- Universitetui vadovaujate nuo 2018 metų. Ar vis dar mėgaujatės pedagogo ir akademinio lyderio vaidmenimis?
 
- Pedagoginis darbas man yra visa ko pagrindas – jis man tikrai patinka. Pedagogikos ir mokslo šaknys mano šeimoje gilios – iš mokytojų šeimos kilęs, šį kelią radau natūraliai. Mačiau, kaip senelis ir mama dirbo, kokia jiems svarbi buvo ši profesija, atsidavimas mokiniams.
Gydytojai negaili savęs pacientams, pedagogai – mokiniams, studentams. Šis darbas man tikrai teikia didelį pasitenkinimą, ypač kai matau rezultatus: kai laimimi moksliniai projektai, kai studentai apgina darbus, kai daktarai apgina disertacijas.
Kaip ir chirurgo darbe – pacientą atveža greitoji su pagalbos švyturėliais, o tu jį išleidi namo sveiką. Tai yra pagrindinis rezultatas, leidžiantis suprasti, kad tavo darbas yra svarbus.
 
- Labai gražiai palyginote chirurgo ir rektoriaus darbą. Ar jūsų chirurgo praktika padeda vadovaujant universitetui?

- Taip, ši patirtis neabejotinai padeda vadovaujant, nes tai susiję su sprendimų priėmimu. Chirurgas negali delsti – sprendimą turi priimti greitai ir jis turi būti tikslus. Čia negali abejoti kaip politikas – vieną dieną vienaip, kitą dieną kitaip.
 
- Kalbant apie rektoriaus profesijos patrauklumą, į Vilniaus universiteto rektoriaus kėdę šiemet pretenduoja tik vienas kandidatas – dabartinis universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas...
 
- Prisiminkime, kad profesoriui kandidatuojant į rektoriaus pareigas pirmajai kadencijai, kandidatų buvo šeši. Kai aš ėjau pirmai kadencijai, irgi buvo šeši kandidatai.
Antroji kadencija skiriasi – potencialūs kandidatai jau supranta, kad pasiektas geras rezultatas, ir vertina savo galimybes. Jei mato, kad jų nėra, nes rektorius nuveikė daug reikšmingų darbų, konkuruoti nė nebando.
O Rimvydas Petrauskas demonstruoja aiškią lyderystę. Ir nors atlyginimas Vilniaus universitete nemažas – 14 tūkstančių eurų, pretendentai situaciją vertina realistiškai. Maža to, darbas nėra lengvas – dirbi ne tik įprastomis darbo valandomis. Daug savaitgalio renginių, sveikinimų, konferencijų.
 
- Ar dvi kadencijos – pakankamai laiko atsiskleisti?

- Viena kadencija – penkeri metai – per trumpas laikas visiškai atsiskleisti. O dešimt metų jau yra tikrai pakankamas laiko tarpas pasiekti visus rezultatus.
Dar prieš penkiolika metų kritikavau sveikatos įstaigų situaciją ir sakiau, kad reikalinga vadovų rotacija. Dirbo po keturiasdešimt metų iš eilės. O kai „užsisėdi“, jokio progreso nebėra. Teisingas buvo sprendimas ir dėl universitetų vadovų rotacijos.
 
- Jūsų vadovaujamame Klaipėdos universitete – daug naujovių. Universitetas tapo Baltijos universitetų programos nacionaliniu centru Lietuvoje.
 
- Taip, tai mums didelis įvertinimas ir didelė atsakomybė. Programos lyderis yra Upsalos universitetas – vienas stipriausių pasaulio universitetų. Programa vienija beveik 120 universitetų aplink Baltijos jūrą: Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, net Čekijoje, Slovakijoje, Ukrainoje. Mes trejus metus koordinuosime projektus Lietuvoje.
Programa apima bendrus mokslinius projektus, studentų, dėstytojų mainus, konferencijas. Mūsų universiteto mokslinė veikla tiesiogiai susijusi su Baltijos universitetų programos tikslais: darni Baltijos jūros regiono plėtra, švietimo ir mokslinių tyrimų skatinimas.
 
- Dar viena naujiena įžiebia vilties visoms sveikatos įstaigoms – kuriama išplėstinės praktikos slaugos studijų programa.
 
- Ne veltui kalbama apie slaugytojų trūkumą – problema išties didelė. Išplėstinės slaugos specialistas – tai tarpinė grandis tarp gydytojo ir slaugytojo: gali ir medikamentų receptus išrašyti, ir daug kitų gydytojo funkcijų perimti.
Be to, mokslinėje erdvėje, ypač po COVID-19, vis daugiau kalbama apie „One Health“ arba „vienos sveikatos“ sampratą. Daug dirbame šioje srityje – nuo bakterijos, viruso iki aplinkos ir žmogaus sveikatos – tai yra viena nedaloma dimensija. Tradicinis, į atskiras sritis orientuotas požiūris nebeatitinka šiandienos iššūkių.
Sukvietėme tikrai rimtą profesūrą, pasiryžusią plėtoti slaugos mokslą ir išplėsti slaugytojų kompetenciją. Studijų kokybės vertinimo centras šiuo metu vertina mūsų parengtą išplėstinės slaugos programą, kuriai vadovauja viena labiausiai slaugą išmanančių profesorių Lietuvoje Vilma Žydžiūnaitė.
Tai gali būti didelis ir reikalingas pokytis.
 
- Kokius pokyčius universitetui prognozuojate keičiantis politinei valdžiai?
 
- Politiniai pokyčiai mums nėra tiek svarbūs. Jie aktualūs tiek, kiek biudžeto skiriama mokslui.
Klaipėdos universitetas dirba beveik kaip privatus universitetas – mūsų asignavimai iš valstybės nesiekia 50 procentų. Didžiąją dalį biudžeto sudaro mokslo projektai, laivynas, užsienio studentų mokesčiai. Kiek gauni su krepšeliais, tiek gauni – kokia bebūtų valdžia, finansavimo nepakeisi.
Didesnę įtaką politiniai pokyčiai gali turėti kolegijoms, nes jų steigėjas yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o mūsų – parlamentas. Mes laukiame ir žiūrime, kaip formuosis Vyriausybė, kaip formuosis valdančioji koalicija, bet tai nėra pagrindinis dalykas universitetams.
Labiau mus jaudina geopolitika, kas vyksta Vokietijoje, Europos Sąjungos tvarumas. O vietinė valdžia... Valstybė vystosi ir vystysis toliau. Mes turime gerą potencialą, darbščius žmones. Per Europos universitetų aljanso vizitus mums sako, kad mūsų plėtra neįtikėtinai sparti – tai džiugina.

---

Dosjė
1988 m. VU suteikta gydytojo profesinė kvalifikacija.
2001 m. VU apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją.
2010 m. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės ir valdymo magistrą.
1988–1989 m. Vilniaus m. VI klinikinės ligoninės internas-chirurgas.
1989–1994 m. Klaipėdos miesto ligoninės chirurgas.
Nuo 1995 m. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriaus chirurgas.
Nuo 2003 m. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas.
Nuo 2001 m. KU Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros vedėjas, Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, profesorius.
2018 m. KU taryba paskyrė į laikinojo rektoriaus pareigas, 2019 m. išrinktas nuolatiniu rektoriumi.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!