Sujungia tradicines ir šiuolaikines praktikas 
 
Komandą sudaro VšĮ „Tęstinė akušerija“ vadovė Gintarė Balčytytė, Agnė Škudienė ir Dovilė Vilkė. Visos komandos narės yra baigusios universitetines ar kolegines akušerijos studijas Lietuvoje, įgijusios papildomų kompetencijų akušerijos, traumą patyrusių žmonių priežiūros, mamų edukacijos ir palaikymo srityse.
 
G.Balčytytė teigia, kad jų komanda unikali, nes kiekvienai besilaukiančiai moteriai siekia suteikti individualizuotą priežiūrą, atsižvelgiant į tos moters poreikius ir jos gyvenimo aplinkybes.
 
Pasak akušerių, kuriant „Unda“ komandą, vienas svarbiausių žingsnių buvo nusiteikimas dirbti kitaip, nei įprasta: reikėjo pasiryžti siekti profesionalumo ir savarankiškumo, domėtis užsienio praktikomis. „Lietuvoje kol kas neturėjome patirties, kaip realiai organizuojama gimdymo priežiūra namuose, todėl konsultavomės su akušerėmis, turinčiomis daugiametę patirtį gimdymuose namuose ir gimdymo centruose užsienyje“, – sako komandos vadovė.
 
„Manome, kad tokios paslaugos sėkmę užtikrina tęstinės akušerijos modelis – kai šeimą nuo pastojimo iki pirmųjų naujagimio mėnesių lydi ta pati akušerių komanda. Tai užtikrina tęstinumą, pasitikėjimą ir saugumą. Lietuvoje šis modelis vis dar yra naujovė, nors moksliniai tyrimai aiškiai įrodo jo naudą: nustatyta, kad taikant tęstinę priežiūrą rečiau prireikia medicininių intervencijų, sumažėja priešlaikinių gimdymų, pagerėja naujagimių sveikatos rodikliai, o moterų pasitenkinimas gimdymo patirtimi yra didesnis. Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi pozicinį dokumentą, kuriame ragina šalis nares pereiti prie tęstinės akušerijos priežiūros, kaip efektyviausio ir saugiausio modelio mažos rizikos nėštumo atvejais“, – pastebi akušerė A.Škudienė.
 
Pirmieji paslaugos teikėjai
 
Nors gimdymas namuose legalizuotas dar 2019 metais, įstaigų, teikiančių gimdymo namuose paslaugas oficialiai praktiškai nebuvo. „Mūsų žiniomis, MB „Mamisėlis“ buvo gavęs gimdymo namuose priežiūros paslaugos licenciją, tačiau oficialiai nebuvo užregistruota nė vieno gimdymo, priimto namuose. Kodėl tokios licencijos neturi nė vienas akušerijos stacionaras, tiksliai pasakyti negalime, bet spėtume, kad priežastis gali būti dideli personalo kaštai – ligoninėse akušerės vienu metu prižiūri ne po vieną gimdymą, todėl dedikuoti specialistus individualiai priežiūrai namuose gali būti sudėtinga“, – sako G.Balčytytė.
 
Pagal galiojančius reikalavimus, norint teikti gimdymo namuose priežiūros paslaugą, būtina sudaryti bendradarbiavimo sutartį su gimdymo priežiūros stacionaru. Pasak akušerių, tai buvo vienas iš žingsnių, kuris kiek užtruko – reikėjo susitarti dėl bendradarbiavimo, aptarti jo eigą, viską suderinti ir pasirašyti sutartį. Ši sutartis yra svarbi ir šeimai, nes užtikrina, kad prireikus pagalbos ligoninėje perėjimas iš namų aplinkos į stacionarą vyktų sklandžiai ir saugiai.
 
Iššūkių netrūksta ir po legalizavimo
 
„Unda“ akušerės akcentuoja, kad pats gimdymas namuose niekada nebuvo nelegalus – juk jis gali įvykti ir neplanuotai. Nebuvo reglamentuota tik gimdymo namuose priežiūros paslauga.
 
„Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje galiojantys reikalavimai yra vieni griežtesnių. Pavyzdžiui, į mus kreipėsi moteris, planuojanti trečią nėštumą. Pirmasis jos vaikas gimė Vokietijoje Cezario pjūvio būdu, antrasis – namuose su oficialia akušerės priežiūra. Lietuvoje trečiojo gimdymo namuose priimti negalėtume vien dėl anamnezėje esančio Cezario pjūvio. Tikimės, kad ateityje, stiprėjant pasitikėjimui šia paslauga, reglamentavimas taps lankstesnis – atsižvelgiant į užsienio šalių gerąją praktiką ir atliekamus mokslinius tyrimus, kokiais atvejais gimdymas namuose gali būti saugus“, – sako akušerė G.Balčytytė.
 
Anot jos, kitas iššūkis – bendradarbiavimo sutartys su stacionarais. Pagal reglamentą, paslauga gali būti teikiama tik turint tokią sutartį ir tik teritorijoje, kurioje stacionaras yra ne toliau nei 30 minučių kelio atstumu. Tai reiškia, kad kai kuriose Lietuvos vietovėse gimdymo namuose paslauga gali būti nepasiekiama vien dėl geografinės padėties ir to, kad regionuose uždaromi gimdymo priežiūros stacionarai.
 
„Be to, sutartys sudaromos geranoriškais pagrindais – stacionaras jų pasirašyti neprivalo. Jei konkreti gydymo įstaiga kategoriškai atsisakytų bendradarbiauti, nei mes, nei kiti specialistai toje teritorijoje šios paslaugos teikti negalėtų. Vis dėlto tikime, kad rodydamos pavyzdį ir užtikrindamos aukštos kokybės, saugią priežiūrą galime prisidėti prie pokyčių – kad gimdymo namuose paslauga Lietuvoje būtų ne tik reglamentuota, bet ir realiai prieinama toms šeimoms, kurios jos nori ir kurioms ji yra tinkama“, – sako akušerė.


 
Kol kas paslauga teikiama tik Vilniuje
 
Pagal Gimdymo namuose priežiūros paslaugos teikimo tvarkos aprašą gimdymą namuose gali priimti tik akušerė, dirbanti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir turinti licenciją šiai paslaugai teikti. „Mes esame trijų kvalifikuotų akušerių komanda, turinti licenciją gimdymo namuose priežiūros paslaugai teikti ir atitinkanti visus oficialius paslaugos teikimo reikalavimus. Visos komandos narės yra baigusios universitetines arba kolegines akušerijos studijas Lietuvoje, taip pat įgijusios papildomų kompetencijų akušerijos, traumą patyrusių žmonių priežiūros, mamų edukacijos, profilaktikos taikymo ir palaikymo srityse. Sąmoningai pačios renkamės vadintis „akušerėmis pribuvėjomis“ – taip grąžinant senąjį lietuvišką pavadinimą, kartu pabrėžiant holistinį požiūrį į akušeriją ir pasirinktą profesinę specializaciją“, – sako A.Škudienė.
 
„Unda“ komandos praktikoje į gimdymą vyksta dvi akušerės – tai suteikia daugiau saugumo šeimai ir užtikrina sklandų darbą specialistėms. Toks modelis atitinka ir tarptautinę gerąją praktiką, kai gimdymo namuose priežiūra organizuojama dalyvaujant dviem akušerėms. Su visomis komandos narėmis šeima susipažįsta dar pasiruošimo laikotarpiu – taip sukuriamas pasitikėjimu grįstas santykis ir tvirtas pagrindas bendradarbiavimui gimdymo metu. Dula gimdyme namuose dalyvauti neprivalo, tačiau, jei šeima pageidauja papildomo emocinio, fizinio palaikymo, ji gali būti kartu.
 
