.
 
Rezultatus sekti padeda Endoskopijų skyriuje, kaip ir visoje LSMU Kauno ligoninėje, įdiegta LEAN vadybos sistema. ,,Ligoninėje puikiai adaptuota sistema ASAICHI, tad dar prieš pradėdami naujojo skyriaus veiklą, išsikėlėme sau tiek kiekybinius, tiek kokybinius tikslus. Kasdien ir kas savaitę monitoruojame, kaip sekasi šiuos tikslus įgyvendinti, kurių paslaugų poreikis didesnis, sprendžiame, ar turime rezervo plėsti paslaugas. Taip pat stebime patį registracijos procesą: ar pacientai atvyksta su atliktais rekomenduotais tyrimais, ar turime proceso neatitikčių, neatvykstančių pacientų. Stengiamės aktyviai valdyti šiuos procesus, nepalikti savieigai. Pirmąjį darbo mėnesį kėlėme sau tikslą teikti ne mažiau kaip dešimt dienos stacionaro paslaugų su anestezija per dieną. Džiaugiamės, kad šį užsibrėžtą tikslą įgyvendinome ir jau pralenkėme“, – komentavo E.Trapenskė.
 
Per savaitę skyriuje atliekama net iki šimto ambulatorinių endoskopijų, o apsilankę pacientai įstaigoje teikiamas paslaugas vertina puikiai.
 
„Mums ypač svarbūs pacientų atsiliepimai. Kiekvieną savaitę sulaukiame ne mažiau dešimties gražių atsiliepimų ir tuo džiaugiamės – tai puikiausia motyvacija stengtis dar labiau“, – sakė E.Trapenskė.
 
Pašnekovė pridūrė, kad skyriuje ir toliau siekiama gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, planuojama plėsti technologinę bazę. Artimiausiuose planuose – papildoma endoskopinė įranga bei dar viena dezinfekcijos-plovimo mašina. „Šios investicijos leis mums dar efektyviau tenkinti augantį pacientų poreikį endoskopinėms procedūroms.“


 
Daugiau skrandžio problemų
 
Spartų endoskopinių tyrimų poreikio augimą iliustruoja tokiu pat tempu didėjančios eilės. „Kai tik pradėjome veikti, laukimo eilė dienos stacionaro endoskopiniams tyrimams su anestezija buvo palyginti nedidelė – iki mėnesio. Dabar matome, kad net ir didinant darbo apimtis, laukimo eilė artėja prie šešiasdešimties dienų ribos. Vadinasi, turime kelti sau dar ambicingesnius tikslus“, – aiškino E.Trapenskė.
 
Skyriaus vedėjas įžvelgia kelias augančio poreikio priežastis: „Dabar turime daug prieinamos informacijos, ir patys gastroenterologai ja dalinasi, šviečia pacientus. Gerai veikia ir prevencinės programos. Nuo 2010 metų Lietuvoje nemokamai tiriami gyventojai nuo 50 metų – atliekamas slapto kraujo išmatose tyrimas. Esant teigiamam rezultatui, skiriama kolonoskopija. Visa tai, kad užkirstume kelią vėžiui. Vieno paciento vėžio gydymas – operacijos, radioterapija, chemoterapija – gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų“, – pabrėžė M.Gajauskas.
 
Jis atkreipė dėmesį, kad pacientams, kurių artimieji – pirmosios eilės giminaičiai – turėjo virškinimo trakto naviką, derėtų pradėti tikrintis dešimčia metų anksčiau.
 
Vis daugiau pacientų, mediko teigimu, skundžiasi ir dėl skrandžio problemų. „Tokios tendencijos susijusios su įtemptu gyvenimu, mityba pusfabrikačiais, žalingais įpročiais. Tai veda prie skrandžio uždegimo, erozijų, opų. Pernelyg dažnai randame daug problemų pacientams sukeliančią Helicobacter pylori bakteriją“, – sako jis.
 
Gastroenterologė N.Staikūnienė atkreipė dėmesį į šiuolaikinio gyvenimo būdo įtaką. „Dabar daug įtampos, streso. Mūsų kabinetuose lankosi daug nerimastingų, net psichiatrine patologija sergančių, antidepresantus vartojančių pacientų. Nerimas ir stresas lemia itin aukštą sergamumą skrandžio ligomis. Dažna gastroezofaginio refliukso liga ir opaligė. Taip pat nustatome ir kepenų ligas, ypač tiems, kas vartoja daug medikamentų“, – pasakojo medikė.


