Ką laikyti karščiavimu
Toliau šalyje siaučiantis gripas neleido medikams atsipūsti ir per ilgąjį savaitgalį:
ne tik stipriai karščiuojantys, bet ir gripo komplikacijų – bronchito, plaučių uždegimo lydimi pacientai plūdo į gydymo įstaigas.
 

„Dabar tikrai neramus metas, žmonės serga šeimomis, pakliūna itin stipriai karščiuojantys vaikai. Jau antrą trečią ligos dieną užklumpa rimtas kosulys, dusulys, vystosi plaučių uždegimas – tokių komplikacijų šiemet nemažai“, – sakė Vilniaus klinikinės ligoninės 1-ojo vaikų ligų skyriaus vedėja Violeta Radžiūnienė.

 
Pašnekovės pastebėjimu, vis dėlto ne visada aukšta temperatūra yra signalas skubėti į gydymo įstaigą, vaiką slaugyti galima ir namuose. „Tik tėveliai turėtų nepamiršti atidžiai sekti atžalos būklę, mokėti įvertinti, kada temperatūrai „mušti“ reikėtų griebtis vaistų“, – pabrėžė pediatrė ir pridūrė, kad neretai tėvams apskritai reikia paaiškinti, ką jau išties reikėtų laikyti karščiavimu.
 
„Kūdikiams iki trijų mėnesių karščiavimu laikomas kūno temperatūros pakilimas virš 38 °C, vyresniems – iki trejų metų amžiaus vaikams – virš 38,1°C, daugiau nei trejų metų sulaukusiems – virš 38,4 °C, – sakė ji. – Aišku, visuomet reikia įvertinti bendrą ligonio būseną. Atkreipti dėmesį, jei jis pasidaro vangus, gulinėja, neįprastai reaguoja į aplinką – gali pasireikšti haliucinacijos, neįprastas dirglumas, pavyzdžiui, šviesai, gali vemti, visiškai atsisakyti valgyti, net netekti sąmonės. Pas gydytoją kuo greičiau reikėtų skubėti, jei atsirado dusulys.“
 
Tačiau gydytoja pabrėžė, kad kitaip reikėtų reaguoti, jei karščiuoja kūdikiai iki trijų, šešių mėnesių amžiaus. „Tuomet temperatūrai vos tik pakilus virš 38 °C būtina skubėti kreiptis į gydytojus, apžiūrėti vaiką, ar nėra neaiškių bėrimų“, – pabrėžė V.Radžiūnienė, primindama ir apie meningokokinės infekcijos pavojų.
 
Išmokti išlaukti vaisto atsako
V.Radžiūnienės aiškinimu, jei vaikas jaučiasi neblogai, temperatūrai esant žemesnei nei 38,5°C, jos mažinti skubėti nereikėtų. „Jei vaikas iki tol nėra turėjęs traukulių ar rimtesnių bėdų dėl temperatūros, reikia duoti organizmui pačiam kovoti su infekcija. Aišku, minėtoji termometro padala – jokiu būdu nėra atskaitos taškas. Jei vaikas jaučia didelį diskomfortą ir esant 37–38 laipsnių temperatūrai, reikėtų bandyti jam padėti. Tačiau negalima duoti vaistų temperatūrai pakilus vos keliomis dalimis“, – kalbėjo vaikų gydytoja.
 
Tačiau gydytoja įspėjo, kad tik laiku ir tinkamomis dozėmis skiriami vaistai nuo karščiavimo veiks efektyviai. „Ant kiekvienos dėžutės yra nurodytas preparato dozavimas pagal amžių, tačiau vaistai nuo karščiavimo turėtų būti skiriami miligramus skaičiuojant kilogramui kūno svoriui. Dėl to būtina iš anksto pasikonsultuoti su specialistu.
 
Be to, būtinai reikia išmokti išlaukti atsako į vaistą, o ne sugirdžius preparato iškart skubėti pas gydytoją, nes temperatūra „nekrenta“. Reikia palaukti bent porą valandų. Nes tuo metu temperatūra galėjo būti kilimo fazėje ir pasiekti 40 °C. O tėvams atrodo, kad vaistai nesuveikė. Nereikia tikėtis, kad sergant gripu temperatūra nukristų iki normalios, užtenka numušti ir vieną laipsnį. Svarbiausia stebėti vaiko savijautą: jei vaiko oda, galūnės šiltos, reikia toliau laukti, kol temperatūra kris“, – kalbėjo V.Radžiūnienė.
 
Nemaišyti preparatų
Ne ką mažiau svarbu yra nesiblaškyti ir duoti vaikui tik vieną preparatą. Yra du pagrindiniai vaistai, skiriami temperatūrai mažinti, vienas jų – ibuprofenas. „Jį vartojant svarbu gerti pakankamai skysčių, ibuprofeną galima duoti ne daugiau trijų kartų per dieną, gali būti skiriamas vaikams nuo trijų mėnesio amžiaus“, – pabrėžė pediatrė.
 
Ibuprofenas, slopindamas prostaglandinų sintezę, pasižymi stipriu karščiavimo malšinamuoju, skausmo ir uždegimo slopinamuoju poveikiu.
Vaistas vaikams dozuojamas 5–10 mg/kg, jį galima skirti kas šešias valandas. Maksimali paros dozė – 40 mg/kg. Ibuprofenas pradeda veikti per 60 minučių, poveikio pikas – trečią ketvirtą valandą ir trunka iki 6–8 val.
 
Kai vaikui vaisto skirti negalima, temperatūra yra kilimo fazėje arba sunkiai krenta, pagelbėti gali trynimai rankšluosčiu, suvilgytu drungnu kambario temperatūros vandeniu. Ligoniuko nereikėtų laikyti stipriai užkloto, leisti šilumai pasišalinti iš organizmo. Gydant karščiuojantį vaiką būtina gauti pakankamai skysčių – arbatų (itin naudingos liepžiedžių, aviečių stiebų, čiobrelių (lengvina atsikosėjimą), ramunėlių), sriubos. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!