Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko teisės aktų, reguliuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų papildomų finansavimo šaltinių pritraukimo, įskaitant mokamas paslaugas, antikorupcinį vertinimą. Maža to, tarnyba užsiminė ir apie slapto pirkėjo – paciento apsilankymų galimybę sveikatos gydymo įstaigose.
„Ar iš gero gyvenimo norime papildomai pritraukti lėšų“, - piktinosi su STT tyrimo išvadomis susipažinę vyr. gydytojai.
STT įteisinti ir taikyti „slaptojo pirkėjo-paciento“ metodą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant identifikuoti tas įstaigas, kuriose kuriamos dirbtinės kliūtys gauti pacientui priklausančias nemokamas paslaugas.
Dirbtinos kliūtys
„Nors dabar galiojantis teisinis reguliavimas sudaro teisėtą galimybę sveikatos priežiūros įstaigoms apmokestinti tam tikras paslaugas ar priemones, praktikoje vis dar yra atvejų, kai iš pacientų priemokos imamos nepagrįstai. Tai patvirtina ir pacientų skundai, ir ligonių kasų atliekami patikrinimai bei nustatomi pažeidimai“, - tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Renata Endružytė.
Pasak jos, dirbtinės kliūtys gauti pacientui priklausančias nemokamas paslaugas gali būti įvairios. Pavyzdžiui, gali būti klaidingai teigiama, kad tam tikra priemonė, reikalinga operacijai, yra nekompensuojama, todėl už ją reikia papildomai sumokėti arba, kad priemonė, kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), nėra pakankamai kokybiška ar tinkama. Taip pat galimos situacijos, kai pacientams sudaroma regimybė, kad yra ilgos pacientų eilės, todėl jei pacientas pageidauja paslaugą gauti greičiau, jam pasiūloma sumokėti arba kreiptis į privačią asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
„Valstybė mato, kad per mažai skiria lėšų, ir pati skatina, kad būtų pritraukiami kiti finansavimo šaltiniai. Pasakysiu paprastai: ką bekalbėtų aukšto rango politikai apie lėšas, kad įstaigos nesusitvarko, pinigų yra per mažai, įkainiai neadekvatūs ir vieną kartą tai reikia pasakyti atvirai, o ne dangstytis visokiais teisės aktais.
Argi iš gero gyvenimo norime pritraukti papildomai lėšų? Pastarųjų turėtų būti tiek, kad užtektų visaverčiai gydyti Lietuvos žmones, ir nereikėtų galvoti, iš kur jų dar paimti“, - sako Pakruojo ligoninei vadovaujantis Vygantas Sudaris.
Neatlygintina parama
STT beda ir į dar vieną finansinį šaltinį: asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vertindamos ir nustatydamos finansinius rodiklius, kaip papildomą finansavimo šaltinių pritraukimą nurodo ir paramą, kurios esminiais požymiais yra savanoriškumas ir neatlygintumas.
„Nėra aišku, kokiais būdais asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovai „pritraukia“ piniginę paramą. Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose gaunama parama savaime nėra korupcijos rizikos veiksnys. Svarbu, kad būtų užkirstas kelias tokioms korupcijos rizikos situacijoms, kai įstaigos atstovas aktyviais veiksmais prašo paramos, nors ši yra savanoriška ir neatlygintina. Siūlytina, jog reglamentuojant finansinį rodiklį – papildomų finansavimo šaltinių pritraukimą – gauta parama nebūtų vertinama kaip siektinas rodiklis, nes ji yra savanoriška ir neatlygintina“, - sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė R.Endružytė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis į paramos gavimą siūlo žiūrėti plačiau.
„Pasaulyje tai yra toleruotina ir priimtina, tai nėra smerktinas dalykas. Jei, pavyzdžiui, didelė farmacijos arba technologijų, tarkime, lazerių kompanija nusprendžia kuriai nors universitetinei ligoninei skirti paramą, nematau bėdos. Kitas klausimas, kodėl valstybė yra nepajėgi pasirūpinti ir kodėl turi kas nors kitas remti?
