„Dabar esu populiaresnis nei po dalyvavimo „Lietuvos balse“, – juokiasi opozicijos taršomas finansų ministras Taurimas Valys, su „Lietuvos sveikata“ susėdęs pasikalbėti, ko, svarstant kitų metų šalies biudžeto projektą, gali tikėtis gydymo įstaigos. Pasak jo, bus geriau, nei prognozuojama: „Infliacija neturėtų suvalgyti viso PSDF finansavimo augimo.“
„Man visada malonu atsakyti į klausimus, laiku pateikti informaciją, tačiau šiemet teko patirti nemažai spaudimo tiek iš koalicijos partnerių, tiek iš opozicijos. Kartais reikalauta kalbėti apie skaičius gerokai anksčiau, negu jie apskritai buvo aiškūs, nes biudžeto derybos dar nebuvo pasibaigusios“, – sako finansų ministras Taurimas Valymas.
- Valstybės biudžeto projektas parėjusią savaitę svarstytas ir palaimintas Seimo Audito komitete, išklausytos Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko išvados. Kokios svarbiausios pastabos išsakytos ir į ką Vyriausybė turės atsižvelgti?
- Vienas svarbiausių akcentų – būtinybė turėti konkretų priemonių planą, kaip grįšime prie deficito mažinimo. Taip pat turime užtikrinti numatytų 90 milijonų eurų sutaupymų stebėseną, peržiūrėti valstybės institucijų funkcijas ir jų valdymo efektyvumą. Turime nuolat vertinti, ar institucijos nedubliuoja viena kitos funkcijų, ar nėra perteklinių valdymo grandžių. Viešojo sektoriaus įstaigų skaičiuojame net 4,7 tūkstančio. Tačiau visi tokie sprendimai privalo būti pagrįsti realiu funkcijų ir veiklos vertinimu, o ne vien noru sumažinti išlaidas. Įdomu tai, kad Lietuvos banko pozicija nebuvo identiška Valstybės kontrolei. Skiriasi tam tikrų makroekonominių tendencijų vertinimas, netgi prognozės dėl to paties deficito. Tai parodo, kad prognozės planuojamos ir traktuojamos yra nevienodai. Dažniausiai jos būna pesimistiškesnės nei faktinės aplinkybės.
- Tuo tarpu PSDF augimas pristatomas kaip reikšmingas – apie 13 procentų. Tačiau gydymo įstaigų vadovai tokio optimizmo neturi. Jaudinasi, kad viską suris infliacija, tad realių papildomų galimybių įstaigoms kažin ar atsiras. Jų nuogąstavimai pagrįsti?
- Suprantame gydymo įstaigų vadovų nuogąstavimus. Infliacija neišvengiamai didina veiklos sąnaudas – dėl to tikrai nesiginčijame. Tačiau svarbu įvertinti ir kitą pusę: PSDF finansavimo augimas reikšmingai viršija prognozuojamą kainų augimą. Pagal dabartinį ekonomikos raidos scenarijų šiemet vidutinė infliacija turėtų siekti apie 5 procentus, o 2027-aisiais sumažėti iki 3,3 procento.
Todėl viso PSDF finansavimo padidėjimo nereikėtų vertinti vien per infliacijos prizmę ir iš anksto teigti, kad jis bus visiškai suvalgytas. Finansavimo augimas reiškia ir papildomas finansines galimybes visai sveikatos apsaugos sistemai. Negalime sakyti, kad čia vien blogos naujienos. Lietuvos ekonomika išlieka gana sparčiai auganti, palyginti su daugeliu didžiųjų Europos ekonomikų. Tikimės, kad ir kitąmet jos augimas viršys 2 procentus. Mums svarbu išlaikyti šį augimą, taip pat augimą ir sveikatos apsaugos sektoriuje.
- Vis dėlto gydymo įstaigų vadovams svarbiausia ne bendri ekonomikos rodikliai, o tai, ar didesnis PSDF biudžetas iš tiesų leis pagerinti jų finansinę padėtį.
- PSDF pajamos priklauso nuo Lietuvos ekonomikos situacijos. Svarbūs veiksniai yra darbo užmokesčio fondo augimas, gyventojų užimtumas ir atlyginimų dinamika. Euro kurso svyravimai tiesioginės įtakos PSDF pajamoms neturėtų turėti. Todėl Lietuvos sveikatos sistemos finansavimo nereikėtų tiesiogiai sieti su politiniais procesais ar euro kurso pokyčiais Europoje. Mums daug svarbesni Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai. Žinoma, ignoruoti išorinių aplinkybių – karo Ukrainoje, neramumų Artimuosiuose Rytuose, geopolitinių įtampų – negalime. Visa tai veikia ekonomiką ir biudžeto galimybes. Taip pat ir PSDF.
- Dar vienas jautrus klausimas – PSDF rezervas. Kitų metų projekte numatoma galimybė dalį jo lėšų panaudoti viršsutartinėms paslaugoms apmokėti. Ar iš tiesų bus galima tas lėšas panaudoti, ar tam nesutrukdys fiskalinės drausmės reikalavimai?
- Šiuo metu vertiname galimus sprendimus. PSDF rezervas nėra atskirtas nuo bendros valstybės finansų sistemos. Negalime jam taikyti dvigubų standartų. Rezervui taip pat galioja fiskalinės drausmės reikalavimai. 2027 metų PSDF biudžeto projekte numatoma galimybė, esant poreikiui, rezervo lėšas panaudoti viršsutartinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Tačiau tai nereiškia, kad šias lėšas galima naudoti, neatsižvelgiant į bendrus valstybės finansinius įsipareigojimus ir nustatytus išlaidų limitus.
PSDF yra valdžios sektoriaus dalis, todėl jo išlaidos vertinamos bendrame valstybės finansų kontekste.
Svarbiausia rasti sprendimą, kuris leistų lanksčiai reaguoti į realų sveikatos paslaugų poreikį, bet kartu užtikrintų atsakingą valstybės finansų valdymą.
- Vadinasi, fiskalinės drausmės taisyklių, kaip buvo kalbama, keisti neketinate?
- Kad ir kaip norėtume daugiau laisvumo, nelabai daug ką toje vietoje ir galime keisti. Tačiau rezervo perviršio panaudojimo galimybės tikrai neatsisakome. Dėl to diskutuojame, vertiname įvairias aplinkybes. Kita vertus, visi puikiai suprantame, kad rezervas naudojamas išimtiniais atvejais: krizėms, neplanuotoms ir nestandartinėms situacijoms valdyti. Jis negali tapti įprastu finansavimo šaltiniu, pagal kurį būtų planuojamos dirbtinės išlaidos vien todėl, kad yra sukauptas tam tikras lėšų perteklius.
- Finansų ministerija tiesiogiai dalyvauja planuojant bene kiekvienos institucijos veiklą. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas skirstant lėšas vyksta sklandžiai?
- Biudžeto rengimas ir derinimas su ministerijomis yra intensyvus procesas. Bendraujame su visomis be išimties. Kiekviena ministerija turi savo srities prioritetų, poreikių ir lūkesčių.
Visiems daugiau kaip 140 asignavimų valdytojų buvome iškėlę reikalavimą sumažinti savo biudžetus iki 0,5 procento. Tai iš tiesų buvo skausminga, pareikalavo daug energijos. Kai reikia suderinti tokį skaičių institucijų ir jų poreikius, natūralu, kad ne visais klausimais iš karto sutariama.
Kai kurios diskusijos dar vyksta, dabar jos persikėlė į Seimą. Ieškoma kompromisų, vertinamos finansinės galimybės. Tačiau mes ne guminiai – mūsų finansinis potencialas jau maksimaliai išnaudotas. Negalime tiesiog didinti deficito, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus.
Biudžetas yra visos Vyriausybės atsakomybė, o ne vien Finansų ministerijos valingas sprendimas.
- Jūsų darbas – nuolatinis spaudimas, derybos, kritika. Neįskaudina koalicijos partnerių pasisakymai?
