Ramiai
 
Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė 2025 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Nors tikėtasi gan aštrių diskusijų, dokumentą santūriai sutiko tiek opozicija, tiek socialiniai partneriai. Kaip informuoja Valstybinė ligonių kasa, Sveikatos reikalų komitetas (SRK) pritarė pirminiam projekto variantui be jokių redakcijų.
 
Dėl to, kad ateinančių metų PSDF projektas sutiktas be jokio triukšmo, valdančiąją daugumą komitete atstovavusi Jurgita Sejonienė teigia šiek tiek nustebusi. „Tikėjausi iš opozicijos daugiau šurmulio. Nustebino, kad jo nebuvo. Bet jei opozicijai – būsimiems valdantiesiems – projektas tinka, aš tuo labiau neturiu ką prikišti jį rengusiai savo Vyriausybei bei ministerijai“, – rankomis skėsteli pašnekovė.
 
Reikėtų milijonų
 
Ramiai sutikti ir trys Antano Matulo vadovaujamo komiteto siūlymai 2025-2027 m. valstybės biudžeto įstatymo projektui. Jiems visi parlamentarai taip pat vienbalsiai pritarė.
 
Siūlymai skirti lopyti seniai žiojinčias sveikatos sistemos skyles, tačiau jų įgyvendinimo galimybės kelia abejonių: tokių gėrybių sveikatai dar nesugebėjo nukabinti nė viena valdžia ir įgyvendinti tam reikėtų milijonų. Turbūt pats laukiamiausias, tačiau iki šiol dar jokių politikų nepramuštas – ženklus valstybės įmokos už jos lėšomis draudžiamus asmenis didinimas.
 
Finansų ministerija pažymi, kad dėl šių pasiūlymų – įgyvendinti juos ar ne – turės apsispręsti naujoji Vyriausybė po pirmojo kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymo Seime lapkričio pabaigoje.
 
Nustebino Leiputės reakcija
 
Turint omenyje, kad naujoji valdžia už šiuos siūlymus ir jų įgyvendinimą neatsako, kaip į juos reikėtų žiūrėti? Ar nebus įgelta socialdemokratams, akcentavusiems viešųjų paslaugų stiprinimą ir sveikatos apsaugą, žinant, kad greičiausiai šiuo metu jie neturės prabangos tokiems siūlymams pritarti?
 
TS-LKD narė Jurgita Sejonienė išgirdusi klausimą nusijuokė ir atsakė, kad siūlymas buvo Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyva. „Po juo daugiau nėra ką ir pridurti. Mane nustebino ir Orinta Leiputė, kuri kaip niekur nieko sutiko, nes iš tiesų dideli pinigai... Gal įvertino, kad turi iš kur paimti?“ – svarstė J.Sejonienė.
 
O.Leiputės nuomonės išgirsti nepavyko – visą savaitę ji neatsiliepė į skambučius.
Su Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ sąrašu rinkimuose dalyvavusi Rolanda Lingienė debatuose jau buvo palietusi temą apie būtinybę didinti valstybės lėšas jos draudžiamiems asmenims, tačiau dabar komiteto siūlymų taip pat nusprendė nekomentuoti. Iš pradžių žadėjusi tai padaryti galiausiai apsigalvojo.
 
Galimybių nematė
 

„Socdemai vis prikiša, kad reikia suvienodinti valstybės draudimą su dirbančių ar mokančių savarankiškai... – sako konservatorė Jurgita Sejonienė. – Dėl to visiškai sutinku ir visi sutinka. Bet iš ko perskirstyti lėšas? Tam reikalingi gal šeši šimtai milijonų eurų, bet nėra iš kur jų paimti.“

 
Paklausta, ar būtų teikę panašų projektą, jei patys vadovautų ateinančius ketverius metus atsakė, kad tai reikia suderinti su Vyriausybe, ministru, kurie ir dėlioja biudžetus.
 
„Perskirstymą reikia sugalvoti. O dar pakeliui atsirado gynybos poreikiai, negali ir jų ignoruoti, turi skirti daugiau, švietimas irgi buvo mūsų prioritetas...“ – išlaidas vardijo pašnekovė.
 
Ji primena, kad per šią kadenciją beveik dviem milijardais išaugo PSDF. „Tai ryškus augimas, bet padidinti valstybės draudžiamų asmenų įmokas neatsirado politinės valios. Ir Finansų ministrė Skaistė, ir premjerė tai žinojo.... Na, o socialdemokratai sutiko. Tai gal turi stebuklingą maišiuką, o gal jie šiaip tokie genialūs ir ras būdą?“ – šyptelėjo J.Sejonienė.
 
