Dalintis knowhow – nauda visiems
 
Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša akcentuoja – aplankęs ne vieną šalies ir pasaulio laboratoriją, įsitikino, jog poliklinikos laboratorija – viena progresyviausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Per šiuos metus ji vystėsi įvairiomis kryptimis – mokslo, inovacijų, profesionalių specialistų komandos subūrime. Ne veltui čia semtis patirties važiuoja delegacijos net iš užsienio. Supažindinti su laboratorijos aktualijomis ir inovacijomis gydymo įstaiga ėmėsi tradicinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje.


 
„Mokslas ir medicina į priekį eina vis spartesniu žingsniu. Prie to prisijungia dirbtinis intelektas. Žinios, naujovės, atradimai kyla eksponentiškai, tad nuo jų reikia neatsilikti. Medicinos bendruomenė atsirenka, kokios temos yra aktualios“, – apibendrino P.Kibiša ir pasidžiaugė, kad medikai aktyviai įsitraukia ir gilina žinias.
 
„Sekame ne tik mokslines, bet ir praktines taikomąsias naujoves, diagnostikos tyrimų tendencijas. Dėl to pasisemti žinių pas mus atvyksta svečiai iš užsienio, o su šalies didžiosiomis gydymo įstaigomis bendradarbiavimas vyksta nenutrūkstamai: esame ne konkurentai, o kolegos. Vykstame į Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus miestų poliklinikas, o jie atvažiuoja pas mus, taip stebime ir vertiname vienas kito sprendimus, semiamės naujų idėjų, darbo organizavimo, eilių valdymo, vadybinių sprendimų modelių optimizavimo, dirbtinio intelekto pritaikymo“, – bendradarbiavimo kryptis vardina poliklinikos vadovas.


 
Renginį apsilankymu pagerbė ir sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Ji pažymėjo, kad laboratorinė medicina šiuolaikinei ligų prevencijai ir personalizuotam gydymui yra viena svarbiausių dedamųjų. Anot jos, Kauno miesto poliklinika – viena lyderių viešajame sektoriuje, suformavusi stiprų laboratorinės medicinos pagrindą ir užtikrinusi sklandžią veiklą.
 
„Jubiliejinė konferencija – graži tradicija suburti gydytojus. Tai, kad salė yra pilna, – aiškus ženklas, jog šiandienos diagnostikai ir gydymui tema yra aktuali“, – teigė M.Jakubauskienė.
 
Proveržį kuria suteikta laisvė veikti
 
Tai, kad Kauno miesto poliklinikos laboratorija šalyje laiko stipriausiųjų vardą – ne iš piršto laužta. Konferencijos iniciatorė ir organizatorė – Kauno miesto poliklinikos Laboratorijos vedėja Živilė Jacikė – sako, jog proveržį laboratorijai kuria gydymo įstaigos administracijos suteikta laisvė veikti ir pasitikėjimas laboratorijos talentais. Kaip tai veikia, plačiau interviu pokalbyje.

- Gydymo įstaigų atstovai prasitaria: nors jie norėtų įsivesti kai kurias naujoves, yra varžomi administracijos dėl lėšų taupymo. Kauno miesto poliklinikoje situacija kitokia?
 
- Dar istoriškai yra žinoma, kad laboratorija sunaudoja didelę dalį įstaigos lėšų: reagentai ir laboratorinė įranga yra brangūs. Norint diegti inovacijas, be administracijos palaikymo neįmanoma. Džiaugiamės turėdami pastarųjų palaikymą. Žinoma, pagrįsti ir apginti idėjas turime: aptariame strateginius planus, pristatome išlaidas, atsiperkamumą. Su administracija sutariame puikiai, vieni kitus girdime, todėl sekasi suderinti siektinas pozicijas. Tai leidžia pasiekti gerų rezultatų.
Kartu su vadovybe planuodami visos gydymo įstaigos veiklą, proaktyviai vertiname pacientų ir gydytojų išsakytą paslaugų poreikį ir jį atitinkamai įgyvendiname. Dėl sklandaus ir kokybiškai atliekamo darbo, pademonstruoto gero laboratorijos rezultato galime organizuoti mokslines konferencijas ir užsiimti švietėjiška veikla.
 
- Kai laboratorija – technologiškai pažangi sritis, ko gero, jaunas, veržlus ir naujovėms imlus kolektyvas čia ypač svarbus?
 