- Tempas tikrai skiriasi nuo ankstesnio gyvenimo. Ir įpročiai pasikeitė. Nesame geležiniai – yra dalykų, kurių žmogiškai neįmanoma ignoruoti. Gyvenimas mane išmokė apie koalicijos partnerių pasisakymus kalbėti santūriau. Kartais vienas žodis gali bumerangu sugrįžti. Esu linkęs
palaikyti dialogą, adekvačiai vertinti situaciją ir orientuotis į turinį. Dažnai pernelyg daug dėmesio skiriame formai, ilgai eskaluojame tai, ką kas nors pasakė, nors laikui bėgant pozicija gali pasikeisti.
Man svarbiausia, kaip mane vertina premjeras, prezidentas, Seimo pirmininkas. Jie mane palaiko. Turime bendrą matymą dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo. Tikiu, kad galiausiai turinys laimi prieš formą.
Man visada malonu atsakyti į klausimus, laiku pateikti informaciją, tačiau šiemet teko patirti nemažai spaudimo tiek iš koalicijos partnerių, tiek iš opozicijos. Kartais reikalauta kalbėti apie skaičius gerokai anksčiau, negu jie apskritai buvo aiškūs, nes biudžeto derybos dar nebuvo pasibaigusios.
- Pabaigai – ką nors smagiau. Muzikinis televizijos projektas „Lietuvos balsas“ davė dividendų politikoje?
- Dabar esu populiaresnis nei po „Lietuvos balso“. (
Juokiasi.) Ant scenos esu pasirodęs su savo vaikais net tris kartus, o dabar mane galima rasti „YouTube“ įvedus vardą ir pavardę. Dalyvavome projekte „Kartos“. Smagus nuotykis, scenoje atsidūriau su jauniausia dukra, kuri net nežinojo nei dainos, nei teksto, nei anglų kalbos. (
Juokiasi.) Ji buvo priversta gelbėti situaciją, kai broliui prieš pat pasirodymą nustatė kovidą. Yra ką dabar prisiminti.
Esu baigęs muzikos mokyklą, dainavęs chore. Man patinka muzika, menas. Net rinkimų dokumentuose esu įrašęs svajonę kada nors sukurti pasaulinį šlagerį. O kol vykta politika, gitara, saksofonas rūdija rūsyje, laukia geresnių laikų. Šiuo metu gyvenu biudžetu.
Dosjė
2004 m. baigė tarptautinių santykių ir politikos mokslų bakalauro studijas Vilniaus universitete, 2008 m. įgijo teisės ir valdymo magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete, 2020 m. baigė verslo vadybos ir administravimo magistro studijas Vilniaus universitete. 2025 m. pradėjo socialinių mokslų doktorantūros studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete.
2003-2004 m. buvo Nacionalinės verslo administratorių asociacijos vykdantysis direktorius, 2003-2006 m. – Baltijos plėtros fondo valdybos pirmininkas ir prezidentas, 2007-2008 m. – UAB „Ernst & Young Baltic“ vyresnysis konsultantas, 2008-2009 m. – UAB „Invalda turto valdymas“ pardavimų vadovas.
2009-2013 m. T.Valys buvo LAUTUS grupės generalinis direktorius, valdybos narys, 2014-2015 m. – Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vykdantysis direktorius, 2013-2026 m. – Šeimos kredito unijos bendraįkūrėjas, valdybos narys.
2020-2023 m. buvo Vilniaus savivaldybės tarybos narys, nuo 2021 m. – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas.
2022 m. pradžioje įkūrus politinę partiją Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ išrinktas jos valdybos nariu, 2022 m. balandžio mėn. – jos Vilniaus skyriaus valdybos nariu bei Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotoju.2024 m. vasarą T.Valys paskelbė visiškai pasitraukiantis iš politikos ir paliekantis demokratus.
2025 m. rudenį paskirtas užsienio reikalų viceministru.
2026 m. vasarą, performavus valdančiąją koaliciją, užėmė finansų ministro postą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!