Specialiojo pranešėjo mandato ypatumai
Kai Jungtinės Tautos nusprendžia, kad kokia nors sritis yra svarbi, jai paskiria nepriklausomą ekspertą, dar vadinamą specialiuoju pranešėju. Jis neatstovauja jokiai valstybei. Į šią poziciją gali pretenduoti ekspertai iš viso pasaulio. Iš pradžių atrenkama 20, iš jų lieka penki ir galiausiai trys. Iš pastarųjų ir renkasi Žmogaus teisių tarybos pirmininkas. Tokiu būdu specialiuoju pranešėju teisei į sveikatą paskirtas prof. D.Pūras. Pirmą kartą istorijoje šią aukštą poziciją užima Lietuvos atstovas.
„Jungtinės Tautos kreipiasi į mane kaip į nepriklausomą jų pačių paskirtą ekspertą, prašydamos paaiškinti, kaip geriausiai įgyvendinti teisę į sveikatą – kaip valstybės ir tarptautinė bendruomenė turėtų spręsti su sveikatos politika susijusias problemas, kaip turėtų investuoti ir ko nedaryti. Tam privalau pasirinkta tema rengti ataskaitas ir jas po vieną kartą per metus pristatyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Ženevoje ir Generalinėje asamblėjoje Niujorke. Temas pasirenku pagal tai, kas man atrodo aktualu. Kartais temą gali pasiūlyti Jungtinės Tautos. Turiu mąstyti globaliai, atsižvelgti į regioninius bei valstybių ypatumus. Tarkime, Rytų Europoje aktualiau savižudybės ir prasta psichikos sveikata, o Afrikoje iki šiol miršta labai daug vaikų, nesulaukę nė penkerių metų. Tačiau tenka ne tik rengti ataskaitas, bet ir važiuoti į pasirinktas valstybes, kuriose analizuoju, kaip pagerinti situaciją teisės į sveikatą srityje“, – apie mandato ypatumus pasakoja pašnekovas.
Jis paaiškina, kad šią poziciją galima suprasti dvejopai. Siaurąja prasme prof. D.Pūras turi užtikrinti, kad įvairiose pasaulio šalyse būtų prieinamos medicinos paslaugos. „Gerai ir racionaliai veikiantis ambulatorinio gydymo ir ligoninių  tinklas svarbu, bet mano mandatas apima ne tik tai. Individų ir visuomenės sveikatą veikia daugybė socialinių, ekonominių, kultūrinių, psichologinių veiksnių. Manau turįs įrodymų, kad geriausias būdas veiksmingai saugoti sveikatą yra demokratija. Bet ne visoms pasaulio valstybių vyriausybėms toks požiūris bus priimtinas“, – platesnį žvilgsnį į savo mandatą apibūdina psichiatras prof. D.Pūras.
 
Pirmoji ataskaita sutikta palankiai
Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą jau pristatė pirmąją ataskaitą. Joje apžvelgė savo mandato raidą per 12 pastarųjų metų ir nubrėžė vizijos gaires: „Teisei į sveikatą ankstyvoje vaikystėje, paauglystėje, teisei į psichikos sveikatą skirsiu daugiau dėmesio. Išskyriau prievartos (smurto) problemą, kuri daro neigiamą įtaką žmonių, visuomenės sveikatai. Šiai problemai mažinti siūlysiu veiksmingus neprievartinius būdus, tarp jų ir modernių visuomenės sveikatos principų nuoseklų taikymą. Smurtą galima įveikti švietimu, o bet koks smurtavimas prieš vaiką yra visiškai nepriimtinas ir netinkamas būdas spręsti problemas. Apibūdinau sveikatos apsaugoje įsivyravusio biomedicininio modelio pliusus ir minusus bei pažadėjau prie jų rimčiau sugrįžti.“
Neretai manoma, kad svarbu investuoti į labai brangią įrangą, ir tada ligoniai pasveiks. Kai kur tokiam požiūriui skiriama per daug dėmesio ir pinigų. Sveikatą galima pagerinti ne tik medicininiais būdais ir ne tik ligoninėse ar poliklinikose. Todėl prof. D.Pūras kalbėjo apie medikų rengimo problemą. Būsimuosius medikus reikia rengti plačiau. Gydytojas turėtų susigaudyti tiek etikoje, tiek sveikatos ekonomikoje, gerai žinoti, kokie procesai vyksta visuomenėje, kaip jie veikia žmonių sveikatą.
Pašnekovas džiaugiasi, kad pirmoji ataskaita buvo palankiai sutikta, o iš maždaug 60 pasisakymų vos keletas buvo santūriai kritiški. „Gal taip nutiko dėl to, kad tai mano pirmoji ataskaita. Tarsi gavau pasitikėjimo votumą, nes juk pristačiau savo viziją. Tai nebuvo klasikinė ataskaita, kai tiesiog išgvildeni kokią nors temą“, – svarsto Jungtinių Tautų nepriklausomas ekspertas. Jis priduria, kad specialiųjų pranešėjų situacija dviprasmiška: po vizito į konkrečią valstybę jie turi įvardyti, kas joje blogai, ypač jei ten pažeidžiamos žmogaus teisės. Suprantama, tos šalies atstovai gali nesutikti ir, pavyzdžiui, teigti, kad ekspertas nekompetentingas. Tokia kritika anaiptol nereiškia blogo darbo. Tačiau pašnekovas pažymi, kad teisės į sveikatą klausimų svarstymas – patinka mums ar ne –  yra pasaulinės geopolitikos atspindys.
Prof. D.Pūras pristatė ataskaitą ir apie situaciją Malaizijoje. Borneo saloje jis susitiko su vietiniais gyventojais (čiabuviais). Jie skundėsi patiriantys diskriminaciją, nes oligarchai iš žemyninės dalies čia  beatodairiškai vysto pramonę. Dėl to upėje dingo žuvys, išnyko vaistažolės ir kiti augalai, kuriuos čiabuviai rinkdavo ir taip prasimaitindavo. „Taigi šių žmonių teisės pažeidžiamos. Apie tai informuota Malaizijos vyriausybė. Ar ji gilinsis į mano pateiktas išvadas ir apie 20 rekomendacijų, priklauso nuo šios Pietryčių Azijos valstybės brandumo. Ji gali ir visiškai į pasiūlymus neatsižvelgti. Tikiuosi, kad Malaizijoje bent jau vyksta jų svarstymai, nes bendraudamas su ministrais pastebėjau daug konstruktyvumo“, – paaiškina profesorius. Šiuo metu derinama vizito į Paragvajų programa, temos, kuriomis domėsis Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas. Jis turi teisę važiuodamas iš vieno suplanuoto taško į kitą sustoti pusiaukelėje, jeigu pastebės su sveikata susijusį objektą ar reiškinį, nebūtinai gydymo įstaigą. Šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje prof. D. Pūras tikisi aplankyti Siera Leonę ir Liberiją ar bent vieną šių valstybių, kurios nukentėjo nuo Ebolos viruso.