Panevėžio kraujagyslių chirurgai pacientus pasitinka naujuose namuose

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2026-11-19
Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pirmadienį duris atvėrė atnaujintas Kraujagyslių chirurgijos skyrius ir Intervencinės radiologijos operacinė su nauju angiografu – į ją ligoninė investavo beveik milijoną eurų. Abu projektai įgyvendinti pačios ligoninės lėšomis. „Kai žmogui prireikia pagalbos, svarbu ją gauti greitai, iš gerų specialistų ir šiuolaikiškoje aplinkoje. Panevėžio ligoninę tikrai galėčiau rekomenduoti ne vienam“, – atidaręs atnaujintus skyrius kalbėjo Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Panevėžio kraujagyslių chirurgai pacientus pasitinka naujuose namuose
Atidaryti atnaujintų skyrių į Respublikinę Panevėžio ligoninę susirinko ligoninės bendruomenė, politikai, savivaldos ir verslo atstovai. Simbolinę Kraujagyslių chirurgijos skyriaus juostelė kirpo (iš kairės): Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus ir skyriaus vedėjas Arūnas Čepkauskas.

Linkėjo darnos ir šypsenų
 
Atidaryti atnaujintų skyrių į Respublikinę Panevėžio ligoninę susirinko ligoninės bendruomenė, politikai, savivaldos ir verslo atstovai. Kraujagyslių chirurgijos skyriuje svečius pasitiko ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus ir skyriaus vedėjas Arūnas Čepkauskas.
 
Sveikinimo kalboje M.Vaitkus pabrėžė, kad ligoninė atsinaujina nuosekliai, o skyrių atidarymai jau tampa tradicija. „Ligoninėje pacientai turi jaustis jaukiai – kuo labiau įstaiga primena namus, tuo greičiau žmogus sveiksta. Ne mažiau svarbu, kad į šviesias patalpas būtų malonu ateiti ir darbuotojams. Džiaugiamės, kad skyrių galėjome atnaujinti patys ir parodyti, kaip šiandien gali atrodyti valstybinė gydymo įstaiga“, – kalbėjo vadovas.
 
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pasidžiaugė, kad Panevėžio ligoninė yra geras pavyzdys, kokio lygio pagalbą šiandien gali teikti valstybinės ligoninės. „Džiugu matyti, kaip ši ligoninė keičiasi jūsų komandos rūpesčio, dėmesio ir išmintingo lėšų paskirstymo dėka, – sakė Seimo vadovas. – Šis skyrius kasdien kovoja su pagrindiniu žmogaus sveikatos priešu – širdies ir kraujagyslių ligomis – ir tą kovą laimi. Su naujomis operacijomis ir diagnostikos galimybėmis esate šio regiono lyderiai, gerai žinomi Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad valstybinėse ligoninėse žmonės gauna tokią pat pagalbą kaip privačiose klinikose, o neretai net aukštesnio lygio bei sudėtingesnę, ypač kai gydomos retesnės ligos, kurių privačios klinikos gydyti nesiima. Linkiu, kad panevėžiečiai su jūsų pagalba būtų vis sveikesni.“
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila pasidžiaugė, kad per neilgą laiką ligoninėje įgyvendinta daug projektų. „Kaip panevėžiečiui man visada gera čia sugrįžti. Neseniai atidarėme Konsultacijų polikliniką, baigiamas statyti Infekcinių ligų korpusas, o dabar naujumu kvepia ir Kraujagyslių chirurgijos skyrius. Sveikinu kolektyvą, kad turi tokią administraciją, o administraciją – kad turi tokį šaunų kolektyvą“, – sveikino parlamentaras.
 
„Kaip statybininkas žinau, kad remontas neapsieina be bildesio ir nepatogumų, tačiau jam pasibaigus tampa erdvu, gražu, atsiranda visai kita nuotaika, – kalbėjo Panevėžio rajono meras Antanas Pocius. – Darbe žmonės praleidžia trečdalį paros, todėl aplinka itin svarbi, kaip ir kolektyvas. Esu dėkingas direktoriui, kad ligoninė nuolat gražinama, ir džiaugiuosi mūsų puikiu bendradarbiavimu.“
 
Visų ligoninės slaugytojų vardu kolegas pasveikino slaugos administratorė Rasa Masienė: „Pacientą gydo ir kolektyvą vienija ne sienos, o darna, kolegiškumas ir komandos dvasia. Džiaugiuosi šia gražia erdve ir visų vyresniųjų slaugytojų vardu linkiu, kad išsipildytų visi šiandien išsakyti palinkėjimai.“
 

