Skelbs naudą konkursą
„Konkursas vyko vasario 19 dieną. Jame dalyvavo du pretendentai, bet abu nesurinko minimalaus balų kiekio. Vadinasi, artimiausiu metu bus skelbiamas naujas konkursas“, - atsakymą pateikė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas, išgirdęs, kad iš dviejų kandidatų ministerijai nepavyko išsirinkti vieno, ironizavo: „Du kandidatai ir abu „neįgalūs“? Aišku, aš kalbu perkeltine prasme. Manau, kad pagrindinė priežastis ta, kad žmonės, matydami kitus konkursus ir domėdamiesi, kas vyko aplink ministerijas ir toje pačioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, netiki, kad tai yra sąžiningas ir doras konkursas. Paprasčiausia jame net nedalyvauja. Bet aš netikiu, kad Lietuvoje nėra specialistų, kurie galėtų vadovauti tarnybai. Žinant visus apribojimus ir visokias fanaberijas, kurios dabar prikurtos, plius „valstiečių“ norą visur susodinti tik savus, toks ir yra normalių žmonių požiūris: ko aš ten eisiu, kam aš gadinsiu savo kraują.“
 
Bijo eiti?
„Gali būti, kad bijoma eiti į konkursą. Įsivaizduoju, kad žmogus, einantis į tokią poziciją, turi suvokti kur link eina pati tarnyba, turėti viziją, o kadangi, aš spėju, ministerija jos, nežinau, ar žino pati, labai sunku atliepti lūkesčius. Be to, reikia suvokti, kad jei norima daryti reformą šioje srityje, žmogus turi būti gerai pasiruošęs. Nes bus daug nepatenkintų žmonių, tad eiti prieš sistemą nėra lengva“, - sako Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė.
Jos žiniomis, konkurso eigoje buvo trys keturi kandidatai, o galutiniame etape teliko vienas, kuris neturėjo vizijos.
 
„Kad žmogus jau dabar ateitų su parengtu planu, stipriai abejoju. Tiesiog turi būti sutarta su ministru kur link einame. Ir tada aiškiai įgyvendinti tą viziją.
Galvoju, kad kaip tik turi ateiti žmogus iš šono, kuris labai aiškiai darytų žingsnius ir nebesigilintų į šią sistemą, kuri ydinga ir tai parodė daug metų vykę papirkinėjimai ir visa kita. Pokyčiai todėl ir nevyksta, kad nėra galvos“, - sako H.Varnienė.
Pasak jos, pavyzdžiui, Italijoje yra privati įmonė, kuri irgi nustatinėja darbingumą ar neįgalumą.
„Man nesuvokiama, kodėl tokiai struktūrai reikalinga valstybės tarnybos pozicija. Juk čia atliekamas paprastas darbas: tiesiog sudėlioja varneles, sprendžiamojo balso neturi. Laikausi pozicijos, kad tai yra elementari paslauga, kuri turi keisti neįgalumo vertinimą visiškai kitaip ir tam nereikalinga tarnyba.
Kadangi tai yra rimta struktūrinė reforma, reikia pasiryžimo. Ar ministras turi tiek drąsos, nežinau“, - sakė H.Varnienė.
 
Daugiau nežinomųjų
Anot Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario A.Syso, naujojo vadovo lauks dideli iššūkiai: „Poslinkiai jau ne vienerius metus vyko ir vyksta, įstatymai buvo keičiami. Aišku, daugiau nežinomųjų negu žinomųjų. Tas irgi šiek tiek turi įtakos, bet manau, pirmiausia lemia dabartinės valdžios požiūris į konkursus.“
Ankstesnis tarnybos vadovas Manfredas Žymantas iš pareigų pasitraukė kilus skandalui, kuomet Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo krėsti NDNT Klaipėdos ir Šiaulių skyrius, kur įtarus papirkinėjimų atvejus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tarnybai buvo paskirtas laikinasis vadovas – direktoriaus pavaduotoja Vytautė Polujanskienė.
(Beje, Žymantas bandė laimę ir dalyvaudamas Ignalinos rajono mero rinkimuose kaip Darbo partijos atstovas, bet į antrą turą neišėjo).

---

 
Komentaras
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko pavaduotojas Justas Džiugelis:

- Ko gero, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra iššūkis rasti vadovą šiai tarnybai, nes iš tiesų sistema nesutvarkyta. Kol nebus įsikišta ministro ar viceministro aiškiai nubrėžiant šios sistemos pokyčių gaires, tol ir bus sudėtinga rasti vadovą. Visgi pagal pareigybes jis yra vykdytojas, o ne politikos formuotojas. Šiuo klausimu NDNT tikrai yra palaidos balos sistema ir akivaizdu, kad turinti daug problemų. Man yra tekę kalbėti su Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komisijos atstovu, kad nedarbingumo ar specialiųjų poreikių nustatymas Europoje patiria vienokių ar kitokių iššūkių ir nesklandumų, nepaisant to, kad žvalgomės į gerovės šalis. Dėl to pernai buvo pradėtas visų Europos šalių tyrimas, kaip kiekvienoje jų veikia NDNT sistema. Man atrodo, iki šių metų gegužės mėnesio turėtų būti teikiamos ataskaitos. Tada būtų galima jau matyti visos Europos bendrą pjūvį ir manau, tada būtų pats tikslingiausias laikas kalbėti Lietuvoje apie esmines NDNT reformas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!