„Kadangi pagal Gimdymo namuose priežiūros paslaugos teikimo tvarkos aprašą gimdymo namuose paslauga gali būti teikiama ne toliau nei 30 minučių atstumu nuo gimdymo priežiūros stacionaro, su kuriuo turime bendradarbiavimo sutartį dėl neskubaus pervežimo. Jei prireiktų skubios pagalbos, pervežimas būtų organizuojamas į artimiausią gimdymo priežiūros stacionarą. Šiuo metu bendradarbiaujame su Santaros klinikomis – esame dėkingos už pasitikėjimą ir palaikymą. Artimoje ateityje planuojame plėsti veiklą, tačiau svarbu pabrėžti, kad bendradarbiavimo sutartis yra kiekvieno stacionaro savanoriškas apsisprendimas“, – sako A.Škudienė.
 
Tinka ne visiems
 
Gimdymo namuose priežiūros paslauga gali būti teikiama tik nesant didelės rizikos nėštumo veiksnių, nustatytų Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos apraše. Taip pat yra aiškiai apibrėžtas sąrašas priežasčių, dėl kurių gimdyvę ar naujagimį būtina pervežti į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
 
„Be medicininių kriterijų, labai svarbus ir šeimos pasirengimas. Nėščioji turi norėti gimdyti namuose ir juose jaustis saugiai. Labai padeda, jei sprendimas priimamas kartu su vyru ar partneriu. Šeimai rekomenduojamos pasiruošimo gimdymui namuose konsultacijos su mūsų komanda – jų metu aptariamos kylantys klausimai ar turimos baimės, pavyzdžiui, dėl gimdymo skausmo, ir galimi būdai su jomis dirbti, pristatomos taikomos nemedikamentinio nuskausminimo priemonės. Svarbu pabrėžti, kad gimdymuose namuose nėra galimybės taikyti medikamentinio nuskausminimo, todėl moteris turi būti tam pasiruošusi iš anksto. Taip pat būtina iš anksto sudaryti sutartį dėl paslaugos teikimo“, – sako akušerė D.Vilkė.
 
 
Anot jos, gimdymas namuose nerekomenduojamas, jei yra medicininių kontraindikacijų, moteris nepasitiki savo gimdymo priežiūros komanda arba jaučia stiprią baimę gimdyti namų aplinkoje. Tokiais atvejais kartu ieškome kitų saugių ir tinkamų sprendimų. Užsienio mokslinių tyrimų duomenimis, gimdymą namuose dažnai renkasi aukštąjį išsilavinimą turinčios ir didesnes nei vidutines pajamas gaunančios moterys. Tai dažnai yra moterys, kurios domisi asmeniniu tobulėjimu, sąmoningai ruošiasi motinystei ir gimdymui, nori aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime bei gimdymo priežiūros procese.
 
„Kartais tokį pasirinkimą lemia ir ankstesnės trauminės patirtys – pavyzdžiui, seksualinės prievartos ar sudėtingo gimdymo ligoninėje patirtis. Tokiais atvejais itin svarbios specialios, žiniomis apie traumą paremtos konsultacijos. Mūsų komanda šioje srityje specializuojasi ir siūlo šeimoms tokias konsultacijas dar iki gimdymo“, – sako pašnekovė. Ji pastebi, kad gimdymą namuose taip pat renkasi šeimos, gyvenusios ar jau gimdžiusios užsienyje, kur ši paslauga yra įprasta praktika ir netgi rekomenduojama mažos rizikos nėštumų atvejais. Tokia sistema sėkmingai veikia Nyderlanduose, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitur.
 
Mitais apipintas pasirinkimas
 
Anot „Unda“ akušerių, dažniausias mitas, lydintis gimdymą namuose, yra įsitikinimas, kad tai labai nesaugu. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog laikantis kelių svarbių sąlygų – kai gimdymas yra planuotas, nėštumas priskiriamas mažos rizikos grupei, rizika gimdymo metu išlieka maža, o gimdymą prižiūri kvalifikuoti specialistai – saugumas nesiskiria nuo gimdymo stacionare. Be to, tyrimai patvirtina, kad gimdant namuose rečiau prireikia taikyti medicinines intervencijas, o moterų pasitenkinimas gauta priežiūra ir gimdymo patirtimi yra žymiai didesnis.
 
