Šiaulių centro poliklinika stiprina pagalbą pažeidžiamiausiems

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2026-11-19
„Stengiamės, kad pagalba būtų prieinama visiems – nuo mažiausių pacientų iki tų, kurie į polikliniką atvykti nebegali“, – sako Šiaulių centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis. Šiemet šia kryptimi įstaiga žengė du svarbius žingsnius. Augant poreikiui, poliklinika išplėtė vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas. Daugėja ir pacientų, kuriems reikalinga ambulatorinė slauga namuose. Kelias pas juos slaugytojoms šiemet tapo patogesnis – poliklinika įsigijo šešis naujus elektromobilius.
Šiaulių centro poliklinika stiprina pagalbą pažeidžiamiausiems
Šiemet Šiaulių centro poliklinika slaugos paslaugas namuose teikiančiai komandai nupirko šešis elektromobilius ir įkrovimo stoteles.

Plečiasi vaikų raidos tarnyba
 

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba poliklinikoje veikia jau daug metų, ir, anot Šiaulių centro poliklinikos direktoriaus Mindaugo Maželio, pagal šių paslaugų prieinamumą Šiauliai lenkia didmiesčius – jų suteikiama maždaug triskart daugiau nei Vilniuje ar Kaune. Vis dėlto poreikis neslūgsta, todėl pernai Valstybinė ligonių kasa poliklinikai pasiūlė paslaugų apimtis padidinti 20 procentų. Pasak vadovo, toks pasiūlymas – ir pripažinimas, ir nemenkas iššūkis.

 
„Paslaugos trukmė ir ją teikiančių specialistų skaičius griežtai reglamentuoti, todėl norint priimti daugiau vaikų reikia ir papildomų darbuotojų, ir naujų patalpų. Nusprendėme pertvarkyti visą apatinį aukštą. Darbų buvo daugiau, nei tikėjomės: teko nugriauti senus sanitarinius mazgus, pertvarkyti seniai nenaudotas patalpas, apšiltinti vamzdžius. Darbuotojoms dar prieš remontą pažadėjau, kad šių patalpų jos neatpažins“, – šypsosi poliklinikos vadovas.
 
Vaiką lydi visa komanda
 
Atnaujintame koridoriuje prie kabinetų nuo ryto netyla vaikų balsai. Tarnybos vedėja – gydytoja socialinė pediatrė Stasė Norkuvienė – sako, kad toks šurmulys čia – kasdienybė.
 

„Šiauliuose ankstyvosios reabilitacijos paslaugas gauna daugiau nei penktadalis vaikų, o Vilniaus regione – apie septyni procentai. Mieste veikia trys tokios tarnybos, tačiau laukiančiųjų eilė vis tiek išlieka. Verta žinoti, kad ne visi mūsų pacientai turi raidos sutrikimų ar negalią. Dalis mažylių atvyksta profilaktiškai – pastebėjus raumenų įtampą, asimetriją ar kitus ženklus, kuriuos svarbu koreguoti kuo anksčiau, kad vėliau nekiltų didesnių problemų“, – pasakoja Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos vedėja Stasė Norkuvienė.

 
Šeimos ar vaikų ligų gydytojai, vaikų neurologai ir chirurgai į tarnybą siunčia vaikus, kurių raida vėluoja, arba turinčius klausos, valgymo, miego ar elgesio sunkumų.
 
Anot S.Norkuvienės, per dieną skyriuje apsilanko 50-60 vaikų. Kiekvienam jų gydytoja, įvertinusi raidą, sudaro individualią programą, o toliau vaiku rūpinasi specialistų komanda. Joje dirba trys klinikinės logopedės, trys kineziterapeutės, dvi medicinos psichologės, ergoterapeutė, socialinė darbuotoja-atvejo vadybininkė ir atvejo vadynininkė-bendrosios praktikos slaugytoja
 
„Specialistų darbą deriname taip, kad vaikas vieno apsilankymo metu gautų bent dvi paslaugas. Dažnai pradedame nuo ergoterapijos, nes klinikinis logopedas negali dirbti, kol nėra užmegztas kontaktas, kol vaikas nesugeba sutelkti dėmesio ir ramiai prisėsti prie staliuko. Ergoterapeutas padeda vaikui priprasti, lavina smulkiąją motoriką, sprendžia sensorines problemas, tuomet reabilitacijos procesą perima klinikinis logopedas. Ergoterapeuto pagalba šiandien itin paklausi – tėvai apie ją jau daug žino. Kineziterapija skiriama sutrikus judesių raidai, koordinacijai, pusiausvyrai ar raumenų tonusui. Didelė dalis tokių pacientų – kūdikiai, tačiau judesio terapija reikalinga ir vyresniems vaikams, ypač turintiems autizmo spektro ar dėmesio sutrikimų“, – aiškina vedėja.
 
Sutrikimas ar auklėjimas?
 
Pastarąjį dešimtmetį keitėsi ne tik tarnybos erdvės, bet ir čia besilankančių vaikų portretas.

 
„Daugėja kalbos, bendravimo, raidos sutrikimų. Šiuolaikinė diagnostika pažangesnė, todėl tiksliau ir dažniau atpažįstame autizmo spektro bruožus. Didelę įtaką daro ir ekranai“, – pastebi S.Norkuvienė.
 
Vis dėlto ne kiekvienas vaiko elgesio sunkumas reiškia sutrikimą. „Klinikinėje praktikoje kartais sunku atskirti, ar susiduriame su raidos sutrikimu, ar su situacija, kai namuose trūksta aiškių ribų ir taisyklių. Vaikams daug kas leidžiama, apie teises kalbama dažnai, o apie pareigas – vis rečiau. Tačiau atėjus į kolektyvą be taisyklių neišsiversi. Vaiko prigimtis – tirti ribas, o tėvų pareiga – jas nubrėžti. Jei to nepadaro tėvai, ribas vėliau parodo svetimi žmonės, ir tai būna daug skaudžiau“, – pabrėžia vedėja.
 
Tiesa, su tėvais apie šiuos dalykus, pastebi ji, kalbėtis nelengva: „Kai vaikas atvyksta dėl kojytės ar laikysenos, tėvai natūraliai supranta ir priima specialistų pagalbą. Kitaip būna, kai pradedame kalbėti apie vaiko supratimą, gebėjimus ar dėmesį. Neretai sulaukiame nepasitenkinimo, neigimo. Vis dėlto pastebėjus problemą nutylėti negali, net jei tenka pranešti nemalonią žinią. Vaistų nuo raidos sutrikimų nėra – reikia ilgo, kantraus darbo, o kaip seksis konkrečiam vaikui, iš anksto pasakyti sunku.“
 
Mokosi suprasti
 
Kiek kantrybės ir nuoseklumo reikalauja šis darbas, gerai žino klinikinė logopedė Renata Choromanskienė. Anot specialistės, vaikų, kuriems sunkiai sekasi kalbėti, daugėja, o darbas su jais vis rečiau prasideda nuo garsų tarimo.
„Šalia kalbos sunkumų beveik visada būna ir elgesio, ir dėmesio problemų. Todėl pradžioje vaiką tenka išmokyti klausytis, žiūrėti, atsisėsti, net paprasčiausiai įeiti į kabinetą. Tik tada prasideda tikrasis klinikinio logopedo darbas“, – pasakoja R.Choromanskienė.
 
„Tėvai vis labiau užimti, o vaikų dėmesį vis dažniau užvaldo ekranai. Mažieji ateina puikiai įvaldę telefoną, tačiau ne kalbą, ir stringa ne tik jų kalbėjimas, bet ir kalbos supratimas. Tėvai dažnai būna įsitikinę, kad vaikas viską supranta: paduoda jam puodelį – jis neša jį ant stalo, paduoda šiukšlę – neša į šiukšlių dėžę. Tačiau toks elgesys dar nerodo, kad vaikas supranta kalbą. Jei paprašome tą patį puodelį nunešti tėčiui, vaikas vis tiek neša jį ant stalo, nes veikia iš įpročio. O kad vaikas kalbėtų, pirmiausia jis turi suprasti kalbą“, – aiškina specialistė.
 
Tiesa, ji įspėja, kad laukti, kol vaikas „pats prakalbės“, nereikėtų – kreiptis pagalbos, kai vaikui jau penkeri ar šešeri, gali būti per vėlu.
 
„Ankstyvasis amžius – palankiausias laikotarpis intervencijai, todėl darbą galima pradėti dar iki pirmųjų metų. Svarbiausias signalas – tėvų nerimas. Jei kyla abejonių, reikia kreiptis į specialistą, o ne remtis aplinkinių patirtimi, esą ir senelis prakalbo vėlai. Į kai kuriuos ženklus verta atkreipti dėmesį dar kūdikystėje: ar mažylis čiauška, ar reaguoja į garsus, savo vardą, tėvų balsą, ar fiksuoja žvilgsnį į žmogų ir rodomus daiktus. Specialistas įvertins vaiko klausą, burnos struktūrą, pavyzdžiui, ar nėra per trumpas liežuvio pasaitėlis, ir kalbos raidos lygį. Neretai tėvai kreipiasi dėl vienos problemos, o išsamiai įvertinus paaiškėja, kad sunkumų yra daugiau“, – patirtimi dalijasi klinikinė logopedė.
 
Ekranams vietos jos kabinete nėra – čia stovi tik vienas darbo kompiuteris, o vaikai mokosi naudodamiesi gamtinėmis ar pačios specialistės sumeistrautomis priemonėmis.
 
Esu įsitikinusi, kad ankstyvajame amžiuje vaikas turi pažinti tikrą pasaulį – apžiūrėti vabalą ir suskaičiuoti jo kojas, surinkti rudens lapus. Per užsiėmimus su vaikais renkame akmenukus, tyrinėjame kriaukles, vartome knygutes, dėliojame. Tada dirba ir rankos, ir akys, ir kalba. Sąmoningai renkuosi priemones, kurias tėvai turi namuose arba gali lengvai įsigyti, – noriu, kad jie matytų, jog tą patį galima daryti kasdien. Kartais tėvai net nustemba, kad tokie paprasti dalykai gali būti tokie veiksmingi“, – sako klinikinė logopedė.


 
Kuria jaukią aplinką
 
Vaikų raidos tarnybos koridorius pritaikytas mažiesiems pacientams ir jų šeimoms: laukiamajame įrengtos šildomos grindys, pastatyti minkštasuoliai ir staleliai, paruoštos piešimo priemonės, smulkiąją motoriką lavinantys žaislai ir žaidimai.
 
Atnaujinamos ir kitos poliklinikos erdvės: koridoriuose klojama nauja grindų danga, keičiami baldai, skamba rami muzika.
 
„Gali pasirodyti, kad tai smulkmenos. Tačiau žmogui, kuris ateina su bėda, aplinka labai svarbi – jis turi jaustis laukiamas, o laukti turi būti patogu. Anksčiau vadovai dažniausiai pirkdavo tik įrangą, o šiandien norisi sutvarkyti kiekvieną erdvę, kad ji atitiktų laikmetį. Kita vertus, ir įrangos perteklius niekam nenaudingas. Ji turi dirbti, o ne stovėti kampe, todėl kiekvieną pirkinį gerai pasveriame“, – pasakoja direktorius M.Maželis.
 
Jaukios erdvės skirtos ne tik gydytis. Šį spalį poliklinika jas atvėrė senjorams: Vyresnio amžiaus žmonių savaitės proga vyresni šiauliečiai buvo kviečiami nemokamai atlikti kūno sudėties analizę ir apsilankyti druskų kambaryje, o visą savaitę juos konsultavo sveikos gyvensenos medicinos specialistė.
 
„Susidomėjimas pranoko lūkesčius. Žmonės registravosi iš anksto, o atėjus dienai vos tilpo į liftą, – juokiasi M.Maželis. – Vyresni žmonės ypač vertina dėmesį, ir mums svarbu ne tik laukti jų kabinetuose, bet ir patiems eiti į žmones. Tokia savaitė – mažas, bet prasmingas mūsų indėlis.“

 
Vis dėlto dalis senjorų dėl sveikatos būklės į polikliniką atvykti nebegali. Jiems pagalba teikiama namuose.
 
Kelyje pas pacientus
 
„Šiandien darbą pradėjau prieš septynias. Nuvažiavau daugiau nei šešiasdešimt kilometrų – Ginkūnai, Kairiai, Rėkyva, miesto gatvės. Paprastai per dieną aplankau iki dešimties pacientų, bet kai kolegės serga, tenka jas pavaduoti, tad išvažinėju visas apylinkes“, – pasakoja bendrosios praktikos slaugytoja Jūratė Ivaškevičienė.
 
Poliklinikoje ji dirba daugiau nei dvidešimt metų, o pastaruosius trejus važinėja pas pacientus į namus.
„Dažniausiai vykstame lašinti infuzijų, perrišti žaizdų ir opų. Kraujo mėginiai nelaukia – juos tą pačią dieną reikia nuvežti į laboratoriją, kad gydytojas pagal rezultatus galėtų nuspręsti, ką daryti toliau. Su padėjėjomis kartu vykstame tik tada, kai žmogus visiškai gulintis ir šalia nėra artimųjų. Vakarais dar susivedu aplankytų pacientų duomenis ir skambinu tiems, pas kuriuos vyksiu rytoj. Kai kurie, jei iš anksto nepaskambini, neįsileidžia – nepasitiki svetimais“, – darbo kasdienybę atskleidžia J.Ivaškevičienė.
 
Slaugytojos prižiūrimų pacientų sąrašas nuolat ilgėja: per trejus metus jų padaugėjo nuo maždaug šešiasdešimties iki šimto.
 
„Anksčiau su gydytojais diskutuodavome, ar tokių paslaugų apskritai reikia, o šiandien be jų jau neapsieitume, – tikina J.Ivaškevičienė. – Daugelis žmonių nebepaeina, gyvena viršutiniuose daugiabučių aukštuose, ir net su vežimėliu išvykti iš namų jiems – didžiulis iššūkis. Todėl žinia apie mūsų pagalbą greitai sklinda iš lūpų į lūpas, ir kreipiasi vis daugiau žmonių.“
 
Ji pastebi, kad lankant pacientus namuose ne mažiau už procedūras svarbus žmogiškasis ryšys. „Šiame darbe reikia daug psichologinių žinių. Kartais užtenka atvažiuoti ir pasikalbėti – žmogui jau lengviau. Vyresniems labiausiai trūksta dėmesio: vienišų žmonių labai daug, o artimieji dažnai neturi laiko. Turbūt turiu jautresnę pusę, todėl šis darbas man artimas. Kai matai, kad tavęs laukia, kad po apsilankymo žmogui palengvėja, supranti, kodėl tai darai“, – atvirauja slaugytoja.
 
Auga ir tarnyba

 
Anot M.Maželio, ambulatorinės slaugos namuose tarnybą poliklinika kūrė nuo nulio. „Pradžioje slaugytojos rinkdavosi salėje, kurią joms skyrėme Odontologijos centre, kartu planuodavo darbus ir maršrutus. Vėliau įsigijome nešiojamuosius kompiuterius, mobilią medicininę įrangą, o šiemet – ir elektromobilius. Šiai tarnybai skyrėme daug dėmesio: kruopščiai atsirinkome žmones, ir jie dirba atsidavę“, – pasakoja direktorius.
 