Skyriui daugiau nei dešimtmetį vadovaujantis kraujagyslių chirurgas Arūnas Čepkauskas dėkojo administracijai, kolegoms ir komandai. „Šeimininkai čia – sienos, plytos, mūras. O mes esame, kad būtume geri žmonėms. Noriu, kad kiekvienas, atėjęs į mūsų skyrių su šypsena, su šypsena ir išeitų. Visiems darbuotojams linkiu stiprybės, kantrybės ir gero žodžio, kurio niekada nebūna per daug. Ačiū, kad esate mano komanda“, – jaudulio neslėpė vedėjas.
 
Atnaujintas patalpas pašventino Panevėžio vyskupijos vyskupas ordinaras Linas Vodopjanovas. „Seminarijoje klierikai mėgdavo sakyti: kunigu tampama ne dėl sutanos, bet sutana padeda būti geru kunigu. Taip ir čia – nauja aparatūra, atnaujintos patalpos ar į komandą atėjęs patyręs gydytojas patys savaime nepagydo, tačiau padeda medikams geriau tarnauti žmogui, kuris ateina čia su savo negalia. Kartais ir sienos gydo, nes kuria gerą nuotaiką. Šiose patalpose jaučiu daug gyvenimo ir gyvybės. Linkiu, kad pacientai išeitų iš čia džiaugdamiesi gyvenimu ir dėkodami už jūsų talentą, kurį jums davė Dievas“, – sakė vyskupas.


 
Remonto laukė ketvirtį amžiaus
 
Kraujagyslių chirurgijos skyrius Respublikinėje Panevėžio ligoninėje veikia nuo 1997 metų ir yra vienas iš keturių tokių skyrių Lietuvoje – kiti veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Čia skubiai operuojami pacientai, kuriems pažeistos arterijos ar venos, atliekamos aortos rekonstrukcijos, atkuriama kraujotaka. Per beveik tris dešimtmečius operacijos tapo vis sudėtingesnės, gydymo metodai – modernesni, o skyriaus patalpos ilgus metus nekito.
 
„Paklausiau ilgiausiai skyriuje dirbančių gydytojų, kiek laiko jie praleido šiose patalpose. Išgirdau, kad remonto jie nematė dvidešimt penkerius metus. Pagaliau po ketvirčio amžiaus skyrius sulaukė atnaujinimo“, – pasakoja ligoninės direktorius M.Vaitkus.
 
Permainas iš arti matė Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Lilita Kuodienė, ligoninėje dirbanti keturiasdešimt metų, beveik trisdešimt iš jų – vadovaudama skyriaus slaugytojoms.
 
„Kai pradėjau dirbti, ligoninėje nebuvo nei radiologijos, nei angiografijos kabinetų, o injekcijas darėme daugkartiniais švirkštais. Šiandien ir gydymas, ir slauga – ypač aukšto lygio. Atnaujindami skyrių daugiausia galvojome apie pacientus su negalia, nes daugelis jų nevaikšto. Todėl padidinome higienos kabinetus, tualetus ir dušus, kad žmogus su neįgaliojo vežimėliu galėtų laisvai judėti ir apsisukti, o visose patalpose įrengėme naują iškvietimo sistemą. Pacientai patenkinti: džiaugiasi gražia aplinka ir jaučia, kad jais rūpinamasi“, – pasakoja slaugytoja.
 
Skyriuje dirba keturi kraujagyslių chirurgai, dvylika slaugytojų ir penkios slaugytojų padėjėjos. Jų darbas, pasak skyriaus vedėjo A.Čepkausko, dažnai lemia, ar žmogus liks savarankiškas.
 

„Mūsų darbas – išgelbėti žmogų nuo neįgalumo, padėti jam vėl vaikščioti, dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Tokios pagalbos reikia daugeliui žmonių, todėl pacientų turime nuolat. Aptarnaujame visą šiaurinę Lietuvos dalį iki pat sienos, o kai kurie žmonės pas mus atvažiuoja net iš Žemaitijos“, – pasakoja Kraujagyslių skyriaus vedėjas Arūnas Čepkauskas.

 
Aštuoniolika skyriaus lovų niekada nestovi tuščios. Direktoriaus teigimu, tai rodo, kad tokia pagalba žmonėms reikalinga arčiau namų. „Kartais manoma, kad tokią pagalbą užtenka teikti didžiuosiuose miestuose. Tačiau pacientai nori gydytis kuo arčiau namų, nes didmiesčiuose jų laukia ilga kelionė ir ilgos eilės pas gydytoją“, – pabrėžia M.Vaitkus.
 
Naujas angiografas – visam regionui
 
Šventinė juostelė perkirpta ir Intervencinės radiologijos skyriuje, kurio atnaujintoje operacinėje įrengtas naujas angiografas.
 
„Šioje operacinėje tiriame galvos, širdies ir galūnių kraujagysles, ieškome, kur sutriko kraujotaka. Kuo anksčiau pacientas ištiriamas, tuo didesnė tikimybė išvengti infarkto, – pasakoja ligoninės direktorius M.Vaitkus. – Įsigiję naują angiografą, atnaujinome ir visas šias patalpas. Džiaugiamės savo komanda – pagal atliekamų procedūrų skaičių galime lygiuotis į didžiąsias šalies ligonines.“
 
Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas primena, kad angiografas – vienas svarbiausių aparatų gydant infarktą ar insultą. Jis leidžia gydytojams realiuoju laiku stebėti kraujagysles ir pro nedidelį dūrį pasiekti pažeistą vietą – be atviros operacijos.
 
„Ankstesnis aparatas mums tarnavo apie šešiolika metų, kol prieš metus galutinai sugedo. Po ilgų svarstymų ir su administracijos pagalba nuveikėme didelį darbą: atnaujinome patalpas, paskelbėme didelį konkursą. Į šią operacinę ligoninė investavo beveik milijoną eurų, nes tokia aparatūra yra ypač brangi. Tai jau trečias mūsų angiografas – dar dvi operacinės atnaujintos prieš keletą metų, o naujoji skirta kardiologinėms procedūroms“, – sako vedėjas.

 
Skyriaus medikams darbo netrūksta – Respublikinė Panevėžio ligoninė priklauso insulto ir infarkto klasteriui ir priima šiais susirgimais sergančius pacientus iš visos Aukštaitijos. „Mūsų komandą sudaro aštuoniolika gydytojų. Dirbame dieną ir naktį, be jokių išimčių, kaip ir visi skubiąją pagalbą teikiantys medikai“, – pasakoja K.Bumblauskas.
 

Anot Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjo Karolio Bumblausko, į operacinę niekas nesiruošia iš anksto – insultas ar infarktas dažniausiai užklumpa netikėtai. „Niekam nelinkiu pas mus pakliūti. Tačiau jei jau taip Dievas lėmė, stengiamės, kad žmogus išgyventų. Mūsų rezultatai atitinka aukštus standartus, kuriuos patys sau išsikėlėme, o tai – visos komandos darbo vaisius“, – sako vedėjas.

 
Naujosios operacinės komandą pasveikino ir Seimo pirmininkas: „Kuo anksčiau nustatoma diagnozė, tuo daugiau galima padėti žmogui, o tokia aparatūra padeda ir nustatyti ligą, ir operuoti. Geras instrumentas gero chirurgo rankose iš tiesų daro stebuklus. Linkiu jums ištvermės ir sutarimo, kad žmonės, atėję čia su bėda, išeitų su šypsena.“
 
Atnaujina savo lėšomis
 
Ir Kraujagyslių chirurgijos skyriaus remontas, ir Intervencinės radiologijos operacinės atnaujinimas su nauju angiografu finansuoti pačios ligoninės lėšomis. Ligoninės vadovas pabrėžia, kad tai – visos ligoninės darbo rezultatas.
 

„Tai, ką uždirbo visas kolektyvas, šįkart investavome į kraujagyslių chirurgiją. Kitą kartą ateis eilė kitam skyriui – jam taip pat atnaujinsime patalpas ir įsigysime naujos įrangos. Beveik visi ligoninės skyriai jau sulaukė permainų: vieni pertvarkyti iš esmės, kitiems užteko atnaujinti sienas, bet ir tai labai keičia nuotaiką“, – pasakoja Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus.

 
 Netrukus duris turėtų atverti ir naujasis Infekcinių ligų korpusas. „Tikėjomės jį atidaryti dar spalį, bet vis ko nors trūksta. Šiuo metu pastatas priduodamas, vertinama jo priešgaisrinė sauga. Atrodytų, pastatas stovi – vežk pacientą į palatą ir gydyk, tačiau kol visi reikalavimai neįvertinti, to daryti negalime. Gali būti, kad korpusą atidarysime jau kitąmet“, – sako direktorius.
 
Pokyčių sulauks ir mažieji pacientai – įsibėgėja Vaikų poliklinikos atnaujinimo darbai. „Mūsų pediatrai ilgai dirbo ankštose patalpose, todėl dabar norime jiems sukurti erdvią aplinką. Svarbu, kad mažasis pacientas, atėjęs pas gydytoją, jaustųsi jaukiai, o vaikų gydytojams būtų patogu dirbti. Pagal parengtus projektus darbai pradėti ir kituose skyriuose, tarp jų – gimdyvių“, – planus vardija vadovas.
 
Pasak direktoriaus, pokyčiai keičia ir ligoninės įvaizdį – į Panevėžį gydytis vis dažniau atvyksta pacientų iš kitų regionų. „Panevėžys – mažiausias iš didžiųjų regionų, todėl neretai išgirstame: kam važiuoti į tą kaimą? O paaiškėja, kad tas „kaimas“ atlieka tokias pačias, o gal net geresnes procedūras nei didieji miestai. Lietuva maža, žinia sklinda greitai: išgirdę, kad čia gerai gydo ir dirba malonūs gydytojai, žmonės renkasi mus“, – pastebi M.Vaitkus.



 
Laukia naujų kolegų
 
Vadovas tikisi, kad šviesūs, atnaujinti skyriai pritrauks ir naujų specialistų.
 
„Šiemet, kaip ir kitos Lietuvos ligoninės, naujų gydytojų nesulaukėme, nes pailgėjo rezidentūros studijos. Po studijų daugelis gydytojų lieka didžiuosiuose miestuose – ten įleidžia šaknis, sukuria šeimas. Tačiau tie, kurie atvyksta į Panevėžį, dažnai nustemba ir sako, kad tokių sąlygų nėra matę net ten, kur dirbo anksčiau. Todėl norime, kad mūsų ligoninę iš vidaus pamatytų kuo daugiau medikų. Kiekvienam, kuris nuspręs prisijungti prie mūsų komandos, durys atviros“, – kviečia M.Vaitkus.
 
Ypač ligoninė laukia retų specialybių gydytojų. Kraujagyslių chirurgų Lietuvoje parengiama nedaug, todėl kiekvienas naujas kolega komandai itin svarbus. „Šiandien kraujagyslių chirurgų mums užtenka, tačiau komanda nedidelė, o tokios pagalbos poreikis didelis. Todėl kiekvienas naujas kolega būtų ypač laukiamas, nes stipri komanda reiškia ir tvirtą pagalbą žmonėms“, – pabrėžia direktorius.
 
Šalies ligoninės gydytojus vilioja vis didesniais atlyginimais, tačiau, pasak M.Vaitkaus, Panevėžys į šias lenktynes sąmoningai nesileidžia ir renkasi kitą kelią. „Pagal medikų atlyginimus esame per vidurį, tačiau uždirbtas lėšas sąmoningai investuojame į modernią darbo aplinką, naujausią įrangą, priemones ir vaistus. Kolegoms dažnai užduodu klausimą: kas svarbiau – šiek tiek didesnė alga ar šviesus, atnaujintas skyrius, kuriame turi viską, ko reikia žmogui gydyti? Esu įsitikinęs, kad gydytojui, kuris myli savo darbą, geros sąlygos ir stipri komanda yra geriausia motyvacija“, – tikina vadovas.
 
Trys klausimai Seimo pirmininkui
 
J.Olekas: žmogus turėtų išeiti su šypsena
 
- Seimo pirmininke, Panevėžio ligoninėje atsinaujina jau ne pirmas skyrius. Ar panašių pokyčių matote ir kitose šalies gydymo įstaigose?
 