Kitas dažnai pasitaikantis mitas – kad namuose neįmanoma suteikti pagalbos, jei kiltų komplikacijų. Akušerės privalo mokėti teikti būtinąją pagalbą, o priimant gimdymus namuose atsivežamos specialios priemonės ir būtini medikamentai, reikalingi skubios pagalbos atveju. Jei prireikia skubaus pervežimo į stacionarą, pagalba gimdyvei ar naujagimiui pradedama teikti iš karto, dar iki atvykstant greitosios pagalbos medikams. Tačiau statistiškai netikėtos kritinės situacijos pasitaiko itin retai. Daugumą rizikos veiksnių galima numatyti iš anksto – dar nėštumo metu arba nuolat vertinant gimdymo eigą bei vaisiaus būklę. Jei gimdymo metu ima prastėti vaisiaus ar gimdyvės būklė, organizuojamas pervežimas į stacionarą, kur jiems galėtų būti suteikta visa reikalinga pagalba.
 
„Šeimai, svarstančiai apie gimdymą namuose, svarbiausia žinoti keletą dalykų. Pirmiausia – nėštumas turi būti mažos rizikos. Jei nėštumo metu atsiranda rizikos veiksnių, gimdymo namuose rinktis nebegalima. Todėl labai svarbi profilaktika ir nuolatinė sveikatos priežiūra nėštumo laikotarpiu. Jei šeimai artimas holistinis požiūris, ji gali atvykti į mūsų siūlomas išplėstines akušerines konsultacijas, kurių metu individualiai aptariame nėštumo eigą, pasiruošimą gimdymui ir visus rūpimus klausimus“, – sako D.Vilkė.
 
Taip pat svarbu žinoti, kad tai yra privačiai teikiama paslauga, šiuo metu nekompensuojama iš valstybinių ligonių kasų, todėl jos kaina kai kurioms šeimoms gali kelti iššūkių.
 
Pačiame gimdyme namuose nėra galimybės gauti medikamentinio nuskausminimo, todėl moteris turi būti pasiruošusi gimdyti be jo. Vietoje to taikomos įvairios nemedikamentinės priemonės: judesys, vanduo, masažas, kvėpavimo technikos ir t.t. Gimdymui namuose ruoštis turi abu partneriai – svarbu aptarti savo lūkesčius ir apsispręsti, ar šeima nori, kad dalyvautų ir vyresni vaikai.
 
„Labai reikšminga dirbti su galimomis baimėmis. Tam siūlome specializuotas, į traumą orientuotas konsultacijas, kurios padeda pasiruošti tiek emociškai, tiek praktiškai. O patį gimdymą šeima gali papildyti sau artimais dalykais – susidaryti mėgstamos muzikos grojaraštį, apsvarstyti gimdymą specialiame baseine, pasirinkti malonius kvapus. Visa kita – nuo profesionalios priežiūros iki gimdymo priėmimui reikalingų priemonių – patikimai užtikrina mūsų „Unda“ komanda“, – teigia akušerė.
 
Keičiasi požiūris
 
Pasak pašnekovių, visuomenės požiūris į gimdymą namuose Lietuvoje tikrai keičiasi. Ypač po to, kai buvo reglamentuota gimdymo namuose priežiūros paslauga – net jei praktiškai ji dar nebuvo teikiama, tema sulaukė daug dėmesio, diskusijų, žmonės pradėjo domėtis, kaip tokia priežiūra vykdoma kitose šalyse. Tarptautinė statistika rodo, kad gimdymą namuose dažniausiai pasirenka apie 1–2 procentai šeimų (išskyrus kelias šalis, tokias kaip Nyderlandai ar Vokietija, kur ši tradicija nebuvo nutrūkusi ir skaičiai yra didesni). Šie duomenys išlieka gana stabilūs ir reikšmingai nesikeičia.
 
