Atsako specialistas
„Northway“ medicinos centro gydytojas gastroenterologas Rolandas Vaicekauskas:

- Prieš nustatant diagnozę, visų pirma reikia suvokti, kad dažnai vadinamojo „skrandžio skausmo“ priežastis gali būti ne tik stemplės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos ligos, bet ir kitų organų patologijos: kasos, kepenų, tulžies pūslės, tulžies latakų, širdies, žarnyno kraujagyslių ir kt. Taigi bet kuriuo atveju reikalingi išsamūs kompleksiniai tyrimai.
Jeigu pilvo skausmai jauną žmogų užklumpa epizodiškai, tik vieną kitą kartą, per daug rūpintis ir nereikėtų. Juo labiau jei žinoma, kad tai nutiko užvalgius ne visai įprastų, per riebių ar aštrių produktų, ne naminio, bet, tarkim, greito maisto.
 
Tačiau kai toks negalavimas pasikartoja, ima stipriai varginti ir veikti gyvenimo kokybę, reikėtų nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją.
Kai žmogus skundžiasi pilvo skausmais, ypač viršutinėje pilvo dalyje, vadinamojoje „duobutėje“, skausmas jaučiamas alkio metu, pavalgius, naktimis, tuomet pirmiausia reikia patikrinti, ar nėra skrandžio, dvylikapirštės žarnos opų, onkologinių ligų. Jų diagnostikai būtina atlikti endoskopinį stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ištyrimą.
 
Atlikus endoskopinį tyrimą dažnai konstatuojama normali būklė. Tokiu atveju esantis pilvo skausmas būna funkcinio pobūdžio – vadinamoji funkcinė dispepsija. Jai įtakos turi šiuolaikinis spartus gyvenimo būdas: veiklų gausa, psichologinė įtampa, nuovargis, sveikos mitybos principų nepaisymas. Visi pamiršta, kad reikėtų valgyti reguliariai, neskubėti, gerai kramtyti maistą. Jei valgysime tik vieną kartą ir vakare prieš miegą, nereikia stebėtis, kad po to skrandis atsidėkos įvairiais negalavimais.
 
Apie skrandžio ligas gali pranešti ir tokie požymiai, kaip staigūs apetito pokyčiai, ankstyvas sotumas, pykinimas, vėmimas, sutrikęs ryjimas, nenoras valgyti mėsos, svorio mažėjimas, mažakraujystė, išmatų pakitimas (tamsiai juodos), įtakos turi ir paveldimumas (pravartu pasidomėti, ar šeimoje nebūta panašių opinių, onkologinių ligų).
 
Verta žinoti
Atvėsę orai irgi šiek tiek prisideda prie skrandžio ligų paūmėjimo. Čia veikia sezoniniai pokyčiai, į kuriuos reaguojame fiziologiškai, tiek ir psichologinė žmogaus būsena – trumpėja dienos, vėl įsisukama į gausybę darbų, patiriama daugiau streso.
Taigi, kadangi vaistais jau gydomos pasekmes, o ne šalinamos priežastys, tik bendras kasdienis dėmesys sveikatai padės išvengti ne tik skrandžio, bet ir kitų ligų.