Pataria specialistė
„Akių gydytojų praktikos“ oftalmologė dr. Eglė Danielienė:

- Galime išskirti du miežių tipus – ūmų ir šaltąjį. Ūmus miežis – tai voko krašto riebalinės liaukutės uždegimas, kurį sukelia bakterijos. Infekcija gali atsirasti dėl nešvarių rankų, pasenusios kosmetikos naudojimo. Miežiai dažniau pasitaiko sergantiesiems lėtiniu blefaritu (vokų kraštų uždegimu) ar rožiniais spuogais. Šaltasis miežis yra lėtinis uždegimas, kuris formuojasi, kai užsikemša voko riebalinė liauka. Tada atsiranda mazgelis, tačiau jo neskauda ir oda neparausta. Apskritai miežis pasitaiko dažnai, gali iškilti bet kam ir ne vieną kartą. 
 
Jei pastebėjote akies miežį, pirmiausia jį reikėtų šildyti. Galima naudoti mažą buteliuką su šiltu vandeniu, išvirtą kiaušinį, bulvę. Tokį kompresą dedame dešimčiai minučių 4–6 kartus per dieną. Laiku pradėjus šildyti, miežis gali išnykti dar nepratrūkęs. Kai tai įvyksta, ir ima tekėti pūliai, šildyti nebegalima. Tada reikėtų lašinti dirbtines ašaras ir išvalyti ištekėjusius pūlius. Jokiu būdu negalima miežio spausti kaip spuogo, naudoti kosmetikos, nešioti kontaktinių lęšių. Kartais gydytojas gali skirti antibiotikus (lašus, tepalus arba geriamus). Į specialistą būtina kreiptis tada, jei ištinsta abu vokai, skauda pačią akį, pablogėja regėjimas arba pakyla temperatūra. Šaltam miežiui galima naudoti ir drėgnus kompresus. Jei tokio miežio mazgelis neišnyksta per tris mėnesius, taip pat reikia apsilankyti pas gydytoją.
 
Miežio išvengti gali padėti rytais kelioms minutėms dedami karšti kompresai: tam tinka mažas rankšluostukas ar makiažui valyti skirti tamponai, sudrėkinti karštu vandeniu. Veiksmingiausia, kad jie būtų kuo karštesni, tačiau patikrinkite pirštų galais, kad nebūtų per karšta. Taip pat patogu naudoti specialius šildančius akinius, kurių galima rasti akių kabinetuose ar optikose. Šiluma ištirpdo vokų liaukučių riebalus, todėl jos rečiau užsikemša.
 
Jei ant vokų kraštų yra daug traiškanų, patarčiau kreiptis į akių gydytoją, kuris patikrins dėl lėtinio blefarito (vokų kraštų uždegimo) ir išmokys vokų higienos. Jei riebalinės liaukutės linkusios užsikimšti net ir kai traiškanų nesimato, vis tiek būtina nuolatinė vokų higiena (karšti kompresai ir vokų kraštų valymas). Žinoma, svarbiausia, kad žmogus laikytųsi švaros: praustų veidą, moterys nakčiai nusivalytų kosmetiką.
 
Sakoma, kad stipriai išgąsdinus žmogų miežis gali išnykti, ir taip tikrai gali nutikti, jei žmogus tuo tiki. Tačiau to daryti visai nebūtina, nes net ir negydomas miežis gali pranykti pats: ūmus miežis dažniausiai praeina savaime per 1–2 savaites (gerėti pradeda jau po poros dienų), o šaltasis – per 3–6 mėnesius.