Simboliu tapo širdis
 
„Šiandien širdį pasivaikščioti išleisiu. [...] Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies.“ Šie kraštiečio Justino Marcinkevičiaus eilėraščio „Toks vakaras“ žodžiai tapo emociniu šventės kamertonu – visa jubiliejaus popietė sukosi apie širdį, kurią žmonės vieni kitiems patiki trapiausiomis gyvenimo akimirkomis.
 
Pabūti kartu ir paminėti ligoninės aštuoniasdešimtmečio susirinko ne tik buvusi ir esama įstaigos bendruomenė, bet ir gausus būrys svečių: Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, kitų ligoninių vadovai, abiejų savivaldybių vadovai, partnerių organizacijų delegacijos.
 
„Aštuoniasdešimt metų – tai tūkstančiai gimimų ir pasveikimų, tūkstančiai nerimo ir vilties akimirkų. Tūkstančiai rankų, kurios gydė, slaugė, guodė ir palaikė, – susirinkusiems priminė renginio vedėjas, žurnalistas Arnas Mazėtis. – Ligoninės širdis plaka ne koridoriuose ir ne kabinetuose. Ji plaka žmonėse: gydytojuose, slaugytojose, pagalbos specialistuose, administracijos ir techniniame personale. Ji plaka ir bendruomenėje – Prienuose, Birštone, kiekvienoje šeimoje, kuri bent kartą pravėrė ligoninės duris ieškodama pagalbos, vilties ar tiesiog paguodos.“


Sovietmečiu ligoninė veikė buvusiame Prienų krašto visuomenininko, ilgamečio mokytojo, elektrifikacijos pradininko Cezaro Pšemeneckio name.

 
Atgijo aštuoni dešimtmečiai
 
Susirinkusiuosius laiku pakeliauti pakvietė vaizdo pasakojimas apie ligoninės istoriją.
 
Dar prieš įsteigiant ligoninę Prienų krašto žmonių sveikata rūpinosi gydytojai ir vaistininkai, o vienas jų – gydytojas Juozas Brundza – įėjo ne tik į krašto, bet ir į visos Lietuvos medicinos istoriją.
 
1946 m. gegužės pirmąją sveikatos apsaugos ministro įsakymu Prienuose įsteigtas sveikatos apsaugos skyrius, tais pačiais metais duris atvėrė Prienų poliklinika ir Birštono ambulatorija. Dokumentų, tiksliai žyminčių ligoninės veiklos pradžią, neišliko, tačiau jos gimtadieniu laikoma 1946 m. birželio pirmoji – tą dieną užfiksuoti pirmieji darbuotojų įdarbinimo įrašai.
 
Reikšmingu įvykiu visam kraštui tapo 1963 m. pradėta naujos ligoninės statyba: iškilo modernus trijų aukštų pastatas su operacine, chirurgijos ir vidaus ligų skyriais, atskira akušerijos sale, sterilizacine ir laboratorija. 1965 m. į naująsias patalpas persikėlė pirmieji skyriai, o 1968-1977 m. ligoninė išaugo į daugiaprofilinę gydymo įstaigą: įkurti Vaikų ligų, Akušerijos ir ginekologijos skyriai, klinikinė laboratorija, fizioterapijos ir masažo kabinetai. 1975 m. įstaigai suteiktas Prienų rajono ligoninės statusas.
 
Nepriklausomybės metai atnešė permainų. 1997 m. įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymui visos rajono gydymo įstaigos reorganizuotos į viešąsias, o 2000-2004 m. ligoninė įžengė į modernizacijos etapą. Restruktūrizacijos nepagailėjo ir skaudžių sprendimų: 2005 m. uždarytas Akušerijos skyrius, o 2010 m. Chirurgijos ir ginekologijos skyrius pertvarkytas į Dienos chirurgijos skyrių, vėliau sujungtas su reanimacija ir intensyviąja terapija.
 
Keitėsi pastatai, skyriai, technologijos ir ištisos medikų kartos – nesikeitė tik misija būti pagrindiniu krašto sveikatos priežiūros centru.


 
Labiausiai didžiuojasi komanda
 
Šiandien miško apsuptyje įsikūrusi nedidelė ir jauki ligoninė atvira ne tik Prienų rajono ir Birštono savivaldybių, bet ir visos Lietuvos gyventojams.
 
Joje dirba 220 darbuotojų: 77 gydytojai, 66 slaugytojos, 36 slaugytojų padėjėjos ir 49 kitų specialybių darbuotojai. Veikia Priėmimo ir skubiosios pagalbos, Vidaus ligų, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Palaikomojo gydymo ir slaugos, Dienos chirurgijos skyriai, Konsultacijų poliklinikoje pacientus priima 22 specialybių gydytojai. Kasmet ligoninė suteikia per 80 tūkstančių įvairių sveikatos priežiūros paslaugų, stacionare gydoma daugiau kaip 2,5 tūkst. pacientų.
 
„Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius – tai ligoninės širdis, kuri plaka visą parą. Tai durys, pro kurias žmonės įžengia nerimaudami, o išeina su tikėjimu, kad nėra vieni. Čia prasideda pagalba ir gimsta viltis“, – sako ligoninės slaugos administratorė Loreta Šiugždinienė.
 
Vidaus ligų skyrius – vienas seniausių, menantis pačią ligoninės pradžią. „Tai tarsi mažas miestas, kuriame niekada neužgęsta šviesa. Gydytojai čia dirba tarsi detektyvai: iš vieno kraujo tyrimo, kelių simptomų ir vieno paciento ištarto sakinio jie išnarplioja paslėptas ligas“, – šypsosi slaugos administratorė.
 
Reanimacijos ir intensyviosios terapijos poskyryje, anot jos, diena nesiskiria nuo nakties: „Medikai čia tarsi budrūs sargybiniai prie gyvybės. Kiekviena diena tampa maža pergale, kai aparatai ima rodyti geresnius skaičius, kai kvėpavimas tampa ramesnis, kai į palatą grįžta viltis.“
 
Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje slauga – ne tik profesija, bet ir pašaukimas: „Lemiamais momentais gydytojams tvirtą atramą suteikia bendrosios praktikos slaugytojos, kurios tampa paciento balsu ir advokatu: jos pirmos pastebi būklės pokyčius ir rūpinasi, kad niekas neliktų nepastebėta.“
 
Reabilitacijos skyriuje susipina mokslas, kantrybė ir maži kasdieniai stebuklai: kineziterapijos salėje pacientai iš naujo mokosi valdyti kūną, ergoterapeutų kabinetuose – paprasčiausių dalykų: pasiversti lovoje, išlaikyti šaukštą, užsirišti batus.
 
Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos kasdienybėje – patys gražiausi įvykiai: pirmas vaiko ištartas žodis ir pirmas netvirtas žingsnis, kuriuo džiaugiasi visa komanda.
 
Ligoninė didžiuojasi viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi teikti teleradiologijos ir telemedicinos paslaugas, tačiau ambicijų turi ir daugiau. „Modernūs skaitmeniniai rentgeno aparatai leidžia tyrimus atlikti greitai ir tiksliai. Su džiaugsmu ir dideliais lūkesčiais žvelgiame į ateitį, kai galėsime praplėsti paslaugų spektrą ir pradėti teikti kompiuterinės tomografijos tyrimus“, – planais dalijasi ligoninės direktorė Jūratė Milaknienė.
 
Ji neužmiršta ir tų, kurie lieka už kadro: laboratorijos specialistų, medicinos statistikų, IT specialistų, ūkio dalies darbuotojų, anksti auštant besikeliančių virėjų. „Be šių žmonių ligoninė būtų kaip orkestro koncertas be garso inžinieriaus – graži, bet neskambanti. Be jų ligoninė būtų tik pastatas, o su jais ji tampa gyvais, švariais ir saugiais namais visiems“, – sako direktorė.



Puoselėja gražias tradicijas
 
Ligoninė gyva ne vien darbu – per dešimtmečius čia gimė gražių tradicijų. Kasmet bendruomenė susirenka į jaukius vakarėlius, žiemą koridorius užlieja Užgavėnių šurmulys su kaukėmis ir pyragais, kuriais vaišinami ne tik darbuotojai, bet ir pacientai.
 
Kartu su Prienų Justino Marcinkevičiaus viešąja biblioteka įgyvendinamas projektas „Atgaiva sielai“ kviečia prisiliesti prie žodžio ir meno, o miesto šventėje ligoninės kolektyvas žygiuoja bendrose eitynėse.
 
Meno ir medicinos draugystė nepamiršta ir jubiliejaus šventėje, vykusioje Prienų kultūros ir laisvalaikio centre. Čia atidaryta Birštono meno mokyklos mokinių ir Prienų socialinių paslaugų centro lankytojų darbų paroda.
 
