Stinga motyvacijos
Lietuvos kariuomenės Dr. J.Basanavičiaus karo medicinos tarnybos mokymo centro skyriaus viršininkas kapitonas Arūnas Žiginskas pasakoja, kad medicininio personalo kariuomenėje, ko gero, stinga labiau nei karių. „Neišsprendžiamų problemų nėra, tačiau sunkumų dėl karo medicinos personalo stokos kariuomenėje iškyla. Kariuomenėje trūksta sanitarų, medikų, kol kas ir paramedikų. Tiesa, medicinos personalo trūkumo problema matoma ir užsienio šalyse“, – pastebi kapitonas A.Žiginskas.
 
Galbūt nieko keisto, kad sunkias studijas pasirinkę jaunuoliai nepasuka į kariuomenę, čia gi reikia būti ne tik medikais, bet ir atitikti fizinius normatyvus. Be to, jaunesniųjų karininkų vadų mokymai medicinos studentams trunka trejus mokslo metus. Pirmaisiais įgyjamos bazinės karinės žinios ir įgūdžiai, antraisiais išmokstama vadovauti medicinos paramos vienetui, o trečiaisiais – vykdyti karo medicinos gydytojo funkcijas.
 
Paramedikų paruoš daugiau
Visa laimė, pasak kapitono A.Žiginsko, kad šiemet pavyko pradėti ruošti didesnį karo paramedikų skaičių. Anksčiau per metus jais oficialiai tapdavo arti keturiasdešimties asmenų, o šiemet viliamasi parengti daugiau nei šešiasdešimt. „Karo medicinos mokymo centre mokosi ne tik Krašto apsaugos ministerijos kariai, bet pagal bendradarbiavo sutartį ir pareigūnai iš Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos.
 
Paramedikų poreikis yra didesnis, nei rengimo pajėgumai. Siekiant jį patenkinti šiais metais pradėjome du kursus vienu metu ir mokome trisdešimt du būsimuosius paramedikus. Dar tiek pat pradėsime ruošti rugsėjį. Buvo skirta papildomų resursų: teko įsigyti papildomų knygų, manekenų, baldų, mokymo patalpų, priskirti papildomi instruktoriai. Tikimės šį iššūkį įveikti sėkmingai“, – atviravo kapitonas.
 
Pasak A.Žiginsko, karo paramedikai misijoje yra arčiausiai karių. Tai medikai, kurie vyksta kartu su kariais patruliuoti, lydi koloną, keliauja kartu su eskortu. Jie yra pirmieji sveikatos priežiūros specialistai, kurie įvykus nelaimei suteikia pirmąją medicinos pagalbą, pasirūpina sužeistojo evakuacija. Karo paramedikams misijose pavesta rūpintis ir higiena, maisto kokybe, būti būrių vadų patarėjais medicinos klausimais. Įprastoje kasdienybėje karo paramedikai važiuoja į įvairias pratybas užtikrinti medicininę paramą, dalyvauja įvairiuose renginiuose, kur gali būti reikalinga medicinos pagalba.
 
Tiesa, Lietuvos kariuomenės Dr. J.Basanavičiaus karo medicinos tarnybos mokymo centro skyriaus viršininkas akcentuoja, kad paramedikų rengimo kursas yra ilgas, pakankamai sunkus ir intensyvus, todėl svarbu, kad į karo paramediko kursą būtų atrinkti motyvuoti ir gebantys mokytis kariai. „Komisija, kurioje yra keturi nariai, atrenka tokius karius, kurie yra motyvuoti, turintys bent vidurinį išsilavinimą, išlaikę fizinio normatyvus ne mažiau kaip 210 taškų (maksimalus įvertinimas – trys šimtai taškų – aut. past.), psichologo teigiamai įvertinti“, – sako kapitonas A.Žiginskas.

---

 
Verta žinoti
Paramedikai, pabaigę paramediko kursą, gauna kvalifikacijos pažymėjimą, kuris yra pripažintas ir Sveikatos apsaugos sistemoje, todėl karo paramedikai gali sėkmingai dirbti ir civilinėse gydymo įstaigose: skubios pagalbos skyriuose, greitosios pagalbos stotyse. Taip pat gali dirbti policijos komisariatų areštinėse, laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros įstaigose, priešgaisrinės saugos gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos padaliniuose, laivyne, aviacijoje, sporto klubuose, pasienio apsaugos tarnyboje ir kt.
 
Karo paramedikams yra sudaromos sąlygos ne mažiau kaip du kartus per mėnesį stažuotis skubios pagalbos ir greitosios pagalbos stotyse, kad palaikytų ir keltų savo kvalifikaciją.
Karo paramediko kursas trunka 32 savaites Iš jų puspenkto mėnesio kontaktinio mokymo Karo medicinos mokymo centre, po to 3,5 mėnesio praktika ligoninių Skubiosios pagalbos skyriuose ar greitosios medicinos pagalbos stotyse. Vėliau laikomas kvalifikacinis egzaminas.

---

 
Komentaras
Skubiosios medicinos rezidentė Aušrinė Ūsaitytė:

- Esu jaunesniųjų karininkų vadų mokymų trečiųjų metų klausytoja. Šiemet juos baigsiu, gausiu atsargos leitenanto laipsnį ir liksiu kariuomenės rezerve. Galiu rinktis eiti ir į profesinę karo tarnybą. Tokį kelią pasirinkau, nes manau, kad tai – patriotiškas pasirinkimas, indėlis į visuomenės gerovę. Be to, tai įdomu, visuomenišika ir būtina, turint galimybę.
 
Kodėl karo medikų trūksta – gana aišku. Pasiklausinėjusi savo kolegų supratau, kad daugelis nesirenka aktyvios karinės tarnybos, nes dėl to nukenčia civilinės specialybės – medicinos – kvalifikacija. Nesudaroma galimybių tiek dirbti su pacientais, kiek reikia palaikyti kvalifikacijai. Ką jau kalbėti apie jos kėlimą. Deja, dabartinė nustatyta tvarka neleidžia derinti civilinio darbo ir karo tarnybos, tai ir atbaido.