Jei yra skiriama švedų parama, ji yra teisėta, ar ne? Mano galva, viskas kaip ir gerai, bet iš teisinės pusės švedų gydymo įstaiga, pavyzdžiui, Helsinkio ligoninė X ar privati gydymo įstaiga, įsivaizduokite, yra vaistų gamintojo nuosavybė. Ji suteikia ligoninei paramą - nuperka magnetinį rezonansą, o to aparato detalės, technikė priežiūra, įranga, inventoriai yra būtent perkami iš tos švedų kompanijos, čia jau yra rizika“, - dvi medalio puses įvardija R.Žemaitaitis.
Rajonuose parama simbolinė
Pasak V.Sudario, didžioji dalis paramos gaunama didžiosiose įstaigose, bet ne rajonuose.
„Rajoninėse ligoninėse parama nėra ženklūs lėšų šaltiniai, kurie vienaip ar kitaip įtakotų įstaigos veiklą.
Kokia nors farmacijos bendrovė skiria šimto dviejų šimtų eurų paramą kuriam nors tikslui. Už tai nuperki svarstykles vaikų skyriuje, kraujospūdžio aparatą arba skiria paramą medikamentais, kurie yra dar galiojantys, bet jų jau ribotas galiojimo laikas.
Tuomet juos saugiai suvartoja įstaigoje besigydantys pacientai. Va, tokia ir parama“, - sako V.Sudaris, pridurdamos, kad ši griežtai reglamentuojama ir yra nurodoma, kaip ji panaudojama.
„Paramos davimas iš tikrųjų yra tas pats, kai mes duodame pinigų benamiui arba pervedame vargstantiems vaikams, galų gale taip pat organizuojamos viešos akcijos, kuomet renkama parama medicinos įrangai pirkti. Tai yra tas pats kaip duoti paramą, kuriai nors negarsiai gydymo įstaigai“, - sako V.Sudaris.
Komentaras
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas Darius Kaminskas:
- Sutinku su STT vertinimu, kad parama turi būti savanoriška ir neatlygintina, nes tikrai gali būti korupcinė rizika: susitars, kad mes duosime jums papildomą paramą, o jūs mūsų žmones priimsite. Socialiai tai nėra teisinga. Taip pat sutinku su tuo, kad tą pačią dieną pirmiausiai turėtų gauti paslaugą tie žmonės, kurie yra drausti pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir jau užregistruoti.
Kai bus priimti visi tokie pacientai, tada galėtų priimti ir mokamus. O pas mus dabar, deja, yra atvirkščiai.
Dėl slapto pirkėjo - paciento metodo asmens sveikatos priežiūros įstaigose nesutikčiau. Čia ne vaistinės. Be to, gydytojas ir taip turi pakankamai darbo ir tikrai ne todėl, kad bijotų ar nebijotų patikrinimo, manau, kad profesionalas tikrai pamatys, kuris atėjęs yra ne tikras pacientas ir atpažins. Nemanau, kad gydytojas būtų tokios prastos kvalifikacijos.
Tarp kitko
STT antikorupcinio vertinimo išvadą pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai bei paprašė per du mėnesius informuoti, kaip bus atsižvelgta į pateiktas pastabas.
1. Imtis priemonių, kad mokamų paslaugų viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose plėtimas nevirstų nepagrįstu pacientų apmokestinimu, pvz.,
įteisinti ir taikyti „slaptojo pirkėjo-paciento“ metodą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant identifikuoti tas įstaigas, kuriose kuriamos dirbtinės kliūtys gauti pacientui priklausančias nemokamas paslaugas.
2. Nustatyti, kad nuo 2019 metų reglamentuojant finansinį rodiklį – papildomų finansavimo šaltinių pritraukimą – gauta parama negali būti vertinama kaip siektinas rodiklis, nes ji yra savanoriška ir neatlygintina.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: