Maistu stangrumo nepasieksi

„Tai, kad pradėjus sportuoti reikia atitinkamai sureguliuoti ir mitybą, dauguma jau kaip ir žino. Vis dėlto, neretai trūksta žinių, kaip tą padaryti, – pastebi tinklaraščio sulieknek.lt autorė. – Ir čia svarbu suvokti, kad jei vieni patarimai padėjo draugui, pažįstamam, jie nebūtinai tiks ir tau. Nėra vieno visiems tinkamo universalaus recepto. Prieš pertvarkant mitybos racioną svarbu išsiaiškinti, kokiu tikslu sportuojama: norima numesti, priaugti svorio ar tiesiog sportuoti dėl sveikatos. Ir patarimai kiekvienu atveju gali skirtis.“

 
Pasakodama apie tai, ką reikia įsidėmėti siekiantiesiems sulieknėti, mitybos specialistė pabrėžė tai, kad maistas gali padėti sumažinti svorį, o sportas suteikia kūnui stangrumą. „Taip, atitinkamos maistinės medžiagos gali pagreitinti šį procesą, bet kad ir kaip gerai valgytume, maistas stangrumo kūnui nesuteiks, – aiškino V.Kurpienė. – Jei mityba nesubalansuota, sportuojant gali kaip tik kamuoti didesnis alkis. Todėl neretai būna, kad pradėję sportuoti žmonės per pirmą antrą mėnesį dar net keletą kilogramų priauga.“
 
Vietoj pietų – sportas?
Anot pašnekovės, vienas didesnių mitų, jog po sporto reikia nevalgyti, ypač metant svorį. „Taip manyti yra didžiulė klaida. Nes tuomet žmogus po poros valandų labai išalksta ir alkis būna toks didelis, kad vėliau „atsivalgius“ ir iš sporto liks mažai naudos. Todėl rekomenduoju, nepriklausomai nuo to, kuriuo dienos metu sportuojama, suvalgyti vieną vaisių iškart praėjus 30 minučių nuo fizinio aktyvumo pabaigos. Praėjus pusvalandžiui jau galima pavalgyti ir rimčiau, jei yra poreikis“, – patarė V.Kurpienė. 
 
Todėl sumaniusiems pietų laiką praleisti aktyviai ir pasportuoti pašnekovė būtinai patarė su savimi turėti pasiėmus pietus ir vėliau pavalgyti. „Priešingu atveju, vakare kamuos didelis alkis. Beje, jei sportuojama vakare ir grįžtama namo 9 valandą ar net vėliau, tokiu metu vakarienę valgyti nebūtų protinga. Todėl vertėtų pavakarius sukeisti vietomis su vakariene ir vakare tik užkąsti“, – patarė mitybos specialistė.
Tačiau ji pabrėžė, kad negalima pradėti sportuoti pilnu pilvu: „Po pagrindinio valgymo turėtų praeiti bent pora valandų iki sporto. Kitu atveju bus be reikalo apkrauta širdis, gali pykinti, būti silpna, o ir treniruotės rezultatas bus prastesnis.“
 
Kiek konkrečiai reikia suvalgyti baltymų, gerųjų angliavandenių ir kitų medžiagų, labai priklauso nuo sporto pobūdžio – žmogus bėgioja ar užsiima jėgos sportu ir kt. „Vis dėlto dažna problema, kad kelis kartus per savaitę mėgėjiškai sportuojantys žmonės perdozuoja gyvūninių baltymų, kelis kartus per dieną valgo vištienos krūtinėlę ir varškę, nors pagal jų pasirinktą sporto pobūdį to visiškai nereikia, pakanka subalansuotai maitintis“, – pastebėjo V.Kurpienė.
 
Sportuoti pradėjo numetusi kilogramus
Paklausta, koks sportas jai pačiai padeda palaikyti gerą figūrą, pašnekovė neslepia stokojanti kantrybės kuriai vienai veiklai, tad jas keičianti „Kartais pasirenku čiuožimą, kitą kartą – šiaurietiškąjį ėjimą, darau ir kineziterapinius pratimus, specialią mankštą. Kaip rašiau naujoje knygoje „Liekna visam gyvenimui“, kai mečiau svorį, nesportavau (Vaida yra numetusi 24 kg, – red past.). O dabar tą darau dėl geros savijautos, nes darbe daug sėdžiu, stoviu ir to judėjimo mažoka.
 
Šiaip svarbiausia pasirinkti tokią sportavimo rūšį, kad pats procesas būtų mielas, smagus. Pasirinkimas šiandien yra didžiulis, tereikia skirti laiko paieškoti geriausio varianto. Tikrai nepatariu iš karto pirkti metinio abonemento, o pirmiausia nueiti pažiūrėti, kaip ten jaučiatės, išbandyti skirtingus sportus bei skirtingus trenerius. Jei žmogus ilgai nesportavo, reiktų pradėti nuo mažesnio intensyvumo sporto ir palaipsniui pereiti prie intensyvesnio, nes kitu atveju galima sveikatai ir pakenkti“, – patirtimi dalijosi V.Kurpienė.
 
Kiek skysčių reikia? 
„Jei jų per mažai, sportuojant gali pasidaryti silpna, išsiplėtus kraujagyslėms ir stokojant skysčių, žmogus gali net apalpti. Tačiau ir be saiko vartoti skysčių nereikėtų, nes tai irgi gali būti žalinga. Kaip rasti aukso viduriuką? Reikėtų pasisverti prieš treniruotę ir po jos bei įvertinti skirtumą. Pavyzdžiui, jei numesta pusė kilogramo ir sporto metu išgerta pusė litro vandens, vadinasi, treniruotės metu išprakaituota apie litras skysčių. Kadangi per treniruotę rekomenduojama atkurti 70 procentų netenkamų skysčių, šiuo atveju tai turėtų būti 0,7 litro, o kas liko – suvartota po treniruotės“, – komentavo ji.
 
Specialistė pridūrė, kad kartais treniruotės metu žmonės geria per daug šaltą vandenį, o taip vėlgi be reikalo apkraunama širdis, nes kūnas dar turi pašildyti skystį. „Taip pat negerai sporto metu staiga išgerti didelį skysčių kiekį. Geriau gurkšnoti po truputį“, – patarė V.Kurpienė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!