Vilkpėdės ligoninėje – pastangos dėl orios senatvės

Gintarė Kaminskienė
2015-10-12
Kaip žinia, šie metai paskelbti oraus senėjimo metais. Štai ir valdininkai prisidėjo - šimtui tūkstančių gyventojų padidino paliatyviosios slaugos lovų skaičių iki devynių. Deja, vien to nepakanka. Didžiausios šalyje palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančios įstaigos - Vilkpėdės ligoninės - direktorė Zina Ramanauskienė įsitikinusi – orią senatvę užtikrinti būtinas ir pasiaukojamai, kokybiškai dirbantis personalas, ir didesnis valstybės dėmesys, ir artimųjų parama.
Vilkpėdės ligoninėje – pastangos dėl orios senatvės
Daugelis, kurie galėjo prižiūrėti savo sergančius artimuosius –emigravo.Todėl dažnai senyviems ir ligotiems žmonėms tenka kliautis kaimynių, tolimų giminaičių ar vien ligoninės personalo gerumu.

Nėra kam prižiūrėti?

Daugelis apie senatvę jaunystėje nesusimąsto ir neplanuoja, kokia ji bus. Optimistinis variantas – pasirūpins artimieji, nestigs priežiūros ir atjautos. Deja, šalies demografinę padėtį itin paveikusi emigracijos banga paliko gilų pėdsaką garbaus amžiaus žmonių likimuose.
Vilkpėdės ligoninės direktorė Zina Ramanauskienė sako, kad daugelis, kurie galėjo prižiūrėti sergančius artimuosius – išvyko. „Pastarieji lieka Lietuvai, todėl klausimas turi būti sprendžiamas valstybės. Vienų žmonių iš viso nėra kam prižiūrėti, kitus atlydi kaimynai, todėl su jais sutarti – geras patarimas daugeliui.
Pas mus daugiausiai patenka pacientų nuo septyniasdešimties metų. Turime ir šimtamečių, o jų vaikai gi būna taip pat garbaus amžiaus, tad kartais ir patiems priežiūros reikia. Jie nepajėgūs pasirūpinti į patalą atgulusiais tėvais. Tuomet siūlome socialinę pagalbą. Tokiais klausimais pasirūpinti turime du su puse etato dirbančias socialines darbuotojas. Šios moterys dalyvauja priimant naujus pacientus ir rūpinasi jų likimu nuo pat pirmos dienos.
Pas mus patenka nemažai ir apleistų žmonių, kurie net pirminės sveikatos priežiūros įstaigos turbūt nėra matę. Atvyksta susivėlusiais plaukais, utėlėti, įaugusiais nagais“, – pasakoja Z.Ramanauskienė.
 
Pervertina galimybes

Tiesa, vadovė sutinka, kad artimųjų emigracija – tik viena orios senatvės problemų dalis. Tikrai pakanka atvejų, kai labai norima rūpintis garbaus amžiaus, sveikatos problemų turinčiu žmogumi. Tiesa, ne visuomet įvertinama, ar namuose įmanoma sudaryti ligoniui tinkamas sąlygas.
„Kai kurie artimieji tikisi, kad sergančiojo priežiūra namuose bus lengvesnė, tačiau rūpinimasis ligotu žmogumi – didelių iššūkių kelianti užduotis. Ypač tuomet, kai pacientui diagnozuota onkologinė liga. Dažni vartymai, kad nesusidarytų pragulų, prausimai, onkologinių atsivėrusių žaizdų tvarkymas, nuskausminamųjų leidimas... Vien pirminių sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos pagalbos tokiais atvejais nepakanka. Savaitgaliais, vakarais, naktimis poliklinikos gi nedirba. O stacionare tokiems pacientams galima užtikrinti vienodą aptarnavimą, paslaugų teikimą visą parą. Tad, manau, kad sunkiai sergančiam ligoniui, kuriam gyventi liko nebeilgai, būtina stacionarinė priežiūra“, – teigia Vilkpėdės ligoninės direktorė.
Be to, ji pastebi, kad kai kuriais atvejais namo pas vaikus tėvai iš gydymo įstaigos grįžti net nenori, nes nesijaučia mylimi ir laukiami, o kartais gaunama pensija tampa visos šeimos pragyvenimo šaltiniu. „Todėl visuomet sakau, kad tėvai vaikams turėtų duoti meškerę, tai yra suteikti galimybę įgyti išsilavinimą ar išmokti amato, kad iki senatvės netektų už juos žuvį gaudyti“, – teigia Z.Ramanauskienė.
 