Šeši elektromobiliai ir įkrovimo stotelės įsigyti įgyvendinant projektą „Sveikatos centrų sudėtyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas Šiaulių miesto savivaldybėje“. Automobiliais slaugytojos dalijasi pagal grafiką, o prie jų, šypsosi vadovas, dar tenka pratintis: „Elektromobilis traukia kaip raketa“.
Ambulatorinės slaugos namuose komandą sudaro bendrosios praktikos slaugytojos, slaugytojų padėjėjos, kineziterapeutai, ergoterapeutas ir socialinis darbuotojas atvejo vadybininkas, kurie glaudžiai bendradarbiauja su šeimos gydytojais,
 
Apie tai, kam ir kaip teikiamos slaugos paslaugos namuose, pasakoja laikinai vyriausiosios slaugos administratorės pareigas einanti Ingrida Domanaitienė: „Dažnai artimieji net nežino, kad tokia pagalba jų tėvams ar seneliams priklauso nemokamai. Ji teikiama prie mūsų poliklinikos prisirašiusiems pacientams, kurie dėl sveikatos būklės patys atvykti nebegali. Šeimos gydytojas pagal klausimyną įvertina, kokios slaugos jam reikia, o mūsų slaugytoja koordinatorė suplanuoja, kas ir kada pas jį važiuos.“
 

„Namuose atliekame beveik viską, ką galima padaryti poliklinikoje: leidžiame vaistus, lašiname infuzijas, prižiūrime žaizdas, imame kraują tyrimams, užrašome kardiogramą, net skiepijame. Padėjėjos padeda žmogų nuprausti, pamaitinti, o kineziterapeutas – vėl pajudėti ar prisitaikyti prie naujos būklės. Daug laiko skiriame ir artimiesiems: mokome, kaip kasdien pasirūpinti savo žmogumi, kad jie nesijaustų vieni su šia našta“, – sako laikinai vyriausiosios slaugos administratorės pareigas einanti Ingrida Domanaitienė.

 
Rūpinasi savais
 
Tiek vaikų raidos tarnyboje, tiek slaugos namuose komandoje darbas nelengvas, tačiau, anot direktoriaus M.Maželio, norinčiųjų dirbti poliklinikoje netrūksta.
 
„Stengiamės, kad darbuotojai jaustųsi vertinami. Už gerą darbą išmokėjome priedus, planuojame tai daryti ir toliau. Darbuotojai dirba penkias dienas per savaitę, be budėjimų, savaitgaliai laisvi, yra papildomų poilsio dienų. Svarbi ir aplinka: tvarkydami apatinį aukštą, įrengėme poilsio kambarį su virtuvėle, kur galima ramiai pavalgyti ir atsikvėpti. Esu įsitikinęs, kad kai žmonėms gera darbe, tai pajunta ir pacientai“, – sako vadovas.
Tą patvirtina ir S.Norkuvienė. „Mūsų specialistai dirba vienas po kito, todėl kiekviena laisva minutė brangi. Turime savo poilsio patalpą, kur galima pavalgyti ir trumpam atitrūkti nuo darbų, o bendra poilsio erdvė įrengta ir visai poliklinikai“, – sako gydytoja.
 
Geromis darbo sąlygomis džiaugiasi ir slaugos namuose komanda. „Turime viską, ko reikia darbui: ir mobilią įrangą, ir naujus automobilius. Važinėjame daug, todėl tai labai palengvina kasdienybę. Tikrai esame patenkintos“, – pritaria J.Ivaškevičienė.


 
Modernėjanti įstaiga, kurioje svarbus kiekvienas
 
Šiaulių centro poliklinika nuosekliai investuoja į paslaugų kokybę, šiuolaikinius gydymo sprendimus ir stiprią darbuotojų bendruomenę.
 
Nuo 2023 m. poliklinika koordinuoja Šiaulių miesto centrinės dalies sveikatos centro, vienijančio viešąsias ir privačias gydymo įstaigas, veiklą. Įgyvendinamu projektu siekiama, kad sveikatos priežiūros paslaugos miesto gyventojams būtų prieinamesnės, veiksmingesnės, o paciento kelias iki reikiamos pagalbos – trumpesnis ir sklandesnis.
 
