Viena personalizuotos medicinos judėjimo Lietuvoje pradininkių prof. dr. S.Jarmalaitė priminė, kad personalizuotos medicinos ekosistemą Lietuvoje imta kurti 2022 m. balandį. Tąkart iniciatyvinė grupė pasirašė memorandumą: Lietuvai reikalinga personalizuota medicina, ir kurti ją būtina bendromis jėgomis. Vėliau Vyriausybės užsakymu STRATA parengta personalizuotos medicinos vystymo Lietuvoje galimybių studija, kurioje išskirtos pagrindinės ekosistemos plėtros kryptys, o pirmieji du forumai vyko Seime.
 

„Koks puikus šis ruduo: negailintis gražių dienų, turtingas spalvų ir derliaus. Rengdamasi konferencijai supratau, kad ir pati jaučiuosi turtinga, nes personalizuotos medicinos ekosistema Lietuvoje išaugo didelė, visapusiška ir bendradarbiaujanti. Ji neaugo savaime – ją kūrė žmonės, ir daugelis jų šiandien yra šioje salėje. Noriu išgirsti, kas per šiuos metus nuveikta ir kokius žingsnius turime numatyti ateinančių dvejų metų planuose“, – kalbėjo prezidento patarėja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimais prof. dr. Sonata Jarmalaitė.

 
Planai lenkia sprendimus
 
Parlamentarė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė priminė, kokių tikslų siekta ankstesniuose forumuose. 2023 m. numatyta parengti nacionalinį personalizuotos medicinos įgyvendinimo modelį, atlikti reguliacinę analizę, įtraukti pacientų organizacijas ir pasiūlyti finansavimo modelius. 2024 m. tikslai išaugo: sutelkti Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų pastangas ir parengti nacionalinę strategiją su finansavimą numatančiu veiksmų planu.
 
„Turiu pripažinti, kad iš šių ambicingų planų įgyvendinta nedaug. Daugelis sprendimų priklauso ne nuo įstatymų, o nuo strateginio planavimo ministerijoje ir politinės valios. Personalizuotos medicinos paslaugos nėra pigios, o skirstant biudžetą priimti nepopuliarius sprendimus sudėtinga. Tikiuosi, kad būsimos Vyriausybės ir sveikatos politikos formuotojai ryšis skirti šiai sričiai daugiau dėmesio ir finansavimo, kad personalizuota medicina Lietuvoje taptų ne deklaracija, o realiu veiksmu“, – sakė J.Sejonienė.
 
Ministerijos poziciją pristatė sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas, kuruojantis sritis, nuo kurių labiausiai priklauso personalizuotos medicinos plėtra: klinikinius tyrimus, inovatyvių vaistų prieinamumą ir sveikatos duomenis.
 

„Gydytojai personalizuotą mediciną dažniausiai sieja su vaistais, genetika ir diagnostika. Pacientas tikisi, kad jam bus skirta daugiau laiko ir kad bus atsižvelgta ne tik į jo ligos anamnezę, bet ir į jo bei šeimos istoriją. Abu šie požiūriai yra svarbūs“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

 
D.Naumovas pripažino, kad Europa inovacijų srityje atsilieka nuo JAV, todėl pokyčių siekiama tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu. Lietuvoje sutrumpinti naujų vaistų vertinimo terminai, keičiamas Klinikinių tyrimų įstatymas, plečiamas žalos be kaltės modelio taikymas. Plėtojama klinikinių tyrimų iniciatyva „DRUP-like“, numatanti, kad vaistas, veiksmingas vieno tipo vėžiui, būtų tiriamas ir gydant kitus tą patį genetinį pokytį turinčius navikus: pradinį etapą finansuotų farmacijos kompanija, o gydymui pasiteisinus kompensuoti imtųsi valstybė.
 
Labai svarbu ir kokybiški sveikatos duomenys. „Ateityje lėšų galėtų sulaukti tos įstaigos, kurios kaupia kokybiškus sveikatos duomenis. Šie duomenys turi tarnauti ne tik gydymui, bet ir antriniams tikslams – moksliniams tyrimams, inovacijoms, kokybės vertinimui“, – teigė D.Naumovas.
 
Telkia mokslą, verslą ir mecenatus
 
Pasak prof. dr. S.Jarmalaitės, Lietuvai svarbu būti ne tik sveikatos inovacijų vartotoja, bet ir kūrėja. Būtent šiam tikslui skirta Personalizuotos medicinos paskirtinė programa, kurios įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos mokslo taryba.
 

„Labiausiai džiaugiuosi, kad pavyko suburti ekspertų komandą, kuri ją parengė. Programos tikslas – mokslo atradimus perkelti iš laboratorijų į pacientų gyvenimą, kad mokslas virstų praktiniais sprendimais“, – kalbėjo Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininkė prof. Vilmantė Borutaitė. Anot jos, programa sulaukė didelio mokslininkų susidomėjimo. „Būtų svarbu, kad programos finansavimas augtų ir galėtume finansuoti kuo daugiau personalizuotos medicinos tyrimų“, – pridūrė ji.

 
Mokslo idėjas paversti praktine nauda padeda Inovacijų agentūra, kuriai forume atstovavo jos vadovė dr. Monika Paulė. Agentūros vykdomas projektas „Data Pilot“ atveria realius sveikatos duomenis mokslui ir verslui, o remdamosis jais inovatyvios bendrovės kartu su viešuoju sektoriumi ieško sprendimų konkrečioms sveikatos sistemos problemoms.
 
„Užsienio verslas, mokslininkai ir gydytojai Lietuvą jau dabar vertina kaip šalį, kurioje su sveikatos duomenimis galima dirbti be didelių kliūčių. Tai viena priežasčių, kodėl į Lietuvą pavyksta pritraukti tarptautines įmones“, – sakė M.Paulė.
 
Inovacijų agentūros direktorė renginio dalyviams pristatė „Life Sciences Baltics 2027“ renginį – didžiausią gyvybės mokslų ir sveikatos inovacijų forumą. Čia gydymo įstaigos pristato savo problemas, o verslas kartu su mokslininkais siūlo sprendimus, kuriuos vėliau galima pritaikyti ir kitose įstaigose.
 
Ne mažiau svarbų vaidmenį personalizuotos medicinos ekosistemoje, anot prof. dr. S.Jarmalaitės, atlieka privačios iniciatyvos. Viena jų – akademiko Eugenijaus Arvydo Janulaičio ir prof. Viktoro Butkaus iniciatyva įsteigtas Ateities biomedicinos fondas, kuris ne tik remia mokslininkų stažuotes, studijas ir tyrimus, bet ir skiria premijas jauniesiems mokslininkams. Iš viso fondas jau skyrė per 1,8 mln. eurų paramos.
 
„Daugiausia investuojame į žmones, tačiau vien to nepakanka. Personalizuotai medicinai būtina ilgalaikė strategija, aiškus jos savininkas ir koordinatorius bei tvarus veiksmų planas. Investuotojai, Vyriausybė, verslas ir filantropiniai fondai turi veikti ne atskirai, o kartu“, – teigė fondo valdybos pirmininkė Eglė Radzevičienė.
 
Nuo mokslo prie klinikos diskusiją pakreipė prof. dr. Dalius Jatužis, vadovaujantis Nacionalinei sveikatos tarybai ir VU Medicinos fakultetui.
 
„Prieš dešimt metų personalizuota medicina buvo pavienių entuziastų reikalas. Per šį dešimtmetį įvyko daug: forumai, taikinių terapijos prieinamumas, Lietuvos mokslo tarybos programos. Personalizuota medicina pamažu tampa sveikatos sistemos dalimi, tačiau pasakyti, kad situacija tenkina, dar negalime. Pacientui svarbu ne tai, kokių technologinių pasiekimų turi Lietuva, o tai, ar jis laiku gaus tinkamą diagnostiką ir gydymą. Gydytojas negali būti kartu ir genetikas, ir bioinformatikas, todėl jam reikia komandos ir aiškaus žinojimo, kur nukreipti pacientą“, – teigė prof. dr. D.Jatužis.
 
Specialistus tokioms komandoms rengia ir universitetas. Medicinos fakultetas personalizuotos medicinos principus integruoja į visas studijų pakopas, o Sistemų biologijos dalyką transformuoja į Sistemų medicinos dalyką, kuriame daugiausia dėmesio skiriama genomikai, transkriptomikai, proteomikai ir metabolomikai. Šiemet fakultete pradėtos Gyvensenos medicinos magistrantūros ir Klinikinės farmakologijos rezidentūros programos, pasirašyta sutartis su Valstybės duomenų agentūra. Fakultetas taip pat kartu su užsienio partneriais surengė Europos personalizuotos medicinos partnerystės mokyklą. Kitąmet prie personalizuotos medicinos temos ketina grįžti ir Nacionalinė sveikatos taryba.


 
Laukia sisteminio sprendimo
 
Sparčiausiai personalizuota medicina skinasi kelią onkologijos srityje. Ar jai pakanka dėmesio šiemet atnaujintoje Vėžio kontrolės programoje, prof. dr. S.Jarmalaitė teiravosi Nacionalinio vėžio centro (NVC) direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno.
 

„Šiandien galiu užtikrintai teigti, kad šiuolaikinė medicina yra personalizuota medicina. Pokyčiai per pastaruosius penkerius metus yra didžiuliai. Diagnostikos srityje Lietuva yra tarp Europos lyderių: naujos kartos sekoskaita kompensuojama daugeliu atvejų ir yra prieinama praktiškai visiems onkologiniams pacientams“, – sakė Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas.

 
NVC vadovas išskyrė sritis, kuriose proveržis dar būtinas. Pirmiausia tai nacionalinis personalizuotos medicinos planas. Jame, anot doc. dr. V.Pečeliūno, turėtų būti apibrėžta ir personalizuota prevencija, kurią šiuo metu skirtingos institucijos supranta nevienodai. Antroji sritis – pažangi terapija ir viešojo sektoriaus inovacijų sklaida.
 
„Jeigu kiekviena įstaiga pažangią terapiją ar diagnostiką kurs atskirai, tai bus pernelyg brangu. Viešojo sektoriaus įstaigos turi turėti galimybę dalytis savo inovacijomis, kad jos taptų prieinamos visiems Lietuvos pacientams“, – teigė doc. dr. V.Pečeliūnas.
 
Trečioji sritis – klinikiniai tyrimai. „Reguliavimas gerėja, tačiau sisteminio finansavimo akademiniams klinikiniams tyrimams neturime, nors Lenkija jiems skiria dešimtis milijonų. Klinikiniai tyrimai nėra paskutinės vilties priemonė – tai šiuolaikinio gydymo dalis“, – pabrėžė jis.
 
NVC vadovas siūlė pradėti diskusiją dėl viešųjų sveikatos priežiūros lėšų panaudojimo klinikiniams tyrimams ir sukurti duomenų keitimosi platformą.
 
Rengiant naują vėžio kontrolės planą, dalyvauja ir pacientų atstovai – onkologinius pacientus vienijanti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA).
 
„Pacientui personalizuota medicina pirmiausia reiškia galimybę gauti jam tinkamiausią gydymą ir įsitikinti, kad siūlomas gydymas atitinka jo interesus. Todėl būtina pacientus informuoti ir šviesti – tik tuomet jie aktyviau įsitrauks į gydymo procesą. Personalizuotas požiūris turi lydėti visą paciento kelią – nuo prevencijos ir diagnostikos iki gydymo ir priežiūros po jo“, – teigė POLA direktorė Neringa Čiakienė.
 
Anot jos, rengiamame plane personalizuotai medicinai numatytas atskiras skyrius, tačiau be pakankamo finansavimo ir žmogiškųjų išteklių jis liks tik deklaratyvus.
 
Pacientams informuoti skirtas ir renginio metu Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos atstovų pristatytas leidinys, paprastais žodžiais paaiškinantis aktualiausius personalizuotos medicinos klausimus.
Diskusiją apibendrino Ministro Pirmininko patarėja sveikatos klausimais, buvusi sveikatos apsaugos ministrė doc. dr. Marija Jakubauskienė.
 

„Tai dar ne tas Eldoradas, kuriame norėtume būti, tačiau judėjimo kryptis aiški, o politinė valia laikyti personalizuotą mediciną prioritetu sveikatos, mokslo ir inovacijų sektoriuose yra. Pagrindinė problema – fragmentacija: savus strateginius dokumentus turi Sveikatos apsaugos ministerija, savus – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o dalis iniciatyvų tebėra projektai. Reikia pereiti nuo projektinio prie sisteminio finansavimo ir turėti vieną adresą, iš kurio sritis būtų koordinuojama, stebima ir finansuojama. Personalizuota medicina turėtų tapti ir valstybės strategijos „Lietuva 2050“ dalimi“, – sakė ministro pirmininko patarėja doc. dr. Marija Jakubauskienė.

 
Tiesa, bendruomenė telktis jau pradėjo: onkologas chemoterapeutas dr. Marius Strioga pristatė spalio 7 d. įkurtą Personalizuotos medicinos draugiją.
 
„Kiekviena ekosistema turi savo centrą, o personalizuota medicina Lietuvoje kol kas išsiskaidžiusi į atskiras nišas. Todėl nepailstančios profesorės Sonatos Jarmalaitės iniciatyva įkūrėme draugiją, buriančią mokslininkus, gydytojus praktikus, reguliavimo institucijų atstovus, sprendimų priėmėjus ir pacientus. Kartu galėsime sprendimus priimančioms institucijoms teikti bendrą, sutartą poziciją, o pacientams – patikimą informaciją“, – teigė dr. M.Strioga.
 