Gyvenimo saulėlydžiui nesiruošia
Kita problema, kodėl žmonės Lietuvoje negali oriai senti, anot Z.Ramanauskienės, jų pačių nepasiruošimas. „Suprantama, jaunystėje nesinori galvoti, kas bus ateityje, tačiau iš tiesų vertėtų. Susiduriame su situacija, kai jau nuo penkiasdešimties metų prasideda įvairios problemos: naktį dėl kraujotakos problemų ima svaigti galva, sutrinka atmintis, žmogus užkliūna už ko nors ir susižaloja. Traumas patyrę pacientai sudaro apie 20-30 procentų visų mūsų ligonių. Dažniausiai lūžta šlaunikauliai, būna ir daugybinių traumų. Kartais, jei gyvena vieni, susižaloję žmonės praguli porą dienų, kol jais pasirūpinama. Tokių pacientų, net lūžusiais dubens kaulais, mums atveža iš reanimacinių skyrių. Labai daug ligonių sulaukiame ir po lūžių dėl osteoporozės.
Bandome mokyti artimuosius, kurie atvyksta lankyti pacientų, kad jau nuo penkiasdešimties metų reikia galvoti apie senatvę. Kol dar dirbi, gauni pajamas, susitvarkyti gyvenamąją vietą taip, kad būtų patogu. Užsienyje tam skiriama itin daug dėmesio. Teko lankytis ir Amerikoje, ir Švedijoje. Ten niekur nepamatysi, kad vyresnio amžiaus žmonių miegamieji būtų antrame aukšte.
Kalbame ir apie tai, kad pacientams, jau turintiems sveikatos sutrikimų, sunkiau judantiems, besinaudojantiems pagalbinėmis judėjimo priemonėmis, gyvenamoji vieta būtinai turi būti sutvarkyta atsižvelgiant į žmogaus poreikius. Kartais tenka atsisakyti net mylimų daiktų. Pasidaryti taką iki virtuvės, tualeto, kai kur atsisakyti durų“, – vardija Z.Ramanauskienė.
Direktorė akcentuoja, kad svarbu išspręsti ir asmeninės higienos klausimus. Mat standartinės vonios butuose būna pernelyg aukštos, į jas sunku įlipti ar be specialaus keltuvo įkelti sergantįjį. Be to, vonioje kai kuriais atvejais ligoniams net negalima gulėti dėl trombozių susidarymo tikimybės. Todėl geriausias sprendimas senyvo amžiaus žmogaus asmeninei higienai palaikyti – dušo kabina ir joje pastatyta plastikinė kėdutė. Taip išvengiama paslydimų ir kritimų.
„Traumatizmo reikia vengti ir tai turi įsitvirtinti žmonių pasąmonėje, o sąmoningumas apie pasiruošimą senatvei turėtų būti diegiamas per pirmines sveikatos priežiūros įstaigas. Apie tai turėtų daugiau kalbėti šeimos gydytojai, slaugytojai, kai atvyksta pacientas, ir tuomet, kai specialistai lankosi jų namuose, mato, kaip šie gyvena. Mes tų sąlygų nematome ir negalime įvertinti ar konkrečiai patarti“, – sako Vilkpėdės ligoninės vadovė.
Tiesa, ji pripažįsta, jog negalima teigti, kad nėra galimybių sudaryti tinkamų sąlygų prižiūrėti žmogų namuose: tai padaryti padeda savivaldybės ir socialinės paramos centrai, kur galima išsinuomoti funkcinių lovų, nemokamai gauti vežimėlių, vaikštynių.
 