Direktorės pavaduotojas medicinai Vaidotas Karvelis neslėpė, kad vertinimo komisijos planai žlugo vos pradėjus žiūrėti darbus. „Planavome atrinkti pačius gražiausius, pačius originaliausius ir apdovanoti laureatus. Bet supratome, kad mums nepavyks – visi darbai puikūs, visi originalūs. Todėl nusprendėme, kad visi autoriai yra laimėtojai“, – šypsojosi jis ir įteikė padėkas jauniesiems menininkams bei juos ugdžiusiems mokytojams.


 
Duoklė kūrusiems ligoninę
 
Netrukus į sceną gausiais plojimais palydėta ligoninės direktorė Jūratė Milaknienė, kuriai, kaip sakė vedėjas, teko didelė ir nelengva garbė atstovauti visam įstaigos kolektyvui.
 
„Esame maža rajono ligoninė, kuri savo technologijomis, operacijomis ir intervencijomis negali konkuruoti su didžiosiomis Lietuvos ligoninėmis. Medicininę įrangą atnaujiname nuolat, bet neturime net kompiuterinio tomografo, kurio reikia mūsų pacientams, – sąžiningai dėstė direktorė. – Tiesa, ypatingi esame savo žmonėmis. Jeigu mūsų darbuotojai dirba – tai iš širdies. Jeigu rūpinasi pacientu – tai su atjauta ir nuoširdžiai. Todėl ir šios dienos šventės tema pasirinkome širdį.“
 
Ji pabrėžė, kad bendruomenė susirinko ne klausytis veiklos ataskaitų, bet pagerbti žmones: „Šiandien puiki proga padėkoti buvusiems darbuotojams, kurie statė šios ligoninės pamatus. Nuoširdžiausias ačiū šiandienei komandai, kuri atsakingai ir profesionaliai rūpinasi krašto žmonių sveikata. Iš anksto dėkoju ir būsimiems medikams, kurie kurs ateities ligoninę.“
 
Pirmoji direktorės padėka skriejo ilgametei buvusiai ligoninės vadovei, gydytojai anesteziologei reanimatologei Aldonai Marijai Matusevičiūtei – už išmintingą vadovavimą, ligoninės puoselėjimą ir daugybę pastangų, kad ji išliktų rajone.
Padėkomis už nuoširdų darbą apdovanotas ir būrys dabartinių ligoninės darbuotojų. Atskirai padėkota renginio scenarijaus autorei, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos metodininkei Daliai Bredelienei.


 
Sveikino valdžios atstovai
 
Pasveikinti ligoninės kolektyvo į sceną žengė Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas. „Čia dirba ne bet kokie, o kvalifikuoti, savo profesiją gerai išmanantys žmonės. O ambicijų vadovams netrūksta – ir tos ambicijos virsta realybe. Artimiausiu metu ligoninę pasieks nemažai renovacijos darbų, manau, įsigysite ir modernią įrangą“, – žadėjo meras ir linkėjo, kad Prienų ligoninę rinktųsi visos Lietuvos kvalifikuoti gydytojai bei slaugytojai.
 
Seimo Pirmininko Juozo Oleko sveikinimą ir padėkas perdavė jo patarėjas Gediminas Černiauskas, pasidžiaugęs, kad būtent tokios ligoninės kuria Lietuvos sveikatą ir sugeba įveikti problemas, prie kurių kartais prisideda net pačios valdžios struktūros.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė neslėpė sentimentų – susitikimas su Prienų ligoninės direktore buvo vienas pirmųjų jai pradėjus eiti pareigas. „Puikiai žinau, ką reiškia dirbti sveikatos sistemoje – budėti naktimis ir suteikti žmogui viltį gyventi. Ne veltui šventei pasirinkote pavadinimą „Iš širdies į širdį“ – šioje ligoninėje užaugo ne viena gydytojų, slaugytojų ir padėjėjų karta“, – kalbėjo pirmininkė.
 
Gražių žodžių negailėjo ir sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė: „80 metų – tai tūkstančiai išgelbėtų gyvybių, milijonai konsultacijų, dešimtys tūkstančių nemiegotų budėjimo naktų. Kiekvieną kartą, kai kalbame apie telemediciną, sakome: pažiūrėkite į Prienus. Kai kalbame, kaip reikia tvarkytis mažoje ligoninėje, sakome: pažiūrėkite, kaip daro jie.“
 
Ministrės Marijos Jakubauskienės vardu padėkos įteiktos ilgamečiams įstaigos darbuotojams.
 
Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė juokavo, kad ligoninės pavadinimą reikėtų rašyti per brūkšnelį – Prienų-Birštono: „Patys ligoninės neturime, tad labai glaudžiai bendradarbiaujame. Visi ligoniai, kuriems reikalinga skubioji pagalba, atvyksta pas jus ir gauna kokybiškas paslaugas.“
 
Merė direktorei įteikė garbingiausią Birštono apdovanojimą – banginuką, skiriamą tik ypatingomis progomis ir nusipelniusiems žmonėms.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vardu sveikinusi ministrės patarėja Dalia Kreivienė susirinkusiems priminė, kad medikų rankose visi tampame lygūs. „Širdis simbolizuoja ir atjautą, ir atsidavimą, ir pareigą – visa tai, kuo esate apdovanoti jūs, šioje ligoninėje dirbantys medikai. Jūsų rankos tokios stebuklingos, kad jose nebesvarbu, ką veikiame ar kokias pareigas užimame“, – kalbėjo ji.
 
Iš Vilniuje vykusios Vyriausybės valandos tiesiai į šventę suspėjęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis prisiminė pandemiją: „Atsimenu, kai atvažiavau į ligoninę ir pamačiau gydytojus skafandruose, kuriuose jie turi išbūti praktiškai visą dieną. O ir šių dienų geopolitinėje situacijoje visi suprantame: gydytojai yra tie žmonės, kurie pirmieji ateis mums į pagalbą, ir už tai jiems jaučiame didelę pagarbą.“
 
„Iš šalies žiūrint mūsų darbai skiriasi, bet pasigilinus jie panašūs: ir mes, ir jūs giname žmogų, saugome žmogų ir skubame žmogui į pagalbą. Tad linkiu jums daug ištvermės, optimizmo ir labai stiprios sveikatos – nes tik būdami sveiki galime padėti vieni kitiems“, – ligoninės komandą sveikino Prienų policijos komisariato viršininkas Andrius Rupeikis.
 
Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijos klebonas Vaidas Labašauskas kvietė bendruomenę nepalikti medikų vienų: „Popiežius Benediktas XVI gražiai sakė: civilizacijos jėga – tai gebėjimas pasirūpinti pačiais silpniausiais. Medikai visų neapglėbs – tad rūpinkimės vieni kitais ir bent savo meile prisidėkime prie jų darbo.“



Mažosios ligoninės laikosi išvien
 
Atskirą sveikintojų būrį sudarė kolegos – Lietuvos regioninių ligoninių vadovai.
 
„Jūsų kelias ilgas – jau skaičiuojate artėjantį šimtmetį. Sudėtingas – nes už jo stovi išgelbėtos gyvybės ir laiku atpažintos ligos. Ir prasmingas – nes čia kasdien patvirtinama paprasta tiesa: be sveikatos visa kita prasmės neturi, – kalbėjo Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas. – Jūsų rankomis grąžinama plakti sustojusi širdis, suauga sužaloti kaulai, beviltišku laikytas ligonis atsistoja. Darykite šiuos stebuklus toliau – būkite stiprūs ir laimingi.“
 
Rajonų ligoninių ir sveikatos centrų asociacijos prezidentas, Kaišiadorių sveikatos centro direktorius Linas Vitkus neslėpė simpatijų Prienų ligoninės vadovei: „Jūsų direktorė – labai svarbus mūsų asociacijos asmuo. Mes ją mylime, gerbiame ir jos klausome“, – juokavo jis. Telemedicinos pirmeiviams asociacija padovanojo televizorių – kad informacija pacientus pasiektų dar lengviau.
 
Už mažųjų ligoninių vienybę pasisakė Kelmės ligoninės direktorė Edita Brazienė. „Pacientas mums yra šventas: dėl jo nemiegame naktimis, patiriame stresą, skiriame jam laiką, kurį galėtume skirti savo šeimoms, – kalbėjo viešnia ir kvietė mažąsias ligonines laikytis išvien: – Per pandemiją pamatėme, kad didžiosios ligoninės be mažųjų nebūtų išlikusios. Tad svarbiausia mums – likti vieningoms. Už mažas ligonines!“
 
Sveikinimų vakarą vainikavo grupės „Il Senso“ koncertas. Muzikai nutilus, ligoninės širdis plaka toliau.