- Labai džiaugiuosi, kad Panevėžio ligoninėje tai jau ne pirmas atnaujintas skyrius. Panašių pokyčių matau ir kitose Lietuvos gydymo įstaigose – jos vis daugiau investuoja į jaukesnę aplinką pacientams ir darbuotojams. Tai prasminga: jaukioje aplinkoje gydytojams smagiau dirbti, o pacientai būna geresnės nuotaikos ir lengviau priima gydymą. Gydymo įstaigos iš tiesų keičiasi, ir mes matome rezultatus. Medikai dirba vis geriau, žmonės daugiau rūpinasi savo sveikata, ilgėja gyvenimo trukmė, o pats gyvenimas tampa aktyvesnis. Todėl labai džiaugiuosi, kad ir šiandien Panevėžyje švenčiame tokią gražią šventę.
 
- Kokį įspūdį jums paliko atnaujinta Panevėžio ligoninė?
 
- Džiaugiuosi ir atnaujinta aplinka, ir žmonėmis, kurie čia dirba. Panevėžio ligoninė visada turėjo gražių tradicijų – čia dirbo rūpestingi vadovai, kurie tvarkė ir puoselėjo aplinką. Tačiau gyvenimas keičiasi, ateina naujos technologijos ir naujos galimybės, todėl labai gerai, kad ligoninė neatsilieka ir keičiasi kartu su jomis. Vis dėlto vien sienų neužtenka. Šiandien čia jaučiu itin kolegišką atmosferą, o tokia atmosfera padeda medikams gerai atlikti savo darbą ir suteikti žmonėms reikiamą pagalbą. Žmogus į skyrių paprastai ateina su kokia nors negalia. Būtų gražu, jei jis, vos įėjęs, jau nusišypsotų, o išeitų šypsodamasis – palikęs čia savo negalią ir sulaukęs tinkamos pagalbos.
 
- Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų. Ką reiškia, kad tokia pagalba teikiama ir regione?
 
- Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinis sveikatos priešas, o įveikti jį padeda būtent tokios chirurginės intervencijos, kurias čia puikiai atlieka mano kolegos. Žinoma, linkiu žmonėms būti sveikiems ir į ligoninę patekti kuo rečiau. Tačiau jei pagalbos prireikia, labai svarbu ją gauti greitai, iš gerų specialistų ir šiuolaikiškoje aplinkoje. Panevėžio ligoninę tikrai galėčiau rekomenduoti ne vienam.
 
RĖMIMAS

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai
! 
 

    Gydytojas ir pacientas


    M.Sakalauskaitė: nepasitikėkite socialiniais tinklais

    M.Sakalauskaitė: nepasitikėkite socialiniais tinklais

    „Plastinė chirurgija – ne tik apie grožį, bet ir apie sveikatą“, – sako plastinės ir rekonstrukcinės chiru...
    T.Kulbokienė: dar nesusitupėjau pensininkės pareigose

    T.Kulbokienė: dar nesusitupėjau pensininkės pareigose

    „Jeigu tik galėčiau, viską pakartočiau“, – sako 46 gyvenimo metus mediko profesijai paskyrusi Tatjana Kulbokienė...

    Budinti vaistinė


    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pas...
    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    „Darbuotojams skauda“, – tokią darbdaviams adresuotą žinią siunčia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirm...

    razinka


    Sveika šeima


    Sekmadienis dar nesibaigė, o mintys jau apie darbą?

    Dar tik sekmadienio popietė, tačiau mintys jau sukasi apie pirmadienio darbus, vakare sunku užmigti, ima skaudėti galvą ar pilvą, stipriau plaka širdis. Pirmadienio rytą tokia savijauta gal ir nestebintų, tačiau kodėl organizmas į artėjančią darbo savaitę kartais pradeda reaguoti dar nepasibaigus savaitgaliui ir kada vadinamas...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kenija: mirusieji neturi tapti skolų įkaitais

    Skolos už gydymą ar mirusiojo laikymą morge gali tapti kliūtimi palaidoti artimąjį. Kenijoje tokių šeimų daug: kūnai morguose tarsi įkaitai guli mėnesius ar net metus, o sąskaitos kasdien auga. Praėjusią savaitę Kenijos parlamentas priėmė įstatymą, kuris tokią praktiką turėtų uždrausti.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Žiedai ir pažadai
    Henrikas Vaitiekūnas Žiedai ir pažadai
    Šeimos gydytoja apie eiles: gydytojas yra, bet su siuntimu pas jį nepateksi
    Alma Astafjeva Šeimos gydytoja apie eiles: gydytojas yra, bet su siuntimu pas jį nepateksi
    Ar valstybei rūpi visi jos vaikai?
    Rasa Račienė Ar valstybei rūpi visi jos vaikai?

    Naujas numeris