„Lietuvoje kol kas tikslios statistikos nėra. Jei moteris gimdė namuose be licencijuotos akušerės pagalbos, toks atvejis statistikoje dažnai būdavo priskiriamas prie „neplanuotų gimdymų ne sveikatos priežiūros įstaigoje“ arba „nespėjus atvykti iki stacionaro“. Todėl realių duomenų apie planuotus gimdymus namuose iki šiol neturime. Pradėjus oficialiai teikti gimdymo namuose priežiūros paslaugą, atsiras ir tiksli statistika, kuri parodys, kiek šeimų pasirenka šią galimybę ir ar jų skaičius laikui bėgant didėja“, – sako G.Balčytytė.
 
Akušerės tikisi, kad ateityje gimdymo namuose priežiūros paslauga taps prieinama šeimoms visoje Lietuvoje, o ne tik Vilniuje, kad bus išspręstas finansavimo klausimas ir peržiūrėtas sąrašas, kam leidžiama gimdyti namuose – remiantis kitų šalių patirtimi ir gerąja praktika.
 
„Norime plėstis ir lydėti moteris per skirtingus gyvenimo etapus – nuo pirmųjų mėnesinių iki paskutiniųjų, užtikrinant tęstinę, pasitikėjimu grįstą akušerinę priežiūrą“, – sako „Unda“ vadovė.
 
Stabdo informacijos trūkumas
 
Kad gimdymas namuose būtų prieinamas platesniam moterų ratui, labiausiai trūksta informacijos, pastebi akušerės. „Dalis visuomenės vis dar nežino, kad tokia paslauga egzistuoja ir kad gimdymas namuose gali vykti oficialiai prižiūrint kvalifikuotoms akušerėms. Taip pat labai reikia edukacijos ir švietimo – paaiškinimų, kaip ši paslauga teikiama, kaip jai pasiruošti ir kokios sąlygos yra mokslo įrodymais pripažintos kaip saugios. Kadangi ką tik pradėjome savo veiklą, tikime, kad su laiku ši situacija keisis – komunikuojant apie paslaugą, ją pristatant visuomenei ir dalijantis patikima informacija“, - sako A.Škudienė.
 
Kitas svarbus ribojantis veiksnys – finansai. Šiuo metu gimdymo namuose priežiūros paslauga nėra finansuojama valstybės. Tuo tarpu daugelyje kitų šalių gimdymas namuose yra finansuojamas taip pat, kaip gimdymas stacionare ar natūralaus gimdymo centre – pakankamai, kad akušeriai gautų adekvatų atlygį, o šeimoms nereikėtų primokėti. Lietuvoje fiziologinis gimdymas be intervencijų Valstybinės ligonių kasos apmokamas labai nedidele suma, todėl net jei būtų kompensuojama gimdymo namuose priežiūra, šeimai vis tiek turbūt tektų sumokėti papildomai.
 
Šiuo metu gimdymo namuose paslaugos kaina yra apie 3000 eurų. Tai visas paslaugų paketas: įvadinės konsultacijos, nuolatinis akušerės budėjimas laukiant gimdymo, pats gimdymas, ankstyvo pogimdyminio laikotarpio priežiūra bei trys vizitai po gimdymo. Tai reikalauja didelių žmogiškųjų ir kitų resursų, todėl pigiau tokios kokybės ir saugumo užtikrinti tiesiog neįmanoma.
 
„Mums labai svarbu, kad ši galimybė Lietuvoje būtų prieinama kuo platesniam ratui šeimų. Suprantame, kad ne visos šeimos gali sau tai leisti, todėl turime paramos gavėjo statusą. Tikslingai skiriant paramą mūsų įstaigai galima nurodyti paskirtį „namie gimdančioms šeimoms“ – šios lėšos įgalina mus padėti šeimoms, negalinčioms padengti visos sumos“, – sako G.Balčytytė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!