Žaidimas „lovomis“
Ori senatvė, be abejonės, priklauso ne tik nuo artimųjų, bet ir nuo sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų. Dažniausia aptariama problema – paliatyviosios slaugos paslaugų stokoja daugiau žmonių, nei tam skirta vietų. Vienas valdininkų neseniai priimtų sprendimų situacijai gerinti – nuo šešių iki devynių šimtui tūkstančių gyventojų padidintas paliatyviosios slaugos lovų skaičius. Tačiau Vilkpėdės ligoninės darbuotojai gali užtikrinti, kad tiek nėra pakankamai, mat šių pacientų visuomet būna daugiau.
„Dėl guldomų neterminuotam laikui ligonių kol kas nepanikuojame. Iš tiesų nėra taip buvę, kad „virškvotiniams“, tikrai rimtai sergantiems pacientams suteikiamos paslaugos ligonių kasos nebūtų apmokamos. Vien šiais metais vidutiniškai turėjome apie penkiolika apmokėjimų už sunkius onkologinių ligų, labai užleistus atvejus. Tiesa, pagal sutartį tokių ligonių galime turėti tik dešimt, tačiau jų visuomet yra triskart daugiau. Negalime pateikti kasoms visų jų kaip paliatyviosios priežiūros paslaugos gavėjų, todėl mums už jas apmoka kaip už paprastos slaugos paslaugas“, – skaičiuoja Z.Ramanauskienė.
Tačiau dėl lovų skaičiaus pacientams, kuriems reikalinga slauga stacionare, Vilkpėdės ligoninės vadovė teigia problemos neįžvelgianti. „Slaugos paslaugas siūlančiose įstaigose, manau, vietos visiems pacientams užtektų. Pagrindinė problema ta, kad su teritorinėmis ligonių kasomis nesudaromos sutartys, atsižvelgiant į visą įstaigos pajėgumą. Žaidimas lovų skaičiaus atėmimu ar pridėjimu, žinoma, vyksta dėl pinigų. Jų, kaip žinia, stinga“,– apie opią problemą kalba direktorė.
Ir primena, kad šiemet dėl to nukentėjo ir jos įstaiga. „Štai ir mūsų slaugos ligoninėje pagrindinis šių metų minusas, ko gero, tas, kad su teritorinėmis ligonių kasomis sudarant sutartis atimtos 29 lovos. Žinoma, gerbiamas vicemeras Gintautas Paluckas pasiūlė tam tikrą laikotarpį pacientams teikti globos paslaugas, o toliau pažadėjo, kad su ligonių kasomis bus derinama. Tad tikimės, kad situacija grįš į ankstesnes vėžes“ ,– viliasi Vilkpėdės ligoninės vadovė.

 
Lemia ir specialistų darbo kokybė
Turint indikacijas ir gavus vietą slaugos paslaugas teikiančioje įstaigoje oriai senatvei užtikrinti svarbu tampa ir ten dirbančių specialistų darbo kokybė. Vienas ją lemiančių veiksnių, be abejonės, - finansinis paskatinimas.
„Problemų dėl slaugytojų atlyginimų neturime, tačiau apie tolesnį jų didinimą negalvojame. Nežinome, kaip reikės išspręsti klausimą, jei nuo sausio mėnesio turėsime pakelti minimalų atlyginimą. Mūsų darbuotojos gauna šiek tiek daugiau. Apskritai įstaigos atlyginimų vidurkis yra didesnis nei šalies. Tačiau baiminuosi, kad dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo tokiais tempais galime turėti keblumų. Vidinių resursų tam tikrai nėra“, – apie slaugytojų atlyginimų situaciją pasakoja Z.Ramanauskienė.
Kitas darbo kokybės garantas – apgalvotas darbo krūvis. Vilkpėdės ligoninėje slaugytojų darbo krūviai jau pasiekė vadinamąsias „lubas“. Daugiau pacientų skirti vienai slaugytojai nebūtų įmanoma. Tačiau įstaigoje randama kitų būdų darbo krūviui sumažinti ir skirti daugiau dėmesio pacientams. „Jei ligoniai sunkūs, nejudrūs, vienai slaugytojai skiriame nuo dešimties iki penkiolikos pacientų, kuriuos reikia maudyti, kai kuriais atvejais maitinti, o vaikštančių – penkiolika-aštuoniolika, kai pacientai patys pasirūpina rytine higiena. Taip pat mažiname slaugytojų krūvį skirdami atskirą darbuotoją perrišimams daryti. Taip sutaupomos didelės laiko sąnaudos. Yra ir viena slaugytoja, kuri visiems atlieka elektrokardiogramas.
Be to, didėja darbuotojų profesionalumas. Pavyzdžiui, perrišimas – specifinė sritis, kurią reikia gerai išmanyti“, – įsitikinusi ligoninės direktorė.
 
