Riešo kanalo sindromas – liga, kuri pasireiškia dažnais, intensyviais naktiniais rankos skausmais, pirštų tirpimu, plaštakos jėgos sumažėjimu. Dažniausia priežastis – sausgyslių ir jų dangalų uždegimas. Dėl uždegimo spaudžiamas kanalu einantis nervas ir pasireiškia minėti simptomai. Manoma, kad monotoniškas darbas reikalaujantis, stiprių rankos ir riešo judesių, gali padidinti riešo kanalo sindromo riziką.

Nechirurginės gydymo priemonės efektyvesnės kai nervo pažeidimas nėra ženklus. Jei sindromo forma lengva, gali padėti dažnesnis pertraukų darymas, riešų šaldymas ledu.

Nemažai daliai pacientų efektą duoda ir tokios nechirurginės gydymo priemonės kaip riešo įtvaras, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, kortikosteroidai. Svarbu susirgimą laiku pastebėti. Jei nutirpimas, nejautrumas ar skausmas užsitęsia, pasirenkamas chirurginis gydymas. Chirurginio gydymo tikslas – sumažinti spaudimą nervui. Chirurgas padaro mažą pjūvį delninėje riešo pusėje ir perpjauna raištį, dengiantį riešo kanalą. Kanale padaugėja vietos ir sumažėja spaudimas.
Dalis pacientų po operacijos palengvėjimą pajunta iš karto. Kiti kurį laiką dar gali justi nutirpimą, skausmą, sustingimą ar silpnumą. Lengvus darbus dirbti galėsite po trijų ar keturių savaičių, o sunkius – po šešių.
 
Komentuoja specialistas
Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Fizinės medicinos reabilitacijos skyriaus vedėjas Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Vladimir Rožnov:

- Reikia vertinti paciento būklę. Yra tam tikri rodikliai, kai yra reikalingas operacinis arba konservatyvus gydymas. Šeimos gydytojas turi įvertinti būklę ir siųsti pacientą pas specialistą. Tai gali būti ir neurologas, ir traumatologas. Jie vertindami paciento būklę ir turi nuspręsti, ar reikalinga operacija. Vertinama skausmo, nervų užspaudimo, judesių apribojimo simptomatika. Šie kriterijai yra labai svarbūs. Mano asmenine nuomone, visuomet reikia pradėti nuo konservatyvaus gydymo. Blogiausiu atveju, kai nepadeda konservatyvusis gydymas, pacientas turi kreiptis į traumatologus.