- Dar neseniai turėjome vyresnio amžiaus kolektyvą. Per pastaruosius metus jis natūraliai atsinaujino. Šiuo metu laboratorijoje dirbančio 76 žmonių kolektyvo amžiaus vidurkis siekia 30-50 metų. Profesionalaus kolektyvo dėka darbo organizavimo ir procesų vykdymas, naujų idėjų realizavimas yra gerokai pagreitėjęs.
Studentai čia nori atlikti praktiką ir rašyti mokslinius baigiamuosius darbus. Taip pat mielai ir patys užsiimame moksline veikla. Vykdyti tik klinikinę praktiką mums būtų pernelyg monotoniška. Džiaugiamės, kad čia mums suteikiama galimybė veikti plačiau. Nors galėtume atlikę darbus keliauti namo, pirmyn mus veda smalsumas.
 
- Neabejoju, jog pažangi gydymo įstaiga investuoja į kolektyvo kvalifikacijos kėlimo ir mokymo programas.
 
- Šiais metais esame susikoncentravę ties kokybės valdymu. Nemaža mūsų darbuotojų dalis žinias gilina laboratorijos rizikų valdymo ir kokybės vadybos mokymuose. Pas mus dirba laboratorijos medicinos gydytojas, kuris domisi LEAN metodologija, tad jam padedame kelti kvalifikaciją šioje srityje. Patirties semiamės užsienyje vykstančiose konferencijose ir mokymuose. Turime visišką laisvę auginti savo kompetenciją. Surengta penktoji konferencija apie laboratorinę veiklą yra geras būdas plėsti žinias. Ją nuo temų aktualumo iki dizaino sprendimų rengia išimtinai tik laboratorijos komanda. Konferencijoje gvildenamos temos mums patiems yra aktualios, jomis siekiame gilinti žinias, semtis patirties iš kitų sričių gydytojų ir specializuotų lektorių. Džiugu, kad jie noriai įsitraukia į rengiamos konferencijos pranešimus, temas skaito savo noru ir niekada mums neatsako.
Ši konferencija taip pat yra puikus būdas kelti kvalifikaciją mūsų gydymo įstaigos kolektyvui. Aktyvų įsitraukimą ir temos aktualumą liudija tai, kad registraciją į konferenciją teko uždaryti praėjus savaitei po šios paskelbimo. Daugiau salėje sutalpinti žmonių tiesiog negalėjome.


 
- Kauno miesto poliklinikoje bene geriausia ambulatorinė šlapimo takų ligų diagnostika Lietuvoje?
 
- Kitose laboratorijose atliekami biocheminiai šlapimo tyrimai, kurių metu fiksavus ką nors, ką reikia detaliau patyrinėti, darbuotojai tyrimą užbaigia mikroskopuodami centrifuguotą šlapimo mėginį. Kartais gydymo įstaigos turi ir automatinės mikroskopijos galimybę – tačiau vis tiek tenka atlikti daug rankinio darbo, nes duomenų neužtenka priimti tikslią diagnostinę išvadą.
Ėmėmės analizuoti pasaulio mokslo literatūrą – priėmėme sprendimą ne tik atlikti biocheminį šlapimo tyrimą, bet ir tirti šį mėginį, pasitelkiant tėkmės citometrijos ir pažangios automatinės skaitmeninės mikroskopijos analizatorius. Ši triguba sistema neturi sau lygių niekur kitur Lietuvoje, kalbant būtent apie pirminę ligų diagnostiką. Visokeriopai investuojame į kokybę. Darome papildomus, nepriklausomų trečiųjų šalių kontrolinius matavimus, nenaudojame pigių diagnostinių produktų. 97 proc. tyrimų pasiekia pacientą tą pačią dieną dėl įdiegtų tyrimo procesus optimizuojančių šiuolaikiškų sprendimų.
 
- Šalyje veikia nemažai privačių laboratorijų, kurių paslaugomis aktyviai naudojasi ir viešosios įstaigos. Turite darbo patirties ir ten. Palyginkite.
 
- Esu atidariusi ir išvysčiusi kelias privačias laboratorijas. Siauro profilio paslaugas teikiančios įstaigos nenurungs viešojo sektoriaus, kur galima statyti dideles automatizuotas linijas, vystyti molekulinę diagnostiką, kadangi čia yra didelis pacientų srautas, išvien veikia didelė gydytojų komanda. Valstybiniame sektoriuje laboratorijas galima plėtoti išties sėkmingai. Tereikia tinkamo administracijos požiūrio ir finansinio raštingumo. Kai moki tiksliai suskaičiuoti, laboratorija gali veikti pelningai. Klaidingas įsitikinimas, kad laboratorijos veikia nuostolingai. Mus į priekį veda ir puiki komanda!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!