Rengia atsipalaidavimo užsiėmimus

Dėl didelės įtampos, kylančios dirbat su sunkiais ligoniais, įstaigoje neišvengiama darbuotojų kaita. „Tokį darbą dirbti reikalingas pasiryžimas. Pas mus guli nemažai nemotyvuotų, pavyzdžiui, Alzheimeriu ar senatvinėmis demencijomis sergančių pacientų, su kuriais sunku produktyviai bendrauti. Su tokiais ligoniais dirbti nelengva. Be to, dažnos mirtys.
Todėl turime konsultuojančius psichologus ir psichiatrus, kurie kalbasi ir su darbuotojais. Suprantama, kad kiekvienas jų turi asmeninių problemų, o tai atsispindi kiekvieno mūsų veiduose. Tačiau tokį darbą dirbant turi viską pamiršti. Palikti už durų“,– sako Zina Ramanauskienė.
Vilkpėdės ligoninėje darbuotojų psichologinei savijautai gerinti ir tokiu būdu pacientų geresnei priežiūrai, oriai senatvei užtikrinti įrengtas atsipalaidavimui skirtas kambarys. „Po darbo arba pietų pertraukos metu leidžiame atsipalaiduoti. Kambaryje sumontuota garso ir vaizdo aparatūra, organizuojami specialūs užsiėmimai: užleidžiama raminanti muzika, rodomi vaizdai, atliekami kvėpavimo pratimai. Turiu pasidžiaugti, kad tai labai veiksminga“, – pastebi įstaigos direktorė.
Vilkpėdės ligoninėje būta ir kitokių bandymų darbuotojų savijautą pagerinti. Šie kviesti darbo dieną pradėti mankšta. Tačiau idėja pasiteisino ne visiškai. „Jaunos mūsų slaugytojos vaikučius veda į ugdymo įstaigas, tad atbėga visai prieš pat darbo laiką“, – kliūtis įvardijo Z.Ramanauskienė.
Tačiau pridūrė, kad atsipalaiduoti ir pagerinti bendrą emocinį foną bandoma ir kitokiais metodais. Pavyzdžiui, organizuojamos pramogos – šeštadieniais nedirbantys Vilkpėdės ligoninės darbuotojai gali dalyvauti ekskursijose po šalies dvarus. Į įstaigą taip pat kviečiami įdomūs žmonės, rengiami koncertai, tiek darbuotojams, tiek motyvuotiems pacientams. „Pas mus lankėsi žurnalistas Algimantas Čekuolis, televizijos laidų vedėjas Giedrius Drukteinis, dainininkė Irena Starošaitė, smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas“, – vardija vadovė.
Anot jos, pagrindinė priežastis, kodėl organizuojama net su tiesioginiu darbu nesusijusi veikla – pagarba ir padėka Vilkpėdės ligoninės darbuotojams už pasišventimą pacientams.
 
Komentaras
VšĮ Vilkpėdės ligoninės socialinė darbuotoja Valentina Mekinkovienė:

- Tai, kad mūsų pacientai tarsi lieka be priežiūros, pasibaigus gydymo įstaigoje periodui, pasitaiko retai. Visuomet randame išeitį: arba pranešame į savivaldybę dėl dienos socialinės globos, arba kreipiamės į privatų sektorių. Kartais tenka kreiptis ir dėl laikino apnakvindinimo nakvynės namuose. Tačiau paprastai iš anksto bendraujame su artimaisiais, jei asmuo atvyksta be jų, ieškome. Jei pastarųjų nėra – tuomet pradedame galvoti, atsižvelgdami į jo sveikatos būklę, kur pacientas iš mūsų įstaigos keliaus toliau. Žinoma, netikėtų situacijų pasitaiko. Darbai, tolimesnis ryšys, būna, nulemia, kad mums pasakoma, jog galime su pacientu elgtis taip, kaip mums patinka.
Kartais netikėtai artimieji ima ir nusprendžia, kad ligonio neturi kur dėti, negali jam parūpinti tinkamos priežiūros. Tuomet greičiausiai pagalbą randame bendradarbiaudami su savivaldybe. Turėjome, pavyzdžiui, atvejį, kai pacientė pas mus gydėsi kelerius metus planine tvarka, staiga tolimų, ją prižiūrėjusių giminaičių situacija pasikeitė ir prieš pat išrašymą mums buvo pareikšta, kad šį kartą moters pasiimti galimybių nėra. Šiuo atveju, žinoma, iš artimųjų pagalbos sulaukėme, už transportavimą į globos namus jie sumokėjo. O pasitaiko situacijų, kai visas išlaidas tenka dengti iš ligoninės turimų resursų.
Tačiau, be abejonės, kaip ir minėjau, tokiomis situacijomis stengiamės pasirūpinti iš anksto, nes paskutinę minutę užsakytas transportas kainuoja gi mažiau.
Tiesa, kalbant apie susvetimėjimo atvejus – tarp artimųjų jų nėra daug. Tik, žinoma, daugelį yra palietusi emigracijos problema. Tad dažnai žmones atlydi kaimynai, draugai, o su artimaisiais susirašinėjame tik elektroniniais laiškais.
Tam, kad oriai žmogus galėtų senti, tai turėtų vykti šeimoje. Tai yra nuostabiausia, kas gali nutikti. Pati pamenu savo senelį, kuris turėjo tokią galimybę. Tačiau, tiesa, galbūt tuomet buvo kitokia situacija ir vyravo kitoks požiūris. Kita vertus, kai šeimoje vienas vaikas, jis dirba, pats savo vaikus augina – sudėtinga padėti tėvams senti oriai.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris