Mįslingas ligos kelias
Endometriozė – lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys išveša už gimdos ribų. Sergant šia liga gimdos gleivinė pradeda augti jai nebūdingose vietose, taip susidaro endometriozės židiniai. Jie, kaip ir gimdos vidinis sluoksnis, reaguoja į hormonų pokyčius menstruacinio ciklo metu. Per mėnesines tie židiniai padidėja ir kraujuoja. Skirtingai nuo gimdos gleivinės, endometriozės židinių kraujas negali pasišalinti iš organizmo, todėl sukelia uždegimą, ima formuotis sąaugos ir cistos.
Sergant endometrioze, susiformuoja židinių ant įvairių vidaus organų, dažniausiai – ant kiaušidžių, kiaušintakių, gimdos paviršiaus, gimdos kaklelio, žarnų ir šlapimo pūslės. Jei židiniai išplinta gimdos raumenyje, liga vadinama gimdos adenomioze. Endometriozės židinių kilmė nėra piktybinė, tai ne vėžinė liga.

Galima nevaisingumo priežastis
Endometriozė diagnozuojama 25-35 proc. nevaisingų moterų. Kadangi endometriozė gali sukelti vaisingumo problemų, moteris, kurioms nustatyta ši liga, patariama nėštumo neatidėlioti. Tyrimais nustatyta, kad endometrioze sergančios moterys sunkiau ištveria nėštumą ir gimdymą, joms dažniau gresia persileidimai. Endometriozė vaisingumą mažina ir netiesiogiai – kadangi liga skausminga, moterys vengia mylėtis.
Jei endometriozė nesukelia moteriai nepatogumo ir nėra labai išplitusi, ji negydoma, tik stebima. Jei moteriai skauda, ji blogai jaučiasi, gydyti būtina. Gydymas, kurį skiria ginekologas, priklauso nuo įvairiausių dalykų – ligos išplitimo, simptomų, moters amžiaus, ar ji gimdžiusi, ar ne.

---

Atsako specialistas:

Vilniaus gimdymo namų Ginekologijos skyriaus vedėjas Rolandas Žiobakas:
 
Endometriozė – vaisingo amžiaus moterų liga.  Dažniausiai pacientės sergančios endometrioze skundžiasi skausmais pilvo apačioje, skausmingomis mėnesinėmis. Skausmo vieta priklauso nuo endometriozės išplitimo. Ši liga būna skirstoma į išorinę ir vidinę. Vidinė – gimdos endometriozė, o išorinė skirstoma į keturias stadijas. Liga nustatoma atliekant laparaskopiją. Tai tikslus būdas, kuriuo galima nustatyti ir patvirtinti endometriozę. Visais kitais atvejais - pagal simptomus, atliekant labaratorinius tyrimus - galima tik įtarti šią ligą.
 
Šios ligos gydymas efektyviausias būna derinant medikamentinį ir operacinį. Pradžioje atliema operacija, kurios metu pašalinami endometriozės židiniai, cistos, o po to paskiriami medikamentai. Medikamentinis gydymas priklauso nuo to, koks yra tolimesnis moters gyvenimo planas. Jei moteris planuoja pastoti, tai medikamentinis hormoninis gydymas yra neskiriamas.
 
Endometriozė gali būti be simptomų, tad dažnai būna taip, kad ji diagnozuojama atsitiktinai, pavyzdžiui, tiriant, kodėl moteris negali pastoti. Sergant šia liga galima pragyventi visą gyvenimą, net nežinant, kad ji yra.
 

---

Tarp kitko:
 
Oficialiai endometrioze serga 8-10 proc. reprodukcinio amžiaus moterų, tačiau manoma, kad liga paplitusi gerokai plačiau, tik moterys serga paslėpta ligos forma. Dažniausiai liga diagnozuojama moterims iki 30 metų. Vidutinis laikas nuo endometriozės simptomų pradžios iki diagnozės yra apie 8-12 metų. Dažnai endometriozė diagnozuojama atsitiktinai, nes moterys ilgai kenčia simptomus galvodamos, kad jie – normalūs.

Manoma, kad endometriozės požymių yra daugybė, bet patys dažniausi šie:
·        Skausmas prieš mėnesines ir jų metu;
·        Tepimas rudomis išskyromis prieš mėnesines ir po jų;
·        Skausmas ovuliacijos metu;
·        Nereguliarios ir gausios mėnesinės.
·        Skausmingi lytiniai santykiai;
·        Skausmas tuštinantis ar šlapinantis mėnesinių metu;
·        Lėtinis pilvo ir dubens skausmas;
·        Spazminiai žarnyno skausmai;
·        Nevaisingumas;
·        Lėtinis nuovargis ir išsekimas.