Tapti draugijos nariais jis kvietė ne tik medikus ir mokslininkus, bet ir pacientų atstovus. Steigiamasis suvažiavimas vyks lapkričio pabaigoje.
 
Ligą atpažįsta dar iki simptomų
 

Ką personalizuota medicina gali jau šiandien, atskleidė antroji konferencijos dalis. Ją pradėjęs svečias iš JAV, bendrovės „AstraZeneca“ Genomikos tyrimų centro viceprezidentas prof. Slavé Petrovski, pristatė dirbtinio intelekto platformą MILTON. Remdamasi daugiau nei dviejų milijonų žmonių genomų ir sveikatos duomenimis, ji daugiau nei tūkstantį ligų gali numatyti dešimt ar net penkiolika metų prieš joms pasireiškiant. „Norime pereiti nuo sistemos, kuri gydo simptomus, prie proaktyvios sveikatos priežiūros: atpažinti ligą tada, kai jos eigą dar galima pakeisti“, – sakė prof. S.Petrovski.

 
Lietuvos pranešėjai aiškino, kaip genomo informacija jau keičia klinikinę praktiką. Naviko genetinis tyrimas padeda parinkti veiksmingiausią gydymą, o retųjų ligų atveju toks tyrimas dažnai yra vienintelis būdas nustatyti tikslią diagnozę. Poligeninės rizikos įvertis leidžia personalizuoti profilaktinę ligų patikrą ir toks modelis jau taikomas bei finansuojamas Estijoje.
 
Kalbėta ir apie CAR-T terapiją, kai vaistas sukuriamas iš paties paciento imuninių ląstelių: kraujo vėžiui gydyti ji jau taikoma, o mokslininkai ieško būdų, kaip ją pritaikyti ir solidiniams navikams.
 
Gydo pagal naviko profilį
 
Popietinėje sesijoje Kauno klinikų ir Nacionalinio vėžio centro onkologai aptarė, kaip molekulinis naviko profilis keičia vėžio gydymą. Kai kurie vaistai veikia nepriklausomai nuo to, kuriame organe navikas formuojasi, jei tik jame randamas tam tikras molekulinis pokytis. Toks gydymas gali grąžinti pacientą į visavertį gyvenimą, tačiau Lietuvoje jis kol kas nekompensuojamas, nes kompensavimo kriterijai reikalauja duomenų, kurių retų pokyčių atveju gauti praktiškai neįmanoma. Pranešėjai pabrėžė, kad tokius sprendimus turi priimti multidisciplininės komandos, jungiančios onkologus, patologus, genetikus ir radiologus.
 
Dažniausių vėžio formų gydymas, anot onkologų, taip pat vis labiau remiasi molekuliniu naviko ištyrimu. Krūties vėžio atveju naviko genų raiškos testai padeda atrinkti pacientes, kurioms chemoterapija iš tiesų reikalinga, o plaučių vėžiui, kuriuo vis dažniau serga ir niekada nerūkę žmonės, vaistas parenkamas tik ištyrus naviko mutacijas. Daugumą naujų vaistų Lietuvos pacientai jau gauna, o kitų onkologai tikisi sulaukti artimiausiu metu.
 
Apdovanoti jaunieji mokslininkai
 
Konferenciją užbaigė Ateities biomedicinos fondo ankstyvosios karjeros tyrėjų konkurso apdovanojimai. Konkurso dalyviai turėjo sukurti trumpą vaizdo įrašą ir paprastai, visiems suprantama kalba papasakoti apie savo personalizuotos medicinos tyrimus. Tokią užduotį fondas pasirinko neatsitiktinai.
 
„Paklausiau užsienio kolegų, kurių šalys personalizuotos medicinos keliu nuėjo jau toli, ką jie darytų kitaip, jei pradėtų iš naujo. Atsakymas nustebino: daug daugiau kalbėtų su visuomene. Svarbu, kad žmonės suprastų personalizuotą mediciną, jos vertę, nebijotų duoti mėginių biobankams, dalyvauti tyrimuose“, – kalbėjo fondo vykdomoji direktorė dr. Eglė Mažeikė.
 
Piniginės 300 eurų premijos skirtos LSMU doktorantei Violetai Belickienei, VU Medicinos fakulteto gydytojai rezidentei ir Gyvybės mokslų centro doktorantei Ugnei Mickevičiūtei bei LSMU magistrantei Andrėjai Strigauskaitei.