„Valstybinės sistemos, per kurią įstaigos galėtų keistis informacija, kol kas nėra, todėl nusprendėme nelaukti ir sukūrėme savo bendrą platformą. Partneriai joje skelbia laisvus laikus, tad mūsų registratūra gali, pavyzdžiui, užregistruoti pacientą nemokamai akių gydytojo konsultacijai privačioje klinikoje. Žmogui nebereikia skambinėti po visą miestą ieškant laisvo laiko – tą padarome už jį, ir pagalbą jis gauna greičiau“, – pasakoja M.Maželis.
 
Modernizuojamos ir kasdienės paslaugos – Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje įsigytos naujos gydomosios vonios, papildančios pacientų reabilitacijos galimybes, o akių ligų kabinete – nauja oftalmologinė sistema, leidžianti dar tiksliau, greičiau ir komfortiškiau pasirūpinti pacientų akių sveikata. Kartu nuosekliai investuojama į darbuotojų kompetencijas, skatinamas jų dalyvavimas mokymuose ir profesinis tobulėjimas.
 
Stipri poliklinika – ne tik moderni įranga ir kokybiškos paslaugos, bet ir vieninga bendruomenė. Darbuotojai kartu dalyvauja Šiaulių miesto gimtadienio šventinėje eisenoje, puoselėjamos ir naujos įstaigos tradicijos, tarp jų – darbuotojų apdovanojimai – nominacijos, skirtos pagerbti jų profesionalumą, iniciatyvumą ir indėlį į įstaigos veiklą.
 
Šiaulių centro poliklinika keičiasi ir auga, siekdama vieno tikslo – kad pacientai gautų vis kokybiškesnes paslaugas, o darbuotojai didžiuotųsi būdami šios bendruomenės dalimi.
RĖMIMAS

    Gydytojas ir pacientas


    M.Sakalauskaitė: nepasitikėkite socialiniais tinklais

    M.Sakalauskaitė: nepasitikėkite socialiniais tinklais

    „Plastinė chirurgija – ne tik apie grožį, bet ir apie sveikatą“, – sako plastinės ir rekonstrukcinės chiru...
    T.Kulbokienė: dar nesusitupėjau pensininkės pareigose

    T.Kulbokienė: dar nesusitupėjau pensininkės pareigose

    „Jeigu tik galėčiau, viską pakartočiau“, – sako 46 gyvenimo metus mediko profesijai paskyrusi Tatjana Kulbokienė...

    Budinti vaistinė


    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pas...
    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    „Darbuotojams skauda“, – tokią darbdaviams adresuotą žinią siunčia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirm...

    razinka


    Sveika šeima


    Sekmadienis dar nesibaigė, o mintys jau apie darbą?

    Dar tik sekmadienio popietė, tačiau mintys jau sukasi apie pirmadienio darbus, vakare sunku užmigti, ima skaudėti galvą ar pilvą, stipriau plaka širdis. Pirmadienio rytą tokia savijauta gal ir nestebintų, tačiau kodėl organizmas į artėjančią darbo savaitę kartais pradeda reaguoti dar nepasibaigus savaitgaliui ir kada vadinamas...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kenija: mirusieji neturi tapti skolų įkaitais

    Skolos už gydymą ar mirusiojo laikymą morge gali tapti kliūtimi palaidoti artimąjį. Kenijoje tokių šeimų daug: kūnai morguose tarsi įkaitai guli mėnesius ar net metus, o sąskaitos kasdien auga. Praėjusią savaitę Kenijos parlamentas priėmė įstatymą, kuris tokią praktiką turėtų uždrausti.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Žiedai ir pažadai
    Henrikas Vaitiekūnas Žiedai ir pažadai
    Šeimos gydytoja apie eiles: gydytojas yra, bet su siuntimu pas jį nepateksi
    Alma Astafjeva Šeimos gydytoja apie eiles: gydytojas yra, bet su siuntimu pas jį nepateksi
    Ar valstybei rūpi visi jos vaikai?
    Rasa Račienė Ar valstybei rūpi visi jos vaikai?

    Naujas numeris