 
Ne taip baisu kaip anksčiau
 
Endoskopijų skyriuje atliekami skrandžio, stemplės ir dvylikapirštės žarnos, storosios žarnos, šlapimo pūslės tyrimai. Nors daugelis pacientų procedūras endoskopu laiko vienomis nemaloniausių, medikai ramina: dabar sąlygos kur kas geresnės nei anksčiau.
 

„Tikrai yra ir nemalonesnių tyrimų, – tvirtino šešerius metus skyriuje dirbantis gastroenterologas Benas Sakalauskas. – Bėda ta, kad dalis pacientų endoskopiniam tyrimui „ruošiasi“ remdamasi nepatikima informacija: apklausia kaimynus, pažįstamus. Kažkas pasidalina siaubinga devintojo dešimtmečio patirtimi, tad žmogus išsigąsta, į mūsų kabinetą ateina nepasitikintis, įsitempęs.“

 
„Iš tiesų, anksčiau atliekant kolonoskopiją pacientams būdavo taikoma lengva sedacija midazolamu, kuris truputį apsvaigindavo, bet pacientas nemiegodavo. Skrandžio tyrimai visuomet būdavo atliekami be nejautros, – tęsė gastroenterologas. – Dabar skyriuje dirbame drauge su anesteziologais, tad yra galimybė tyrimus atlikti su pilna nejautra. Patyrę gydytojai dirba taip, kad pacientai nejaustų jokio diskomforto. Tam tikslui pritaikyta ir visa infrastruktūra – nuo pat įėjimo iki atsibudimo specialioje poanestetinėje palatoje.“
 
B.Sakalauskas atkreipė dėmesį, kad viršutinio trakto endoskopiniai tyrimai dažniausiai skiriami atsiradus dažnam pykinimui, vėmimui, nevirškinimo jausmui – ypač ūmiam, skausmui skrandžio srityje. Kolonoskopijos dažniausiai prireikia pastebėjus kraujavimą iš tiesiosios žarnos, juodos spalvos išmatas, pasikeitusį tuštinimosi pobūdį, nepaaiškinamą svorio kritimą, anemiją (ypač vyresniems nei 60 metų asmenims), nuolatinį pilvo pūtimą ar pilvo išsipūtimą. „Visgi endoskopijos tyrimas neturėtų būti pirmasis paciento pasirinkimas. Pirmiausiai reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą konsultacijos, nes simptomai gali būti lengvai išsprendžiamų sveikatos sutrikimų požymis. Kartais pakanka pakeisti mitybą, gyvenimo būdą ir sumažinti patiriamą stresą“, – akcentavo gydytojas.
 
Komandos darbas – pagrindas sėkmei
 

Endoskopijų skyriaus vadovas Mindaugas Gajauskas pabrėžė: naujos sienos svarbios, bet svarbiausia – komanda, kuri čia dirba. „Neįtikėtina, bet komandos branduolys išlikęs per dešimtmečius. Endoskopijų skyriuje iš viso dirba apie dvidešimt specialistų. Ir kiekvienas jų turi empatijos, geba rasti kompromisą bendraujant“, – kolektyvu džiaugėsi vedėjas.

 
„Visas skyriaus darbas yra sustyguotas iki smulkmenų: čia dirba gastroenterologai-konsultantai, endoskopuotojai, anesteziologai, slaugytojos, užtikrinančios paciento priežiūrą po anestezijos. Taigi pacientu rūpinamasi nuo jo pasirodymo skyriuje iki išleidžiant į namus, – teigė E.Trapenskė. – Reikalingas sklandus, tikslus, atsakingas darbas. Jis įmanomas tik tobulai veikiant visoms grandims.“
 
„Naujos patalpos tam ir skirtos – sujungti, sukurti bendrą komandinę dvasią. Kai pacientai, gydytojai ir slaugos personalas po vienu stogu – komunikacija greitesnė ir sklandesnė, paslaugos kokybiškesnės“, – kalbėjo E.Jasukaitienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!