Atmetė
 
„Išeinant visi gali visko prižadėti, bet realybė, žinokite, bus kita“, – buvusios valdžios pažadus komentavo A.Butkevičius. Tai, kad juos žarstė ir dabartinės koalicijos partnerė, Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė, nuleidęs negirdom.
 
„Yra daug bombų pasiūlyta, bet galutinis sprendimas yra Biudžeto ir finansų komiteto, svarstant visų kitų komitetų pateiktus pasiūlymus. Mes praėjusią savaitę vykusiame posėdyje in corpore nė vienam nepritarėme ir nusiuntėme išvadą komitetų ir Seimo narių pateiktus siūlymus svarstyti Vyriausybei“, – sakė A.Butkevičius.
 
Jau priėjo liepto galą
 
„Optimizmo jums jokio negaliu suteikt“, – sakė A.Butkevičius ir teigė, kad yra realistas ir analitikas, dėstytojas, todėl tikrai neturi prabangos užsiiminėti populizmu.
 
„Šita valdžia, jau atvirai jums galiu pasakyti, su viešųjų finansų valdymu priėjo liepto galą... Deficitas jau trijų procentų, o jie – buvusi valdžia – dar pagražino neparodydami skolos aptarnavimo išlaidų apie šimto milijonų..! Tai jei tą pridėsime, daugiau kaip trijų procentų deficitą būsime perlipę...“ – sakė dar nepradėjusio dirbti, o jau liepto galą priėjusio Seimo narys.
 
„O 2026-iesiems jie jokio indeksavimo nepaliko pagal Europos Sąjungos naująją tvarką... Tai skolinsimės pagal dabartinį buvusios daugumos pateiktą projektą daugiau kaip penkis milijardus. Pasitikslinau, dar niekada tiek nesiskolinom pajamų ir išlaidų subalansavimui“, – skundėsi A.Butkevičius.
 
Prognozės miglotos
 
Pasiklausius tokių kalbų galima suprasti, kad naujoji Vyriausybė atsiima pažadą dėl finansavimo didinimo sveikatai? „Na, nenoriu būti toks jau pesimistas. Žinote, gal turės Finansų ministerija stiprius analitikus ir ryšis nuo biurokratinio aparato sumažinti kokia dešimt procentų. Tai ir atsiranda rezervas, kur galima panaudoti sveikatos apsaugai“, – vieną galimų šaltinių įvardijo A.Butkevičius.
 
„Nes pas mus biurokratinis aparatas palyginti su EBPO valstybėmis viršija beveik dešimt procentų. Jei ten 17-18 procentų, pas mus 26-27 procentai“, – sakė pašnekovas.
 
Ar šis požiūris tinka ateinantiems metams, ar visai kadencijai? „Nenoriu būti pesimistas, gal įvyks stebuklas, ekonomika sparčiai pradės augti ir turėsime rezervo“, – galutinai nuvilti neskubėjo socialdemokratas.
 
Siūlymai
 
2025-aisiais už vieną valstybės draudžiamą asmenį iš biudžeto suplanuota atseikėti apie 704 eurus. Tai net 1998 eurais mažiau, nei kad sumoka privalomojo sveikatos draudimo įmoką dirbantis asmuo, ir 869 eurais mažiau už ją mokančio savarankiškai.
 
Pirmuoju siūlymu patariama valstybės įmokas priartinti bent prie pastarojo skaičiaus.
 
A.Matulas mano, kad surinktos didesnės lėšos padėtų įgyvendinti LNSS kolektyvinę sutartį, kuri gydymo įstaigoms kels nemažai problemų. „Skaičiai katastrofiški, – sakė SRK pirmininkas Antanas Matulas. – Ligoninės išleis net 87-92 procentų pajamų darbo užmokesčiui. Su likusiais aštuoniais procentais užtikrinti maitinimą, paslaugas bus sudėtinga.“
 
Taip pat komitetas siūlo pasirūpinti brangių būtinų medicinos prietaisų atnaujinimu gydymo įstaigose ir valstybės biudžeto asignavimus didinti iki 12,8 mln. eurų kitais metais (2026 m. – 6,3 mln., o 2027 m. – 7,6 mln. eurų).
Kaip jau skelbėme, kitąmet apie 15 mln. eurų siūloma didinti valstybės tikslines dotacijas savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms (dabar numatyta 30,5 mln. eurų).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!