Sodininkai stoja į kovą su sraigėmis

Gustė Valantinavičiūtė
2021-05-27
Šiemet sodus ir daržus sraigės atakuoja itin aktyviai. Nors jos kaip ir kiekvienas gyvas organizmas ekosistemai yra reikalingos, tapdamos ežiukų, paukščių ir kitų smulkių žinduolių maistu, sodininkų kantrybė baigia išsekti. Tinklaraštininkė bei sodininkė Judita Jansonė pasakoja, kad šiemet sraigių populiacija tampa nekontroliuojama.
Sodininkai stoja į kovą su sraigėmis
Sraigės mėgsta drėgmę – kuo drėgniau, tuo jų daugiau. Jei sode yra pavėsingų vietų ar komposto dėžės, ar tiesiog kokie nors sudėti daiktai, šakos, sraigės ir kiti kenkėjai ten lindi ir masiškai dauginasi.

Invazinės sraigės problemų kelia daugiau
Anot tinklapio „Aistringa sodininkė“ įkūrėjos, „vietinių“, lietuviškų sraigių populiaciją kontroliuoti sunku niekada nebūdavo ir žalos sodams šios lėtapėdės kenkėjos nepadarydavo. Tačiau kartu su naujais atsivežtais augalais, sode užsiveisė ir naujos sraigės: „Dabar pas mus imigravo ir kitų rūšių sraigės bei šliužai, kurie plinta nekontroliuojamai ir tiesiog niokoja sodus.“
 

Tinklaraštininkė bei sodininkė Judita Jansonė pasakoja, kad daugiausiai nukenčia ne dekoratyviniai augalai, o daržo gėrybės bei gėlės. Sraigės ir jų giminaičiai šliužai niokoja derlių: „Lapai tampa skylėti, nugraužiami žiedai. Jau kelinti metai nesulaukiu šilagėlių žiedų, nes vos išsiskleidę jie nugraužiami. Sraigės ypač pakenkia jauniems gležniems augalams, salotoms, rūgštynėms. Kartais kenkėjai juos nugraužia nepalikdami nieko. Taip pat apkandžioja braškes ir žemuoges.“ Žinoma, dalis derliaus lieka, tačiau jis nebeatrodo estetiškai.

 

Pasivėlinęs ir gerokai užsitęsęs pavasaris šiemet kaip niekad lietingas. O viena pagrindinių sraigių invazijos priežasčių – drėgmė. Taip pat pašnekovė sako, kad tiems, kurie soduose turi įsirengę kompostavimo dėžes, reiktų susitaikyti su šliužų populiacijos pagausėjimu.
 
Natūralūs kovos – būdai tik kantriems
Patarimų, kaip sodus ir daržus apsaugoti nuo sraigių ir kitų šliužų, yra ne vienas. Tačiau nenorintiems naudoti chemikalų, teks apsišarvuoti kantrybe. J.Jansonė išskiria ne vieną natūralų būdą apsisaugoti nuo sraigių: „Natūraliausias būdas, kuris, tiesą sakant, nėra malonus, tiesiog sraigių rinkimas. Tačiau pakeltose lysvėse ir šiltnamyje joms nepatogumo sukelia ir trupinti kiaušinių lukštai.“
 
Taip pat sodininkė pasakoja, neseniai atradusi naują derliaus apsaugojimo nuo kenkėjų metodą: „Planuoju įsigyti varinę vielą apjuosti lysves, nes pasirodo, kad kenkėjų gleivės reaguoja su variu ir jos patiria kažką panašaus į elektrošoką. Taigi taip galima apsaugoti vazoninius augalus.“

 
Be to, norintiems ekologiškai išvengti sraigių bei kitų šliužų Lietuvoje atsirado galimybė įsigyti nematodų – apvaliųjų kirmėlių, kurios naudojamos kaip augalų kenkėjų populiacijos kontroliuotojos. „Pagaliau ir Lietuvoje galima įsigyti nematoidų, kurie natūraliai ir ekologiškai kovoja su sraigėmis bei šliužais. Tačiau kol kas tai nėra pigi priemonė“, – sako sodininkė ir priduria, kad granulių galima įsigyti bet kuriame augalų centre ar medelyne, o nematodų – pirkti internete.
 
Chemikalai gali pakenkti ir kitiems gyvūnams
Natūralūs kenkėjų naikinimo būdai labiau pasiteisina darže ar šiltnamyje. J.Jansonė pasakoja, kad didesniuose plotuose kovoti su sraigėmis natūraliais būdais tampa neįmanoma: „Didesniuose plotuose, kur auginu dekoratyvius augalus, naudoju granules – moliuskocitus, kurie naikina sraiges. Vieni mažiau kenksmingi gyvūnams, kiti agresyvesni.“
 
Pašnekovė perspėja, kad tokios priemonės gali būti kenksmingos paukščiams ar kitiems gyvūnams, kurie minta sraigėmis ir šliužais. Be to, kaip pasakoja sodininkė, nors granulės padeda sumažinti kenkėjų skaičių, jos nėra pigios ir jas reikia barstyti pakartotinai. Ypač, jei kaimynystėje yra apleisti sklypai, kurie šiems kenkėjams – tikras rojus. „Chemikalai augalams tik padėjo, nes apsaugojo nuo masinio graužimo. Tiesa, dėl ežiukų ir paukščių skauda širdį. Tikiuosi, kad ekologiškos priemonės artimiausiu metu taps vis labiau prieinamos“, – sako J.Jansonė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
    Hipotonikai vasaros nelaukia

    Hipotonikai vasaros nelaukia

    „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

    Budinti vaistinė


    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...
    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

    razinka


    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Lauktuvės“ iš Nepalo

    Kol Jungtinėje Karalystėje toliau plinta Delta vadinama koronaviruso atmaina, o šalies Vyriausybė rengiasi švelninti karantino ribojimus, Vakarų Europos žiniasklaida praneša apie naują COVID-19 mutaciją iš Nepalo. Mokslininkai sako, kad ją sunkiau veikia vakcinos. 

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Šešios dienos poliklinikose
    Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica