Veganai nevartoja mėsos, žuvies, pieno, kiaušinių produktų. Tiesa, maistu ši gyvensena neapsiriboja: daugelį tapti veganais paskatina etinės priežastys, tad atsisakoma ir drabužių bei avalynės iš kailio ir odos. Veganizmo šalininkai teigia, kad augalinis maistas suteikia energijos, o kartais ir gerina sveikatą – tariamai išnyksta odos problemos, atsikratoma antsvorio, pagerėja nuotaika. Vis dėlto dažnas į šią gyvensenos srovę vis dar žvelgia skeptiškai: brangu, sudėtinga, o gal net pavojinga?
 

„Visavalgiai dažniau linkę pamokyti, pakomentuoti kitaip besimaitinančio pasirinkimus. O veganai pernelyg priešiškai reaguoja specialistams prakalbus apie galimas veganizmo rizikas“, - pastebi gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė.

 
Maisto įvairovė
Kitaip nei teigia stereotipai, veganizmas nėra vien salotos ir vanduo. Kaip pastebi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė, veganiškų maisto produktų asortimentas nuolat auga. Tiesa, anot specialistės, svarbu rinktis sezoninius vietinius produktus – uogas, vaisius, daržoves, miško gėrybes.
Augalinė mityba gali būti labai įvairi: esama net skirtingų veganizmo formų.
 
D.Pipiraitė-Lazarevičienė išskiria keletą veganinės mitybos grupių: „Itin didelę veganų dalį sudaro etiniai veganai, šį gyvenimo būdą pasirinkę dėl įvairių moralinių priežasčių. Deja, neretai tokių žmonių racione pasitaiko ne itin sveiko maisto. Greta etinių veganų egzistuoja ir sveikuoliai – pastarieji augalinę mitybą renkasi dėl sveikatos gerinimo, tad rūpinasi savo racionu, renkasi sveikatai palankų maistą. Itin griežta dieta pasižymi žaliavalgiai – jie renkasi tik termiškai neapdorotą arba ne aukštesnėje nei 42 laipsnių temperatūroje ruoštą maistą.“ Taip pat gydytoja išskyrė veganus, gausiai vartojančius angliavandenius, vien vaisiais besimaitinančius fruitarianus, grūdinių produktų atsisakančius paleo veganus.
 
Supratimo stoka
Anot dietologės, pagrindinis mitas, sklandantis tiek tarp mėsą vartojančių visavalgių, tiek tarp veganų – sveikumo mitas: „Veganai mano, kad mėsos valgymas nesuderinamas su gera sveikata, o visavalgiai – kad su sveika gyvensena nesuderinamas būtent veganizmas“. Pagrindine šio „amžino ginčo“ priežastimi gydytoja įvardina tolerancijos vieni kitiems stoką: „Visavalgiai dažniau linkę pamokyti, pakomentuoti kitaip besimaitinančio pasirinkimus. O veganai pernelyg priešiškai reaguoja specialistams prakalbus apie galimas veganizmo rizikas“.
 
Išlikti sveikiems
Veganiškai besimaitinantys asmenys gali gyventi sveiką visavertį gyvenimą. Anot dietologės, svarbu vartoti papildus ir reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Gydytoja įspėja, kad veganams svarbu pasirūpinti vitaminais: „Gali trūkti vitamino D, kalcio, cinko. Vis dėlto didžiausia sveikatos problema, su kuria susiduria augalinės mitybos šalininkai – omega-3 riebalų ir vitamino B12 trūkumas.“ Nors omega-3 turi riešutai, jūros dumbliai, B12 natūraliai pasisavinamas tik iš gyvulinės kilmės maisto produktų, tad maisto papildai veganams yra būtinybė. Dietologės teigimu, domintis alternatyviomis mitybos srovėmis, svarbu atsirinkti mokslinius informacijos šaltinius, vengti sensacingos populiariosios literatūros.
 
Vis dėlto, anot D.Pipiraitės-Lazarevičienės, veganiška mityba gali pasiūlyti ir privalumų. „Veganų racione yra daug skaidulų, magnio, folio rūgšties, vitaminų C, E, geležies, mažiau kilokalorijų, sočiųjų riebalų, cholesterolio. Sveikai besimaitinantys veganai turi mažesnę riziką širdies, kraujagyslių ligoms, nutukimui, antrojo tipo cukriniam diabetui, kai kurioms vėžio rūšims“, - teigia gydytoja.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!